CP v2

Tag: Kneecap

  • Kneecap albumo „Fenian“ reklama Londono metro: grupė teigia, kad TfL privertė cenzūruoti plakatus

    Kneecap albumo „Fenian“ reklama Londono metro: grupė teigia, kad TfL privertė cenzūruoti plakatus

    Kas nutiko su reklama

    Airijos hiphopo trio Kneecap vadovas Danielis Lambertas teigia, kad reklaminiai plakatai, skirti naujam albumui „Fenian“, negalėjo pasirodyti Londono transporte be pataisų. Pasak jo, keičiant dizainą teko užtušuoti ir patį albumo pavadinimą, ir JK ministro pirmininko Keiro Starmerio pavardę.

    Lambertas viešai aiškino, kad pirminė, necenzūruota versija esą nebuvo patvirtinta, todėl buvo pateiktas pakeistas, „užtušuotas“ maketas. Jis tvirtino, kad derinimai užtruko, o dėl to buvo praleisti reklamos terminai.

    TfL versija ir ginčas dėl atsakomybės

    Londono transportą prižiūrinti institucija Transport for London teigė, kad gavo tik jau cenzūruotą plakato versiją ir neprašė atlikti jokių pakeitimų prieš kampanijai prasidedant. Anot TfL atstovo, būtent pateiktas maketas ir buvo vertintas pagal reklamos taisykles.

    Tuo tarpu Lambertas nurodė, kad reklamos pirkimo tarpininkai esą patvirtino: TfL neleidžia viešai rodyti žodžio Fenian, nes reklama turi būti „visiškai nešališka“ ir „nepolitinė“. Jis taip pat tvirtino, kad būtent sprendimas dėl patvirtinimo, net ir pateikus užtušuotą variantą, užtruko ilgiausiai.

    Kodėl žodis Fenian kelia įtampą

    Žodis Fenian istoriniame kontekste siejamas su XIX amžiaus airių respublikonų judėjimais, siekusiais atsiskirti nuo britų valdžios ir sukurti nepriklausomą Airijos respubliką. Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Airijoje jis taip pat ilgą laiką vartotas kaip įžeidimas airių nacionalistams, todėl išlieka jautrus viešojoje erdvėje.

    Pati grupė albumu „Fenian“ bando žodį susigrąžinti ir perinterpretuoti, pateikdama jį kaip identiteto bei politinės laikysenos ženklą. Dėl to reklama neišvengiamai atsiduria ribinėje zonoje tarp meninės provokacijos ir institucijų reikalaujamo neutralumo.

    Ne pirmas kartas Londono metro

    Tai ne pirmas atvejis, kai Kneecap reklama Londone susiduria su apribojimais. Anksčiau grupė skelbė, kad Londono metro buvo atmestas plakatas su jų naudojamu simboliu, kurį TfL aiškino galinčiu sukelti „plačiai paplitusį ar rimtą įsižeidimą“ pagrįstai visuomenės daliai.

    Šįkart ginčas persikėlė į klausimą, ar buvo cenzūruojamas konkretaus žodžio vartojimas, ar reklama tiesiog pateikta jau pakeista ir taip patvirtinta. Nepaisant skirtingų versijų, situacija vėl atkreipė dėmesį į tai, kaip viešajame transporte taikomos reklamos neutralumo taisyklės susiduria su politiniu menu ir jo komunikacija.

  • „Kneecap“ grįžta su albumu Fenian: daugiau nei provokacija, muzikoje – politinis pyktis ir ambicija

    „Kneecap“ grįžta su albumu Fenian: daugiau nei provokacija, muzikoje – politinis pyktis ir ambicija

    Albumas, kurio neįmanoma ignoruoti

    Belfasto hiphopo trio „Kneecap“ su nauju albumu Fenian grįžta į sceną taip, kad jį sunku vertinti vien kaip provokaciją. Įraše dera politinis įniršis, aštrus humoras, airių kalbos ir anglų kalbos mišinys bei sąmoningai nepatogios temos.

    Britų ir airių muzikos lauke „Kneecap“ jau kurį laiką laikomi vienu kontroversiškiausių vardų, o jų reputaciją sustiprino ir filmas apie grupę, pastaraisiais metais išplėtęs auditoriją už Airijos ribų. Fenian rodo, kad triukšmas aplink grupę nėra tik marketingas, o kūrybinė kryptis, paremta aiškia politine laikysena.

    Nuo teismų antraščių iki kūrybinio pareiškimo

    Pastaraisiais metais didelė dalis viešo dėmesio „Kneecap“ teko ne vien dėl muzikos, bet ir dėl teisinių ginčų, susijusių su vieno nario sceniniu elgesiu ir simbolika koncertų metu. Teisme šie kaltinimai galiausiai buvo atmesti, o valstybės institucijų bandymai tęsti procesą patyrė nesėkmę.

    „Visa ši istorija niekada nebuvo apie mane ar visuomenės saugumą, ir tikrai ne apie terorizmą. Man tai visada buvo apie Palestiną“, – sakė grupės narys Liamas Óg Ó hAnnaidhas, geriau žinomas sceniniu vardu Mo Chara.

    Šis kontekstas tiesiogiai persikelia į Fenian, kuriame girdėti nuoseklus antiimperialistinis naratyvas, kritika Jungtinės Karalystės politinei klasei ir solidarumo su Palestina linija. Albumas skamba kaip kūrybinis atsakas į viešas etiketes, kartu išlaikant grupės būdingą satyrą ir gatvės kalbos aštrumą.

    Skambesys: nuo triphopo iki reivo energijos

    Muzikine prasme Fenian plečia „Kneecap“ paletę ir vengia vienos formulės. Čia susitinka senosios mokyklos hiphopo tėkmė, miglotesni triphopo intarpai, acid house dvasia ir 1990-ųjų reivo estetika, o visa tai suklijuoja kabinantys priedainiai.

    Keli kūriniai išsiskiria kaip albumo ašys: vieni savo taiklumu ir kandumu, kiti bendradarbiavimais, kurie sustiprina žinutę. Ypač ryški daina, skirta palestiniečių temai, kurioje solidarumas pateikiamas ne šūkiu, o konkrečiais pasakojimo fragmentais.

    Albume nestinga ir tiesioginių politinių taikinių, tačiau „Kneecap“ išlieka ištikimi metodui provokuoti ne vien dėl provokacijos. Net kai tekstai sąmoningai grubūs, jie dažnai veikia kaip satyros įrankis, pabrėžiantis pykčio, nusivylimo ir klasinių įtampų logiką.

    Finalas: asmeniškumas, kuris pakeičia toną

    Fenian pabaigoje grupė netikėtai pasuka į jautresnę teritoriją ir užbaigia albumą kūriniu, kuriame daugiau trapumo nei triumfo. Tai daina, artima baladės formai, skirta Móglaí Bap motinai Aoife Ní Riain, airių kalbos aktyvistei ir muzikantei, mirusiai 2020 metais.

    Šis finalas parodo, kodėl „Kneecap“ dažnai laikomi daugiau nei skandalų magnetu. Fenian apjungia platų emocinį diapazoną: nuo pykčio ir ironijos iki gedulo ir prisiminimo, o muzikinė drąsa leidžia albumą vertinti kaip vieną ryškesnių 2026 metų hiphopo leidinių Europoje.