CP v2

Tag: Knight Frank

  • Europos superturtingieji auga rekordiniu tempu: kur jų daugiausia ir kas vejasi greičiausiai?

    Europos superturtingieji auga rekordiniu tempu: kur jų daugiausia ir kas vejasi greičiausiai?

    Superturtingųjų bumas Europoje

    Europoje sparčiai plečiasi itin turtingų žmonių gretos. Remiantis „Knight Frank“ Wealth Report 2026, per 2021–2026 metų laikotarpį žmonių, kurių grynasis turtas siekia bent 25,7 mln. eurų, skaičius žemyne išaugo 26 proc.

    Per penkerius metus tai reiškė 37 428 naujus šios grupės narius. Ataskaitoje tokie asmenys apibrėžiami kaip itin didelės grynosios vertės asmenys, o jų skaičius Europoje pakilo nuo 146 525 iki 183 953.

    Globaliai tokių žmonių yra daugiau nei 710 000, o Europoje gyvena 25,8 proc. visų pasaulio superturtingųjų. Tai rodo, kad žemynas išlieka vienu svarbiausių turto centrų, nors augimas skirtingose šalyse nevienodas.

    Vokietija pirmauja pagal skaičių

    Daugiausia superturtingųjų Europoje turi Vokietija: 38 215. Antroje vietoje rikiuojasi Jungtinė Karalystė su 27 876, trečioje – Prancūzija, kur skaičiuojami 21 528 itin turtingi gyventojai.

    Už lyderių trejeto rikiuojasi Šveicarija (17 692) ir Italija (15 433). Toliau seka Ispanija (9 186), Švedija (6 845), Nyderlandai (5 077) ir Danija (4 657).

    Reikšmingas skaičius fiksuojamas ir Turkijoje (4 208), Austrijoje (4 188) bei Lenkijoje (3 017). Rusijoje, kuri nepriklauso nei ES, nei EFTA, ataskaita mini 8 399 superturtinguosius.

    Pagal absoliutų augimą per 2021–2026 metus labiausiai išsiskyrė Vokietija, kurios gretas papildė 9 273 nauji itin turtingi asmenys. Dideli prieaugiai fiksuoti ir Šveicarijoje (4 968), Prancūzijoje (3 781) bei Jungtinėje Karalystėje (3 005).

    Kas auga sparčiausiai procentais?

    Procentinis augimas atskleidžia kitą vaizdą nei bendri skaičiai. „Knight Frank“ duomenimis, Lenkijoje superturtingųjų skaičius per penkerius metus pašoko 109 proc., Turkijoje – 94 proc., o Rumunijoje – 93 proc.

    Didesnį nei 50 proc. augimą ataskaita taip pat fiksuoja Graikijoje, Čekijoje ir Portugalijoje. Tuo metu Ispanijoje augimas siekė 42 proc., Vokietijoje – 32 proc., Italijoje – 23 proc., o Prancūzijoje – 21 proc.

    Tarp didžiųjų ekonomikų santykinai lėčiausiai augo Jungtinė Karalystė, kur prieaugis sudarė 12 proc. Mažiausią šuolį šioje šalių grupėje fiksavo Švedija – 8 proc., nors pagal bendrą skaičių ji vis dar patenka į Europos dešimtuką.

    „Europoje matome turtėjimą, kuris plečiasi geografiškai, net jei jis ir toliau koncentruojasi keliuose pasauliniuose centruose“, – teigiama ataskaitoje.

    Kodėl turtas juda per sienas?

    Ataskaita pabrėžia, kad didėjant mokesčių naštai ir reguliavimo spaudimui, turtas tampa vis mobilesnis. Itin turtingi žmonės dažniau organizuoja gyvenimą per kelias jurisdikcijas, o šeimos biurai aktyviai vertina mokesčių, gyvenimo būdo ir politines rizikas.

    „Matome vieną reikšmingiausių globalios turto geografijos pokyčių šiuolaikinėje istorijoje“, – ataskaitoje cituojamas „Knight Frank“ pasaulinių tyrimų vadovas Liamas Bailey.

    Globaliame kontekste pirmauja JAV, kur skaičiuojami 387 422 itin turtingi asmenys. Tačiau Europa, remiantis ataskaitos išvadomis, išlieka svarbiu turto centru, o sparčiausi pokyčiai vis dažniau fiksuojami besivejančiose ekonomikose.

  • Europoje sprogo itin turtingųjų skaičius: Vokietija pirmauja, bet rekordai – Lenkijoje ir Turkijoje

    Europoje sprogo itin turtingųjų skaičius: Vokietija pirmauja, bet rekordai – Lenkijoje ir Turkijoje

    Europoje sparčiai daugėja žmonių, kurių grynasis turtas viršija 25,7 mln. eurų. Naujausia „Knight Frank“ Wealth Report 2026 apžvalga rodo, kad per pastaruosius penkerius metus itin turtingųjų gretos žemyne išaugo 26 proc., o tai reiškia dar 37 428 naujus šio klubo narius.

    Pasauliniu mastu tokių asmenų yra daugiau kaip 710 000, o beveik ketvirtadalis, 25,8 proc., gyvena Europoje. Ataskaitoje nurodoma, kad 2021 metais Europoje buvo 146 525 itin turtingi asmenys, o 2026 metais jų skaičius pasiekė 183 953.

    Vokietija dominuoja pagal skaičių

    Daugiausia itin turtingų žmonių Europoje sutelkta Vokietijoje – 38 215. Antroje vietoje rikiuojasi Jungtinė Karalystė su 27 876, trečioje – Prancūzija su 21 528, o daugiau nei 20 000 ribą peržengia tik šios trys valstybės.

    Toliau sąraše – Šveicarija su 17 692 ir Italija su 15 433. Ispanijoje skaičiuojama 9 186 itin turtingi asmenys, Švedijoje – 6 845, Nyderlanduose – 5 077, o Lenkijoje – 3 017.

    Pagal absoliutų prieaugį per 2021–2026 metų laikotarpį vėl pirmauja Vokietija, pridėjusi 9 273 naujus itin turtingus gyventojus. Pastebimai augo ir Šveicarijos, Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės rodikliai, o keturženklį prieaugį fiksavo Italija, Ispanija, Turkija ir Lenkija.

    Kur augimas didžiausias procentais?

    Tačiau procentinis šuolis ryškiausias ne didžiausiose ekonomikose. Ataskaitoje teigiama, kad Lenkijoje itin turtingųjų skaičius per penkerius metus šoktelėjo 109 proc., Turkijoje – 94 proc., Rumunijoje – 93 proc., o Graikijoje, Čekijoje ir Portugalijoje augimas siekė bent 50 proc.

    Toks vaizdas dažnai susijęs su žemesne pradine baze: kai itin turtingųjų iš pradžių buvo mažiau, net ir santykinai nedidelis naujų narių skaičius procentais atrodo įspūdingai. Vis dėlto tai signalizuoja ir apie spartesnį kapitalo kaupimą, verslų brendimą bei augančią investicijų grąžą dalyje regiono rinkų.

    „Europa taip pat išsiskiria: Švedija, Rumunija ir Graikija fiksuoja tvirtą augimą. Turto žemėlapis plečiasi geografiškai, net jei jis toliau koncentruojasi keliuose pasaulio centruose“, – teigiama ataskaitoje.

    Turtas tampa vis mobilesnis

    „Knight Frank“ tyrėjai atkreipia dėmesį, kad didėjant mokesčių ir reguliavimo spaudimui, turtingi asmenys vis dažniau planuoja gyvenimą per kelias jurisdikcijas. Praktikoje tai reiškia ne tik nekilnojamojo turto ar investicijų diversifikavimą, bet ir aktyvesnį šeimos biurų vaidmenį valdant mokesčių, gyvenimo būdo ir politines rizikas.

    Pasauliniame kontekste Jungtinės Valstijos išlieka aiški lyderė pagal itin turtingųjų skaičių – jų ten 387 422. Vis dėlto ataskaita pabrėžia, kad stiprėja ir kitos kryptys, ypač sparčiau bręstančios ekonomikos, kurios keičia globalų turto pasiskirstymo žemėlapį.

  • Milijardierių bumas nesustoja: Europa sparčiai vejasi, o Amerikų dalis pirmąkart traukiasi

    Milijardierių bumas nesustoja: Europa sparčiai vejasi, o Amerikų dalis pirmąkart traukiasi

    Pasaulio milijardierių skaičius toliau auga ir, kaip prognozuojama, artimiausiais metais tik spartės. „Knight Frank“ 2026 metais paskelbtoje „Wealth Report“ apžvalgoje skaičiuojama, kad nuo 2026 iki 2031 metų milijardierių gretos pasaulyje turėtų padidėti 26 proc. ir pasiekti apie 3 915.

    Per pastaruosius penkerius metus turtingiausiųjų klubas taip pat plėtėsi. Vertinimuose nurodoma, kad 2021 metais pasaulyje buvo 2 723, o 2026 metais – 3 110 milijardierių, tai yra 14 proc. daugiau.

    Europa kyla, ypač Šiaurėje

    Europoje numatomas vienas ryškiausių šuolių: prognozuojama, kad milijardierių skaičius žemyne nuo 780 2026 metais išaugs iki 994 2031 metais, arba 27 proc. Tai reikštų, kad Europa priartėtų prie 1 000 ribos.

    Didžiausio santykinio augimo europiniame dvidešimtuke tikimasi Lenkijoje: nuo 13 iki 29 milijardierių, arba 123 proc. Švedijai prognozuojamas 81 proc. augimas iki 58, Danijai – 75 proc. iki 21, o Norvegijai – 53 proc. iki 26.

    „Matome vieną reikšmingiausių pasaulinio turto pasiskirstymo poslinkių šiuolaikinėje istorijoje“, – sakė „Knight Frank“ tyrimų vadovas Liamas Bailey.

    Kodėl didžiosios ekonomikos neatsiranda reitinge

    Ataskaitoje reitinguojama pagal penkerių metų augimo tempą, todėl sąraše gali nebūti šalių, kurios turi daugiausia milijardierių absoliučiais skaičiais. Tokiose rinkose kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Prancūzija bazė jau yra didelė, todėl procentinis augimas dažnai atrodo kuklesnis.

    Pavyzdžiui, „Forbes“ duomenys rodo, kad Vokietija 2025 metais buvo tarp Europos lyderių pagal bendrą milijardierių skaičių. Vis dėlto spartaus procentinio šuolio prognozėse ją aplenkia mažesnės, bet greitai turtėjančios rinkos.

    Europos dalis auga, Amerikų – mažėja

    Regioniniu pjūviu 2026 metais daugiausia milijardierių sutelkta Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – 1 116, arba 36 proc. pasaulio visumos. Amerikos sudaro apie 34 proc., iš jų Šiaurės Amerika – 31 proc., o Lotynų Amerika – 3 proc., Europa – apie ketvirtadalį.

    Iki 2031 metų Europos dalis, prognozuojama, šiek tiek padidės iki 25,4 proc. Tuo metu Šiaurės Amerikoje milijardierių absoliučiai daugės nuo 995 iki 1 089, tačiau regiono dalis pasaulyje mažės iki 27,8 proc., ir tai būtų vienintelis regionas, kuriam prognozuojamas dalies traukimasis.

    „Realybėje matome, kad turto kūrimas vyksta sudėtingesniame pasaulio ekonomikos fone“, – sakė „Knight Frank“ „Private Office“ vadovas Rory Penn.

    „Itin turtingi žmonės tampa gerokai mobilesni, tačiau rinkų, kuriose jie jaučiasi iš tiesų saugiai investuodami ar kurdami šeimos bazę, sąrašas siaurėja“, – pridūrė jis.

    Saugumas ir teisės viršenybė tampa lemiami

    Ataskaitoje akcentuojama, kad turtingiausios šeimos vis dažniau diversifikuoja turtą per kelias jurisdikcijas, dažniausiai derindamos Ameriką, Europą ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regioną. Tokį pasirinkimą, pasak autorių, lemia saugumo, stabilumo ir teisės viršenybės poreikis.

    Šis kontekstas padeda paaiškinti, kodėl net ir esant didesniems mokesčiams ar politiniams svyravimams kai kurie centrai išlieka patrauklūs kapitalui. Investuotojams vis dažniau svarbu ne tik grąža, bet ir aiškios taisyklės, nuosavybės apsauga bei nuspėjama teisinė aplinka.

    Prognozės rodo, kad iki 2031 metų pasaulinė konkurencija dėl kapitalo ir talentų tik aštrės, o milijardierių geografija vis labiau priklausys nuo to, kurios šalys gebės pasiūlyti stabilumą, saugumą ir patikimą reguliacinę aplinką.

  • Prabangus būstas Europoje brangsta: šis miestas šovė į viršų, o Londonas smuko

    Prabangus būstas Europoje brangsta: šis miestas šovė į viršų, o Londonas smuko

    Kur Europoje brangsta labiausiai?

    Europos būsto kainos toliau kyla, o prabangiausių objektų segmentas daugelyje miestų brangsta dar sparčiau. „Knight Frank“ Wealth Report 2026 duomenimis, daugiau nei pusėje iš maždaug 50 stebimų Europos miestų 2025 metais metinis kainų augimas viršijo 3 proc.

    Prabangus arba prime segmentas dažniausiai apibrėžiamas kaip brangiausi maždaug 5 proc. rinkos objektų konkrečioje vietovėje. Šiose rinkose paprastai didelę įtaką turi tarptautiniai pirkėjai, todėl kainos jautriau reaguoja į mokesčių, palūkanų ir kapitalo judėjimo pokyčius.

    Praha išsiveržė į lyderius

    Ryškiausias šuolis Europoje 2025 metais fiksuotas Prahoje: prabangaus būsto kainos čia per metus pakilo 14,6 proc. Tai didžiausias augimas tarp Europos miestų „Knight Frank“ Prime International Residential Index lentelėje.

    Stipriai augo ir kitos kryptys, ypač poilsio bei gyvenimo būdo rinkos. Prancūzijos Méribel kainos kilo 9 proc., Portugalijos Porto – 8,5 proc., o Ispanijos Marbella – 8,1 proc., todėl viršūnėje išsiskyrė kurortai, slidinėjimo centrai ir pakrantės vietovės.

    Italijoje augimas taip pat buvo ryškus: Florencijoje kainos didėjo 6,7 proc., Komo ežero regione – 6,5 proc. Tarp miestų ir vietovių, kuriuose augimas viršijo 5 proc., minimi ir Šveicarijos Gstaad, Italijos Roma bei Portugalijos Quinta do Lago.

    Kodėl Londonas išsiskyrė kritimu?

    Ne visos rinkos augo: didžiausias nuosmukis Europoje 2025 metais fiksuotas Londone, kur prabangaus būsto kainos sumažėjo 4,7 proc. Ataskaitoje tai siejama su pasikeitusiomis mokesčių taisyklėmis turtingiems rezidentams, dėl kurių dalis pirkėjų mažina biudžetus ir dažniau renkasi nuomą.

    „Londonas keičiasi: mokesčių taisyklių pokyčiai turtingiems rezidentams mažina biudžetus ir skatina kai kuriuos rinktis nuomą, o ne pirkimą“, – teigiama ataskaitoje.

    Nedideli kainų kritimai taip pat užfiksuoti Ibizoje, Džersyje ir Lozanoje, kur pokytis siekė apie 1–2 proc. Tuo metu dalis sostinių demonstravo augimą: Madridas kilo 5 proc., Oslas – 4,2 proc., Berlynas – 3,4 proc., o Paryžiaus ir Vienos augimas siekė po 1,3 proc.

    Kurortai laimi, sostinės atsilieka

    Europos prabangaus būsto rinkoje ryškiausiai laimi gyvenimo būdo kryptys: Alpių slidinėjimo kurortai ir Viduržemio jūros regiono miestai, kuriuos palaiko turizmas, ribota pasiūla ir pirkėjų noras turėti antrą būstą. Ši tendencija išryškina atotrūkį tarp kurortų ir didžiųjų finansų centrų.

    Ataskaitoje pažymima, kad tokie didmiesčiai kaip Londonas, Paryžius ar Stokholmas pagal augimo tempą atsilieka nuo kurortinių rinkų. Tuo pat metu Eurostato duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje būsto kainos 2025 metų paskutinį ketvirtį per metus didėjo 5,5 proc., o turistams patraukliose rinkose augimas dažnai būna dar stipresnis.

    Pasaulyje išsiskyrė Tokijas

    Pasauliniu mastu išskirtinis buvo Tokijas: prabangus būstas 2025 metais čia pabrango 58,5 proc. „Knight Frank“ tai aiškina naujos statybos butų pasiūlos stygiumi, žemomis palūkanomis ir stipria paklausa iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono.

    Globaliame reitinge aukštai atsidūrė ir Dubajus, kur kainos kilo 25,1 proc., taip pat Manila ir Seulas, kuriuose augimas siekė maždaug 15–20 proc. Praha pateko į pasaulio penketuką ir tapo aukščiausiai reitinguota Europos vieta.

    „Daugelyje rinkų prabangus gyvenamasis turtas atitrūko nuo viso būsto sektoriaus, o tai palaiko sparčiai kuriamas turtas. Nors įprastos rinkos jautresnės ekonominiams sukrėtimams, turto kūrimo tempas padeda prabangiam būstui išlikti atsparesniam net ir brangstant skolinimuisi“, – sakė „Knight Frank“ Wealth Report redaktorius Liamas Bailey.

    Didžiausi praradimai pasaulyje fiksuoti Kinijoje: Guangdžou prabangaus būsto kainos krito 12,2 proc., o Šendžene, Šanchajuje ir Pekine nuosmukis taip pat buvo ryškus. Kanadoje mažėjo Toronto ir Vankuverio prime segmento kainos, rodančios, kad kai kurios anksčiau perkaitusios rinkos koreguojasi.