CP v2

Tag: KNF

  • Greneviа po 20 metų palieka Varšuvos biržą: KNF leido išbraukti akcijas nuo 2026 metų liepos 8 dienos

    Sprendimas dėl išbraukimo

    Lenkijos finansų priežiūros institucija KNF 2026 metų birželio 26 dieną davė leidimą išbraukti Katovicuose registruotos bendrovės Greneviа akcijas iš reguliuojamos Varšuvos vertybinių popierių biržos prekybos sąrašo. Pagal sprendimą paskutinė prekybos diena numatyta 2026 metų liepos 8 dieną.

    Taip užverčiamas beveik 20 metų trukęs įmonės buvimas biržoje: tuomet dar „Famur“ pavadinimu ji debiutavo 2006 metų rugpjūčio 4 dieną. Greneviа laikoma vienu didžiausių Lenkijoje kasybos pramonei skirtų mašinų ir įrangos gamintojų.

    Kas lėmė pasitraukimą?

    Delistingas užbaigia kelis mėnesius trukusį procesą, kuris prasidėjo sustabdžius prekybą bendrovės akcijomis pagrindinėje biržos rinkoje. Varšuvos birža 2026 metų kovo 9 dieną pranešė apie akcijų prekybos sustabdymą, siejant tai su pagrindinio akcininko planu inicijuoti privalomą akcijų išpirkimą.

    Po privalomo išpirkimo 2026 metų kovo 13 dieną pagrindinis akcininkas TDJ Equity I tapo vieninteliu Greneviа akcininku. Tą pačią dieną neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl akcijų išbraukimo iš reguliuojamos rinkos, o bendrovė pateikė prašymą KNF.

    Ką bendrovė veikė pastaraisiais metais

    2023 metais „Famur“ pakeitė pavadinimą į Greneviа ir komunikavo apie naują veiklos etapą, įskaitant didesnį dėmesį atsinaujinančiai energetikai ir elektromobilumui. Vis dėlto reikšmingiausia pajamų dalis, kaip nurodyta bendrovės finansiniuose pranešimuose, ir toliau buvo generuojama iš kasybos segmento.

    Toks pokytis atspindi platesnę regiono pramonės tendenciją, kai tradicinės sunkiosios pramonės grupės bando diversifikuoti veiklą, tačiau trumpuoju laikotarpiu vis dar remiasi brandžiais, istoriškai stipriausiais verslais. Investuotojams delistingas paprastai reiškia mažesnį viešos informacijos kiekį ir pasikeitusias smulkiųjų akcininkų teises, nes bendrovė nebeprivalo laikytis dalies biržos skaidrumo reikalavimų.

    Finansiniai rezultatai

    Skelbiama, kad Greneviа grupės pajamos 2025 metais viršijo 2,37 mlrd. Lenkijos zlotų, palyginti su 1,86 mlrd. zlotų 2024 metais. Perskaičiavus apytiksliu 0,23 euro už zlotą kursu, tai sudaro apie 545 mln. eurų 2025 metais ir apie 428 mln. eurų 2024 metais.

    Veiklos pelnas 2025 metais siekė 411 mln. zlotų, o metais anksčiau buvo 256 mln. zlotų, tai atitinkamai apie 95 mln. eurų ir 59 mln. eurų. Grynasis pelnas 2025 metais sudarė 318 mln. zlotų, o 2024 metais 247 mln. zlotų, tai yra maždaug 73 mln. eurų ir 57 mln. eurų.

    Biržos palikimas nebūtinai reiškia veiklos mažinimą: dažnai tai yra nuosavybės struktūros konsolidavimo ir administracinės naštos mažinimo sprendimas, ypač kai bendrovė jau turi vieną dominuojantį akcininką. Vis dėlto rinkai tai aiškus signalas, kad bendrovės istorija kaip viešai kotiruojamo emitento Varšuvoje artėja prie pabaigos.

  • Lenkija griežtina taisykles po darbo finansų priežiūroje: karencija iki metų ir išmokamas atlygis

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino įstatymų pataisas, kurios sugriežtina perėjimą iš finansų priežiūros institucijos į prižiūrimas įmones. Pagrindinis tikslas – sumažinti interesų konfliktų riziką ir užkirsti kelią situacijoms, kai pareigūnai iškart po darbo gali pereiti į sektorių, kurį patys kontroliavo.

    Pakeitimai susiję su Lenkijos finansų priežiūros komisija KNF ir jos biuru UKNF: nustatomi aiškesni „atvėsimo“ laikotarpiai, taip pat ribojama, kiek laiko iš viso galima eiti vadovaujančias pareigas. Tokie sprendimai siejami ir su ES reikalavimais, numatytais CRD VI ir CRR III pakete.

    Ribojamas vadovų kadencijų laikas

    Nors KNF vadovo kadencija išlieka penkerių metų, įvedamas bendras limitas, kiek laiko galima dirbti komisijos vadovybėje. Pagal patvirtintas pataisas, bendra trukmė negalės viršyti 14 metų, taip siekiant išvengti praktikos, kai vadovaujančios pozicijos iš esmės užimamos labai ilgą laiką.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir keičiantis pareigoms komisijos viduje, ilgalaikis „įsitvirtinimas“ vadovybėje bus apribotas. Šis pokytis pristatomas kaip papildomas nepriklausomumo stiprinimo elementas, mažinantis ir politinio, ir privataus spaudimo rizikas.

    Karencija po darbo priežiūroje

    Didžiausias pokytis – karencijos laikotarpiai tiems, kurie palieka darbą priežiūroje ir galėtų įsidarbinti anksčiau prižiūrėtose finansų sektoriaus įmonėse. KNF pirmininkui ir jo pavaduotojams numatomas vienerių metų laikotarpis, kurio metu jie negalės dirbti įmonėse, kurias prižiūrėjo arba kurios teikė paslaugas KNF.

    Kitiems UKNF darbuotojams, tiesiogiai dalyvavusiems rinkos priežiūroje, įvedamas šešių mėnesių draudimas dirbti anksčiau prižiūrėtose įmonėse. Atskirais atvejais, susijusiais su lobistine veikla teisėkūros procese, numatoma trumpesnė, trijų mėnesių trukmės karencija.

    Atlygis karencijos metu

    Numatyta, kad visą karencijos laikotarpį pareigūnams ir darbuotojams bus mokamas atlygis, atitinkantis iki išėjimo gautą darbo užmokestį. Kartu paliekama galimybė tam tikrais atvejais sutrumpinti draudimo dirbti laikotarpį iki trijų mėnesių, jeigu to prašo pats asmuo ir tam pritaria institucija.

    Teisininkai pažymi, kad tokios nuostatos sistemiškai sprendžia interesų konfliktų klausimą ir mažina paskatas piktnaudžiauti vidine informacija apie vykstančius ar planuojamus priežiūros veiksmus. Vis dėlto pabrėžiama, kad vien terminai ne visada panaikina rizikas, nes dalis priežiūros procesų yra ilgalaikiai.

    Lenkijos sprendimas atspindi platesnę Europos tendenciją aiškiau apibrėžti „sukamųjų durų“ taisykles finansų sektoriuje. Didėjant reguliavimo apimčiai ir jautrumui duomenims, tokie ribojimai vis dažniau vertinami kaip būtina priemonė pasitikėjimui priežiūra ir rinkos skaidrumui užtikrinti.

  • Lenkija ruošia KNF reformą: bankams naujos pareigos, vadovams – kadencijų limitas

    Lenkija ruošia KNF reformą: bankams naujos pareigos, vadovams – kadencijų limitas

    Lenkijos Vyriausybė artimiausiame posėdyje ketina svarstyti Bankų įstatymo pataisas, kurios keistų Finansų priežiūros komisijos KNF veikimo taisykles ir bankų priežiūros praktiką. Finansų ministerijos siūlomi pakeitimai orientuoti į griežtesnį valdymo skaidrumą ir didesnę priežiūros institucijos nepriklausomybę.

    Vienas svarbiausių siūlymų – nustatyti 14 metų ribą KNF pirmininko ir jo pavaduotojų pareigoms eiti. Pataisose numatyta, kad šis laikotarpis būtų taikomas tiems pareigūnams, kurie į šias pareigas būtų paskirti po 2026 metų sausio 11 dienos.

    Ribojimai po kadencijos ir prekybos draudimas

    Projektas taip pat numato vadinamąjį „atvėsimo“ laikotarpį pasitraukusiems KNF vadovams. Pasibaigus kadencijai, pirmininkui ir pavaduotojams būtų taikomas 12 mėnesių draudimas įsidarbinti įmonėse, teikiančiose paslaugas KNF prižiūrimiems rinkos dalyviams, taip pat subjektuose, užsiimančiuose finansų rinkų lobistine veikla.

    Panašus, bet trumpesnis ribojimas būtų taikomas ir KNF biuro darbuotojams: po darbo pabaigos jiems numatomas 6 mėnesių draudimas pereiti į tam tikras su prižiūrimais subjektais susijusias veiklas. Be to, KNF pirmininkui ir jo pavaduotojams būtų draudžiama prekiauti finansiniais instrumentais, siekiant išvengti interesų konflikto.

    Didesni įgaliojimai ir naujos pareigos bankams

    Kartu plečiami ir KNF įgaliojimai bankų valdymo klausimais. Numatyta, kad vadinamosiose „didelėse institucijose“ pagal Europos Sąjungos reguliavimą priežiūros institucija turėtų teisę pritarti ne tik banko vadovo, bet ir kitų valdybos narių bei stebėtojų tarybos pirmininko paskyrimui.

    Taip pat numatoma, kad KNF vertintų, ar didžiuosiuose bankuose vidaus kontrolės padalinių vadovai ir finansų vadovai atitinka tinkamumo reikalavimus. Bankams atsirastų papildoma pareiga informuoti KNF apie reikšmingus sandorius, pavyzdžiui, svarbių akcijų paketų įsigijimą ar pardavimą, didelės vertės turto ar įsipareigojimų perkėlimą, taip pat susijungimus ir skaidymus.

    Kodėl pakeitimai siūlomi dabar?

    Finansų ministerijos aiškinimu, pakeitimų tikslas – perkelti į nacionalinę teisę Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, susijusias su priežiūros institucijų įgaliojimais, įmonių valdymu ir rinkos rizikų valdymu. Pastaraisiais metais Europos reguliavime ryškėja kryptis stiprinti finansų sistemos atsparumą, o bankų valdymo kokybę sieti ne tik su kapitalo reikalavimais, bet ir su vadovų tinkamumu bei interesų konfliktų prevencija.

    Nors pataisos rengiamos Lenkijai, jų logika atspindi platesnę regiono tendenciją: po spartaus palūkanų normų, geopolitinių ir technologinių pokyčių priežiūros institucijos siekia greičiau matyti rizikas ir turėti daugiau svertų, kad galėtų reaguoti dar iki problemoms tampant sisteminėmis. Bankams tai reikštų daugiau atskaitomybės dėl strateginių sprendimų, o priežiūrai – didesnę atsakomybę dėl sprendimų pagrįstumo.

  • Lenkijoje į Seimą keliauja kriptoaktyvų įstatymas: KNF galės blokuoti sąskaitas iki 6 mėnesių

    Lenkijoje į Seimą keliauja kriptoaktyvų įstatymas: KNF galės blokuoti sąskaitas iki 6 mėnesių

    Lenkijos Vyriausybė pritarė kriptoaktyvų rinką reglamentuojančio įstatymo projektui ir perdavė jį svarstyti Seimui. Apie sprendimą viešai pranešė ministras ir Ministrų Tarybos narys Maciejus Berekas, pabrėždamas, kad tai dar vienas bandymas įtvirtinti aiškias taisykles sektoriui.

    Šis projektas nėra pirmas: ankstesnius du kriptoaktyvų reguliavimo bandymus buvo sustabdęs prezidento veto. Dabar Vyriausybė teikia naują versiją, kuri savo apimtimi ir esminėmis kryptimis yra panaši į kitą, lygiagrečiai aptariamą prezidento inicijuotą projektą, tačiau skiriasi konkrečiomis kontrolės ir sankcijų nuostatomis.

    Kas keistųsi kripto paslaugų teikėjams?

    Vyriausybės projekte numatyta, kad Lenkijos finansų rinkos priežiūros institucija KNF, esant pagrįstam įtarimui dėl tam tikrų MiCA reglamento pažeidimų, galėtų raštu kreiptis į kriptoaktyvų paslaugų teikėją. Toks kreipimasis leistų laikinai blokuoti kriptoaktyvų ar pinigų sąskaitą iki 96 valandų nuo reikalavimo gavimo.

    Numatoma ir platesnė priemonė: KNF pirmininkas galėtų pratęsti blokavimą arba sustabdyti konkrečią operaciją apibrėžtam laikui, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Projekte akcentuojama, kad tai būtų taikoma tada, kai, priežiūros institucijos vertinimu, būtina užtikrinti prekybos kriptoaktyvais platformos saugumą arba kyla grėsmė kriptoaktyvų turėtojų interesams.

    Kuo skiriasi prezidento variantas?

    Prezidento projekte 96 valandų blokavimo galimybė taip pat paliekama, tačiau maksimalus blokavimo pratęsimo terminas būtų trumpesnis ir siektų iki 3 mėnesių. Kartu įrašyta papildoma garantija: dėl blokavimo pratęsimo arba konkrečios operacijos sustabdymo būtų reikalingas išankstinis administracinio teismo pritarimas.

    Prezidento projekto argumentas paprastas: papildoma teismo kontrolė turėtų sustiprinti administracinių sprendimų pagrįstumą. Numatyta, kad KNF pirmininkas kreiptis į teismą privalėtų nedelsdamas, bet ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki pirminio blokavimo termino pabaigos.

    Baudos ir ryšys su MiCA

    Abu projektai panašūs ir apimtimi: Vyriausybės versijoje numatyti 168 straipsniai, prezidento projekte jų yra 170. Vienas ryškesnių skirtumų yra sankcijų dydžiai, ypač už priežiūros trukdymą ar kontrolės vengimą.

    Vyriausybės projekte numatyta didesnė maksimali bauda už kontrolės trukdymą, kuri atitinka 5,9 mln. eurų, tuo metu prezidento projekte ši riba siektų apie 4,7 mln. eurų. Abi iniciatyvos sieja tas pats tikslas: užtikrinti, kad Lenkijoje būtų realiai taikomas Europos Sąjungos kriptoaktyvų rinkos reglamentas MiCA, nustatantis bendras taisykles šiam sparčiai augančiam sektoriui.

  • Vyriausybė trečią kartą teikia įstatymą dėl kriptoaktyvų: ginčas dėl KNF galių ir baudų dydžių

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino Kriptoaktyvų rinkos įstatymo projektą ir trečią kartą perdavė jį Seimui. Apie sprendimą pranešė ministras, atsakingas už Vyriausybės politikos įgyvendinimo priežiūrą, Maciejus Berekas, pabrėžęs, kad šįkart prezidentas Karolis Nawrockis esą nebeturi rimtų argumentų prieš.

    Pasak M. Bereko, situacija pasikeitė po to, kai prezidentas pats pateikė Seimui savo įstatymo projektą. Politikai ir dalis parlamentarų teigia, kad prezidento pasiūlymas didele dalimi sutampa su Vyriausybės tekstu, todėl erdvės blokavimui, jų vertinimu, turėtų būti mažiau.

    Kas labiausiai skiria projektus

    Esminės diskusijos sukasi apie finansų priežiūros institucijos KNF įgaliojimus greitai reaguoti į galimus pažeidimus kriptoaktyvų rinkoje. Ginčas kyla dėl to, ar KNF turėtų turėti teisę skubiai blokuoti sąskaitas, stabdyti operacijas ar riboti prieigą prie interneto domenų, kai įtariamas stambaus masto sukčiavimas.

    Kritikai teigia, kad reikalavimas kiekvienu atveju gauti administracinio teismo leidimą gali sulėtinti reagavimą ir leisti lėšoms iškeliauti, kol sprendimai bus priimti. Kita pusė pabrėžia verslo apsaugą nuo nepagrįstų sprendimų ir argumentuoja, kad teismo kontrolė turi būti saugiklis, kad vienas administracinis sprendimas nesužlugdytų teisėtai veikiančios įmonės.

    Skiriasi ir požiūris į priežiūros finansavimą bei baudas. Viešojoje diskusijoje keliami klausimai, ar siūlomos įmokos rinkos dalyviams ir sankcijų dydžiai yra proporcingi, ir ar jie skatins įmones registruotis bei veikti Lenkijoje, o ne rinktis kitas Europos jurisdikcijas.

    Seime – penki kriptoaktyvų projektai

    Artimiausiu metu Seimas turėtų svarstyti ne tik Vyriausybės ir prezidento projektus, bet ir papildomas parlamentarų iniciatyvas. Tai reiškia, kad diskusija dėl kriptoaktyvų reguliavimo persikelia į politinių kompromisų lauką, kur sprendimus gali lemti ne vien techninės detalės, bet ir platesnės priešpriešos.

    Vyriausybė akcentuoja vartotojų apsaugą ir griežtesnę atsakomybę už sukčiavimą, kai pasinaudojama investuotojų patiklumu ar žinių stoka. Kita vertus, dalis politikų ir rinkos dalyvių siekia aiškesnių „tarpinių žingsnių“ prieš taikant griežčiausias priemones, kad teisėtas verslas nebūtų nubaustas už vien įtarimus.

    Kodėl terminai svarbūs dabar

    Ši įstatymo iniciatyva siejama su Europos Sąjungos kriptoaktyvų reguliavimo paketu MiCA, kuris numato bendresnes taisykles kriptoaktyvų leidėjams ir paslaugų teikėjams. Kuo ilgiau užsitęs nacionalinių taisyklių priėmimas, tuo daugiau neapibrėžtumo patiria tiek investuotojai, tiek įmonės, o rinkoje daugėja „pilkųjų zonų“ rizikų.

    Politinis ginčas, ar priežiūros institucijai suteikti platesnius įgaliojimus, ar pirmiausia stiprinti teisinius saugiklius verslui, taps vienu svarbiausių Seimo sprendimų dėl kriptoaktyvų ateities. Nuo galutinės redakcijos priklausys, kaip greitai bus galima stabdyti galimus sukčiavimo atvejus ir kokia bus reali vartotojų apsaugos kartelė.

    „Trečią kartą Seimas ir Senatas priims įstatymą, kuris turi apsaugoti žmones, investuojančius šioje rinkoje“, – sakė Maciejus Berekas.

  • Varšuvos birža sustabdė „Columbus Energy“ akcijų prekybą: KNF nurodo pavėluotą 2025 metų ataskaitą

    Prekyba sustabdyta KNF prašymu

    Varšuvos vertybinių popierių birža 2026 metų gegužės 5 dieną sustabdė prekybą energetikos bendrovės „Columbus Energy“ akcijomis. Birža nurodė, kad sprendimas priimtas Lenkijos finansų priežiūros institucijos KNF prašymu.

    KNF teigimu, prašymas stabdyti prekybą susijęs su tuo, kad įmonė laiku nepaskelbė 2025 metų metinės ataskaitos arba konsoliduotos metinės ataskaitos. Tokie dokumentai viešai turi būti pateikiami per teisės aktuose nustatytus terminus, nes jie yra esminiai investuotojų informavimui.

    Kodėl ataskaita vėluoja

    „Columbus Energy“ dar 2026 metų balandžio 30 dieną pranešė, kad ataskaitos skelbimą perkelia į 2026 metų gegužės 29 dieną. Bendrovė tai aiškino būtinybe įgyvendinti priežiūros institucijos pateiktas rekomendacijas.

    Įmonė nurodė, kad rekomendacijos esą yra apskaitinio ir ataskaitinio pobūdžio. Pasak bendrovės, jos susijusios su apskaitine data, kada „Columbus Energy“ prarado kontrolę dukterinėje įmonėje Ruby01A.

    „Priežiūros institucijos rekomendacijos yra grynai apskaitinės ir susijusios tik su kontrolės praradimo data“, – sakė bendrovė savo pranešime.

    Ką tai reiškia investuotojams

    Prekybos sustabdymas paprastai reiškia, kad birža siekia sumažinti informacijos asimetriją ir apsaugoti rinkos dalyvius, kol bus pateikti reikšmingi duomenys. Tokiose situacijose investuotojai negali pirkti ar parduoti akcijų biržoje iki tol, kol prekyba bus atnaujinta.

    „Columbus Energy“ taip pat pabrėžė, kad ataskaitos korekcijos, jos vertinimu, neturėtų keisti ilgalaikių verslo pagrindų ir neturėtų paneigti anksčiau deklaruotų balanso pokyčių. Kartu įmonė neatmetė, kad ataskaitų paskelbimo terminas dar gali būti koreguojamas tiek į ankstesnę, tiek į vėlesnę datą.

    Fone – institucijų dėmesys ir viešos diskusijos

    Ši žinia pasirodė platesniame kontekste, kai „Columbus Energy“ vardas Lenkijoje pastaraisiais mėnesiais minėtas ir dėl kitų su įmone siejamų temų. Tarp jų buvo ir teisėsaugos institucijų komunikacija apie vykdomus tyrimus, apimančius pasirinktus pranešimus dėl išorinių atstovų, bendradarbiavusių su įmone pagal programą „Czyste Powietrze“.

    Į viešą erdvę šias diskusijas papildomai iškėlė ir su bendrove konfliktuojanti verslininkė Olga Malinkiewicz, nors minima situacija nebuvo tiesiogiai susijusi su perovskitų technologijomis ar „Saule Technologies“ veikla. Rinkos dalyviams tokios paralelinės temos paprastai didina neapibrėžtumą ir jautrumą bet kokiai naujai informacijai.