CP v2

Tag: Knesetas

  • Izraelio rinkimai: Netanyahu „Likud“ kalba apie klastojimą, o arabų partijos gali tapti lemiamos

    Izraelio rinkimai: Netanyahu „Likud“ kalba apie klastojimą, o arabų partijos gali tapti lemiamos

    Po Izraelio parlamento rinkimų ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujama partija „Likud“ pareiškė įtarianti kišimąsi ir sukčiavimą, kai preliminarūs rezultatai parodė, kad jo blokui pritrūko daugumos. Galutinis balsų skaičiavimas turėtų patvirtinti, ar 61 vietos riba Knesete iš tiesų nepasiekta.

    Skaičiuojant apie 90 proc. biuletenių, Netanyahu blokui prognozuotos 53 vietos, opozicijai, kurią veda Gadi Eisenkot, 48, o arabų vadovaujamoms partijoms 19. Toks pasiskirstymas reiškia, kad būtent arabų partijos gali įgyti realią galimybę nulemti, kas formuos kitą Vyriausybę.

    Šie rinkimai išsiskyrė itin dideliu Izraelio arabų piliečių aktyvumu. Kampanijos metu Netanyahu ir dalis jo sąjungininkų ne kartą akcentavo, kad arabų partijos esą kelia grėsmę, o dabar, jų sustiprėjus, politinė įtampa dar labiau išaugo.

    Kaltinimai be viešų įrodymų

    Netanyahu tvirtino, kad arabų partijos galėjo gauti naudos iš užsienio kišimosi ir finansavimo, tačiau viešai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius. Jo retorika nukreipta į tariamus rinkimų pažeidimus, pradedant papirkinėjimu ir grasinimais, baigiant klastotėmis ir draudžiamos programinės įrangos naudojimu rinkėjų mobilizavimui.

    „Izraelio valstybės rinkimai buvo pavogti dėl rimtų nusikalstamų veikų: papirkinėjimo, grasinimų, smurto, klastojimo ir draudžiamos programinės įrangos naudojimo“, – sakė „Likud“ pareiškimą pacitavęs Benjaminas Netanyahu.

    Vėliau jis viešai kėlė klausimą, kodėl keturios dienos iki rinkimų Katarą lankė politikas Ahmadas Tibi, siejamas su partija Ta’al. Tuo pat metu Kataras kaltinimus atmetė, pabrėždamas, kad nesikišo į Izraelio rinkimus ir nefinansavo jokių pastangų daryti įtaką rezultatui.

    „Šie kaltinimai vienodai absurdiški ir pavojingi“, – sakė Kataro Užsienio reikalų ministerijos atstovas Majed Al Ansari.

    Tyrimas ir politinės pasekmės

    Izraelio centrinė rinkimų komisija paprašė saugumo tarnybos Shin Bet ištirti galimo užsienio kišimosi aplinkybes. Kartu buvo pabrėžta, kad komisija neturi duomenų apie sisteminius rinkimų integralumo pažeidimus, o pats kreipimasis, kiek skelbta, tiesiogiai neapkaltino arabų partijų neteisėtais veiksmais.

    Arabų vadovaujamas politinis blokas kaltinimus atmetė ir teigė, kad Netanyahu stovykla mėgina delegitimizuoti arabų balsą, kai šis įgauna daugiau politinės įtakos. Ra’am lyderis Mansour Abbas tikino, kad tyrimą vertina kaip normalų procesą, tačiau pabrėžė, jog jo partija su galimais pažeidimais nesusijusi.

    Papildomo jautrumo situacijai suteikia ir ankstesnės žinios apie Netanyahu aplinką: buvo skelbta, kad du jo padėjėjai pernai buvo sulaikyti, įtariant ryšiais su mokėjimais iš Kataro. Tai tapo vienu iš argumentų, kurį oponentai pasitelkia ginčuose dėl politinės įtakos ir interesų.

    Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas paragino atlikti visapusišką tyrimą, kartu perspėdamas nevirsti visos arabų bendruomenės stigmatizavimu. Jo vaidmuo bus lemiamas ir formuojant kitą valdančiąją daugumą.

    Kas vyks toliau?

    Numatoma, kad galutinis balsų skaičiavimas bus baigtas spalio 29 dieną vakare, o oficialūs rezultatai turėtų būti patvirtinti lapkričio 4 dieną. Tuomet prezidentas spręs, kuriam politikui suteikti mandatą bandyti suformuoti Vyriausybę.

    Naujoji Kneseto kadencija turėtų prasidėti lapkričio 10 dieną. Jei per kelis bandymus nepavyktų sudaryti koalicijos, šalis gali atsidurti dar vienų rinkimų kelyje jau kitų metų pradžioje.

    Politines derybas apsunkina ir saugumo fonas regione: viešojoje erdvėje aptariama ir galimų Izraelio ar JAV smūgių Iranui rizika. Tokios aplinkybės dažnai daro tiesioginę įtaką koalicijų deryboms, ypač kai parlamente nelieka aiškios daugumos.

  • Netanyahu spaudžiamas po „Haaretz“ pranešimo: JAE esą iš anksto perspėjo apie 2023 metų spalio 7-osios ataką

    Netanyahu spaudžiamas po „Haaretz“ pranešimo: JAE esą iš anksto perspėjo apie 2023 metų spalio 7-osios ataką

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sulaukė didėjančio opozicijos spaudimo po laikraščio „Haaretz“ publikacijos, kurioje teigiama, kad Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) iš anksto perspėjo apie 2023 metais spalio 7 dieną įvykdytą „Hamas“ išpuolį. Opozicinės jėgos reikalauja aiškaus atsakymo, ar apie grėsmę buvo žinoma ir ką dėl to darė politinė vadovybė.

    „Haaretz“ nurodo, kad JAE prezidentas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas esą likus maždaug pusantros savaitės iki atakos informavo B. Netanyahu apie rengiamą plataus masto operaciją. Pranešime teigiama, kad buvo perspėta ir apie galimą poveikį regiono stabilumui.

    Publikacijoje, paremtoje daugiausia anoniminiais šaltiniais ir knygoje aprašytu tyrimu, teigiama, jog B. Netanyahu įspėjimą priėmė santykinai ramiai. Esą jis manė, kad „Hamas“ dėmesys tuo metu labiau nukreiptas į Vakarų Krantą, o Izraelis esą pasiruošęs įvairiems scenarijams.

    Ministro pirmininko biuras šią informaciją neigė ir tvirtino, kad B. Netanyahu su JAE prezidentu nesikalbėjo. Pranešimas buvo pavadintas visišku melu, todėl šalies politinėje erdvėje kilo nauja diskusijų banga dėl atsakomybės ir sprendimų grandinės prieš 2023 metų spalio 7 dienos įvykius.

    Opozicija reikalauja tyrimo

    Opozicinio „Change Camp“ lyderiai bendrame pareiškime paragino nedelsiant pradėti išsamų tyrimą. Jų teigimu, visuomenė turi teisę žinoti, ką ministras pirmininkas žinojo, kada apie tai sužinojo ir kodėl, jei įspėjimas buvo gautas, nebuvo informuota saugumo sistema.

    „Izraelio visuomenė turi teisę žinoti: ką Netanyahu žinojo, kada tai sužinojo, kodėl neinformavo saugumo institucijų ir kodėl nesiėmė veiksmų apsaugoti Izraelio piliečių“, – sakė opozicijos lyderiai.

    Buvęs Izraelio gynybos pajėgų Generalinio štabo viršininkas Gadi Eisenkotas, kuris laikomas vienu iš B. Netanyahu politinių varžovų artėjančiuose rinkimuose, teigė, kad įspėjimų būta ne vieno. Jo vertinimu, 2023 metų spalio 7 diena tapo esminiu valstybės saugumo ir sprendimų priėmimo išbandymu.

    Demokratų partijos lyderis Yairas Golanas taip pat kaltino ministrą pirmininką neatsakingumu ir teigė, kad šalis buvo nuvesta į krizę. Opozicija akcentuoja, jog pagrindinis klausimas dabar yra ne vien žvalgybos klaidos, bet ir politinės vadovybės reakcija į gautus signalus.

    Ką teigia šaltiniai ir kodėl tai svarbu

    Buvęs Izraelio vyriausybės atstovas Eylonas Levy situaciją apibūdino kaip strateginę nesėkmę ir pabrėžė, kad net ir turint įspėjimų svarbiausia yra jų patikimumo įvertinimas bei sprendimų greitis. Pasak jo, jei įspėjimas iš tiesų buvo gautas, galėjo būti nuspręsta jo nelaikyti pakankamai patikimu, nes buvo tikima, kad „Hamas“ yra atgrasytas.

    „Jei ši informacija teisinga, sunku paaiškinti, kodėl ja nebuvo pasidalinta, nebent buvo manoma, kad ji nepatikima. Netanyahu buvo įsitikinęs, kad „Hamas“ yra atgrasytas“, – sakė Eylonas Levy.

    „Haaretz“ pranešime taip pat teigiama, kad „Hamas“ lyderis Gazos Ruože Yahya Sinwaras, kuris vėliau buvo nužudytas, apie rengiamą operaciją kalbėjo su buvusiu palestiniečių pareigūnu, ragindamas perduoti žinią Izraelio atstovams. Esą ši informacija per tarpininkus pasiekė JAE patarėją, o galiausiai ir JAE vadovą.

    2023 metais spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai surengė koordinuotą išpuolį prieš Izraelį sausuma, jūra ir oru, o tuo pat metu buvo apšaudytos Izraelio teritorijos. Per ataką žuvo daugiau kaip 1 200 žmonių, dar apie 250 buvo pagrobti ir išgabenti į Gazos Ruožą.

    Atsakydamas Izraelis pradėjo intensyvią karinę kampaniją Gazos Ruože, apėmusią oro smūgius ir sausumos operaciją. Pasak Gazos Ruožo sveikatos ministerijos, kuri yra valdoma „Hamas“, nuo konflikto pradžios žuvusiųjų skaičius viršijo 73 600; Jungtinės Tautos nurodo, kad ministerijos pateikiami skaičiai laikomi patikimais.

    Rinkimai ir atsakomybės klausimas

    Izraelis 2026 metais spalio 27 dieną turėtų rinkti 120 vietų Knesetą. Rinkimuose balsuojama už politines partijas ir jų kandidatų sąrašus, o ne už pavienius kandidatus, todėl kampanijų ašis dažnai tampa pasitikėjimas lyderyste ir krizių valdymu.

    E. Levy teigimu, dar per anksti tvirtai prognozuoti, kaip naujausi pranešimai paveiks B. Netanyahu šansus, tačiau esminė rinkimų tema gali tapti atsakomybė už 2023 metų spalio 7 dienos įvykius. Opozicija tikisi, kad viešas spaudimas privers pateikti daugiau atsakymų apie tai, kaip buvo vertinami įspėjimai ir kas priėmė sprendimus iki tragedijos.