CP v2

Tag: KN Energies

  • Vyriausybė pritaria Klaipėdos CO2 terminalo reguliavimui: ką tai keičia pramonei?

    Vyriausybė pritaria Klaipėdos CO2 terminalo reguliavimui: ką tai keičia pramonei?

    Vyriausybė pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis Lietuvoje įtvirtinamas anglies dioksido terminalų apibrėžimas ir nustatoma jų vieta energetikos infrastruktūroje. Energetikos ministerijos teigimu, taip kuriamas aiškesnis teisinis pagrindas CO2 transportavimui ir su tuo susijusioms investicijoms.

    Pataisomis CO2 terminalai būtų priskiriami energetikos objektams, o Klaipėdos CO2 terminalo projektui suteikiamas nacionalinės svarbos statusas. Tai reikštų didesnį reguliacinį aiškumą planuojant leidimus, techninius reikalavimus ir priežiūrą, ypač pramonės įmonėms, kurios svarsto CO2 surinkimo ir perdavimo sprendimus.

    Kaip veiktų Klaipėdos CO2 terminalas

    Projektą vystanti bendrovė KN Energies Klaipėdoje planuoja atviros prieigos CO2 terminalą, skirtą priimti pramonėje sugautą anglies dioksidą. Terminale CO2 būtų laikinai saugomas ir vėliau išgabenamas į ilgalaikes saugojimo vietas, pirmiausia jūroje.

    Pagal projekto koncepciją, kroviniai galėtų būti nukreipiami į Šiaurės jūros geologinius saugyklų klodus arba prijungiami prie kitų CO2 transporto sistemų. Tokia logistika yra svarbi vadinamiesiems sunkiai dekarbonizuojamiems sektoriams, tarp jų cemento, chemijos ir trąšų pramonei, kur tiesioginis emisijų mažinimas dažnai susiduria su technologinėmis ribomis.

    Investicijos ir priežiūra

    Pradiniai skaičiavimai rodo, kad reikalingos privačios investicijos galėtų siekti apie 300 milijonų eurų. Energetikos ministerija pabrėžia, kad teisinis aiškumas yra viena iš esminių sąlygų, kad tokio masto infrastruktūra galėtų pritraukti finansavimą ir paslaugų naudotojus.

    Pagal naują sistemą techninę priežiūrą vykdytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Numatoma, kad ši priežiūra būtų užtikrinama ne valstybės biudžeto lėšomis, o reguliuojamoje sistemoje taikomais mechanizmais.

    Kada įsigaliotų pokyčiai

    Įstatymo pataisų paketas toliau keliaus svarstyti į Seimą. Jei parlamentas pritars, naujas reguliavimas įsigaliotų 2027 metų gegužės 1 dieną.

    „CO2 infrastruktūros plėtra ypač svarbi tiems pramonės sektoriams, kuriuose visiškai panaikinti emisijas technologiniu požiūriu yra sudėtinga“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Ministerijos vertinimu, tokie sprendimai turėtų padėti pramonei mažinti emisijas, prisitaikyti prie griežtėjančių klimato politikos reikalavimų ir išlaikyti veiklos tęstinumą. Taip pat akcentuojama ambicija, kad Klaipėda galėtų tapti svarbia Baltijos regiono CO2 logistikos grandinės dalimi.

  • Klaipėdos CO2 terminalui duotas aplinkosauginis „žalias šviesoforas“: kada jis pradės veikti

    Klaipėdos CO2 terminalui duotas aplinkosauginis „žalias šviesoforas“: kada jis pradės veikti

    Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino planuojamo anglies dioksido (CO2) perkrovos terminalo Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo programą. Projektą numatoma įgyvendinti KN Energies infrastruktūroje, o patvirtinta programa atveria kelią išsamesniems vertinimams ir konkretiems projektavimo sprendimams.

    Pagal patvirtintą programą rangovas „Sweco Lietuva“ vertins, kokį poveikį statybos ir vėlesnė terminalo eksploatacija galėtų turėti aplinkai bei visuomenės sveikatai. Į vertinimą bus integruotos ir gyventojų bei institucijų pastabos, surinktos viešinimo metu.

    Kaip veiktų CO2 grandinė

    Terminalas yra CCS Baltic Consortium iniciatyvos dalis, kurios tikslas – sukurti pilną anglies dioksido surinkimo, paruošimo, logistikos ir ilgalaikio saugojimo grandinę Baltijos regione. Tokia grandinė paprastai prasideda pramonės įmonėse, kur CO2 atskiriamas nuo dūmų dujų, o vėliau paruošiamas transportavimui.

    Numatoma, kad surinktas CO2 būtų suskystinamas ir per Klaipėdą perkraunamas tolesniam gabenimui į nuolatinio saugojimo vietas. Projekte minimas sprendinys – CO2 transportas į geologines saugyklas po Šiaurės jūros dugnu, kur tokio tipo saugojimas vystomas jau ne vienerius metus.

    Finansavimas ir terminai

    Lietuvos Vyriausybė 2026 metais gegužę šiam objektui suteikė nacionalinės svarbos projekto statusą. Tai paprastai reiškia didesnį valstybės dėmesį koordinuojant procesus ir suderinant sprendimus tarp institucijų.

    Projektas iš dalies bendrai finansuojamas Europos Sąjungos pagal Connecting Europe Facility (CEF) Energy priemonę. Terminalo veiklos pradžia šiuo metu numatoma 2032 metais, tačiau reali eiga priklausys nuo poveikio aplinkai vertinimo išvadų, leidimų, techninių sprendimų ir pramonės klientų poreikio.

    „Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse, sudarysianti sąlygas spartesnei pramonės dekarbonizacijai Lietuvoje ir visame regione“, – sakė KN Energies naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė.

    Pasak jos, terminalas turėtų stiprinti regiono konkurencingumą, nes padėtų pramonės įmonėms modernizuotis ir mažinti išmetimus. Taip pat akcentuojama, kad projektas gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo, investicijų pritraukimo ir klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo.

  • Šepetos durpyno gaisras suvaldytas: padėka ugniagesiams, šauliams ir savanoriams už darbą paromis

    Šepetos durpyno gaisras suvaldytas: padėka ugniagesiams, šauliams ir savanoriams už darbą paromis

    Po įtemptų ir pavojingų dienų Šepetos durpyno gaisro gesinimo darbai pasiekė lūžio tašką, o operacija, pareikalavusi nuolatinio budėjimo ir didelių pajėgų, buvo suvaldyta. Kupiškio rajono bendruomenė ir atsakingos tarnybos viešai dėkoja visiems, kurie prisidėjo prie gaisro stabdymo, žmonių saugumo ir gamtos apsaugos.

    Padėka skiriama Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai, Panevėžio, Utenos, Rokiškio, Visagino, Šiaulių ir Vilniaus priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms bei jų pareigūnams, taip pat Utenos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Prie gesinimo prisidėjo ir Lietuvos šaulių sąjungos Kupiškio Stasio Lozoraičio 505-osios kuopos šauliai, savanoriai, vietos verslo atstovai.

    „Šiomis itin sudėtingomis ir pavojingomis dienomis parodėte, kas yra tikroji atsakomybė, vienybė ir meilė savo kraštui“, – sakoma padėkoje gaisrą gesinusiems žmonėms.

    Durpynų gaisrai laikomi vienais sudėtingiausių: ugnis gali skverbtis į gilesnius sluoksnius, o iš pažiūros prislopintas židinys vėl atsinaujinti pasikeitus vėjui ar išaugus temperatūrai. Dėl to gesinimo operacijos dažnai trunka ilgai, reikalauja nuolatinės stebėsenos, vandens tiekimo ir pakartotinio perliejimo.

    Akcentuojama, kad šiuo atveju teko dirbti ekstremaliomis sąlygomis, kai sprendimus reikėjo priimti greitai, o darbas vyko ištisomis paromis. Dėkojama ir „KN Energies“ padaliniui Subačiaus skystųjų energijos produktų terminalui, taip pat UAB „Durpeta“ vadovams ir darbuotojams už įsitraukimą, koordinavimą ir pagalbą gesinimo metu.

    „Kovoti su tokiu gaisru, esant stipriam vėjui, sausrai ir itin sudėtingoms aplinkybėms, buvo nepaprastai sunku“, – pabrėžiama padėkoje, pažymint komandinio darbo ir susitelkimo reikšmę.

    Ugniagesių ir talkininkų darbas tokiuose gaisruose paprastai nesibaigia vien užgesinus matomą liepsną: dar kurį laiką vykdomas židinių perkasimas, kaitros stebėjimas ir teritorijos patikra, siekiant išvengti atsinaujinimo. Gyventojams primenama, kad pastebėjus dūmus, degėsių kvapą ar naujus įsidegimo požymius būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

    Padėkos tekste atskirai išskiriamas žmoniškumas ir pasiaukojimas tų, kurie „neskaičiavo darbo valandų, budėjo ištisas paras, dirbo dūmuose, karštyje ir nuovargyje“. Bendruomenei tai tapo ne tik ekstremalios situacijos suvaldymu, bet ir ryškiu solidarumo pavyzdžiu, kai dėl bendro tikslo susivienijo tarnybos, organizacijos ir savanoriai.