Kłokoczka pietinė (Staphylea pinnata) – dekoratyvus krūmas, dar vadinamas „rožančių krūmu“, nes jo kietos sėklos anksčiau naudotos rožančiams verti. Įdomu tai, kad be luobelių ir paskrudintos sėklos, teigiama, skoniu primena pistacijas.
Šis augalas natūraliai paplitęs Vidurio ir Pietų Europoje bei Mažojoje Azijoje. Krūmas paprastai užauga iki 2–4 metrų, yra gana išsišakojęs, o pavasarį pražysta baltais kreminiais, maloniai kvepiančiais žiedais.
Išskirtinis kłokoczkos bruožas – dekoratyvūs vaisiai, susiformuojantys dėžutėse ir primenantys mažus „žibintus“. Būtent dėl šios išvaizdos krūmas dažnai auginamas kaip sodo puošmena.
Originaliame tekste taip pat minima, kad iš sėklų spaudžiamas aliejus. Visgi tai nėra vien tik „egzotiška įdomybė“ – augalas gali būti pasirinkimas ieškantiems retesnių, išskirtinai atrodančių krūmų.
Kur sodinti ir kaip prižiūrėti
Kłokoczkai rekomenduojama parinkti saulėtą vietą. Geriausiai tinka derlinga, laidžiai vandeniui dirva, kurios reakcija neutrali arba šarminė.
Sodinti siūloma pavasarį arba ankstyvą rudenį. Jauniems augalams reikia dažnesnio laistymo, o vyresni krūmai kur kas atsparesni sausroms – juos pakanka laistyti tik užsitęsus kritulių trūkumui.
Tręšti dažnai nereikia: nurodoma, kad pakanka kartą per metus, geriausia ankstyvą pavasarį, patręšti kompostu. Tai padeda palaikyti dirvos derlingumą, neperkraunant augalo maisto medžiagomis.
Kaip paruošti žiemai ir kada genėti
Nors kłokoczka laikoma atsparia šalčiui, jauniems sodinukams prieš žiemą verta skirti daugiau dėmesio. Siūloma mulčiuoti – pavyzdžiui, sausais lapais ar nurūgštintomis durpėmis, kad dirva neišdžiūtų ir šaknys būtų apsaugotos.
Taip pat rekomenduojama prie kamieno supilti kauburėlius – tai padeda apsaugoti šaknies kaklelį. Tokios priemonės ypač naudingos, kai žiema būna permaininga.
Rudenį krūmo genėti nerekomenduojama, nes žaizdos gali nespėti užsitraukti iki šalčių. Genėjimą geriau atidėti pavasariui – tekste minima, kad tinkamas laikas yra kovas, prieš prasidedant vegetacijai.
