CP v2

Tag: Knygnešiai

  • Pagėgiuose Spaudos atgavimo dieną moksleiviai ėjo knygnešių keliais: Jurgio Bielinio misija 2026

    Pagėgiuose Spaudos atgavimo dieną moksleiviai ėjo knygnešių keliais: Jurgio Bielinio misija 2026

    Gegužės 7 dieną, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje surengtas teatralizuotas edukacinis renginys Knygnešių keliais – Jurgio Bielinio misija! 2026. Iniciatyva skirta priminti spaudos draudimo laikotarpį ir žmones, kurie rizikuodami laisve saugojo lietuvišką žodį.

    Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, prie įgyvendinimo prisidėjo Pagėgių savivaldybės administracija. Organizatoriai pabrėžia, kad šiemet renginys įgavo papildomą prasmę minint Jurgio Bielinio 180-ąsias gimimo metines, todėl dėmesio centre atsidūrė vieno žymiausių knygnešių istorinis vaidmuo.

    Startas Rambyno kalne

    Renginio pradžia pasirinkta simboliškai – ant Rambyno kalno, siejamo su Mažosios Lietuvos kultūrine atmintimi. Susirinkusius pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, linkėjęs dalyviams vienybės ir drąsos atliekant užduotis, kurios atkūrė knygnešių kasdienybės išbandymus.

    Renginyje dalyvavo 10 komandų iš įvairių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų, o bendras dalyvių skaičius viršijo 200. Tokia apimtis, muziejaus teigimu, rodo, kad gyvosios istorijos formatai išlieka patrauklūs jaunimui, ypač kai mokymasis derinamas su patirtimi ir vaidmenimis.

    Penki kilometrai istorijos

    Po prisistatymų komandos leidosi į maždaug 5 kilometrų simbolinę kelionę knygnešių keliais. Dalyviai vykdė užduotis, ieškojo paslėptos spaudos, o ją radę turėjo apgalvoti, kaip saugiai ją paslėpti, kad per kratas neatimtų žandarai.

    Renginio scenarijuje numatyta ir teatrinė įtampa: žandarų sugauti dalyviai pateko į improvizuotą areštinę, vėliau vyko simbolinis teismas. Finalinė žinutė aiški ir istoriškai pagrįsta – paskelbus spaudos draudimo panaikinimą, visi „kaltinamieji“ buvo išteisinti.

    Ką parsivežė dalyviai

    Po misijos dalyviai apdovanoti Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus padėkomis, taip pat vaišinti plovu ir karšta arbata. Organizatoriai akcentuoja, kad svarbiausia renginio dalis buvo ne apdovanojimai, o patirtis, leidusi geriau suprasti, kodėl knygnešių veikla laikoma pilietinės drąsos pavyzdžiu.

    Projekto metu moksleiviai gilino istorines žinias, ugdė bendradarbiavimo įgūdžius ir kūrybiškumą, o į veiklas įsitraukė ir vietos bendruomenė, jaunieji šauliai. Gautas finansavimas panaudotas renginio organizavimo, edukacinių veiklų įgyvendinimo ir projekto viešinimo išlaidoms.

    „Norėjome, kad jauni žmonės ne tik išgirstų faktus apie spaudos draudimą, bet ir pajustų, kokią kainą galėjo turėti pasirinkimas ginti lietuvišką žodį“, – sakė projekto vadovė Lina Macijauskienė.

    Muziejus dėkoja Lietuvos kultūros tarybai ir Pagėgių savivaldybės administracijai už suteiktą paramą, leidžiančią tęsti edukacines iniciatyvas, stiprinančias istorinę atmintį, kalbos ir knygos reikšmės suvokimą. Pasak organizatorių, tokie renginiai padeda istoriją priartinti prie mokyklų bendruomenių ne formalioje, o įtraukiančioje ir emociškai suprantamoje formoje.

    Tekstą parengta pagal projekto organizatorių pateiktą informaciją, nuotraukų autorius Dovydas Mickeliūnas.

  • Spaudos atgavimo diena Kelmėje: mero sveikinimas primena, kodėl laisvas žodis svarbus šiandien

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – proga prisiminti laikotarpį, kai lietuviška spauda buvo draudžiama, o laisvas žodis tapo drąsos ir pilietiškumo simboliu. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu ir knygnešių pastangomis išsaugoti kalbą bei raštą.

    Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius sveikinime kreipėsi į žurnalistus, redaktorius, leidėjus, bibliotekininkus ir visus, puoselėjančius lietuvišką žodį. Pasak mero, ši diena primena ne tik istoriją, bet ir atsakomybę šiandien užtikrinti laisvą, kritišką ir patikimą informacijos sklaidą.

    „Tai laisvo žodžio, minties ir tautinės savimonės šventė, primenanti knygnešių drąsą, lietuvių kalbos svarbą ir atsakomybę saugoti laisvą bei kritišką informacijos sklaidą“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje Spaudos atgavimo dienos žinutė įgauna papildomą aktualumą: visuomenė kasdien susiduria su dezinformacija, manipuliacijomis ir turinio pertekliumi. Dėl to profesionali žurnalistika, šaltinių tikrinimas ir redakcinė atsakomybė tampa esminėmis prielaidomis pasitikėjimui viešąja erdve.

    Kartu tai ir kalbos bei knygos šventė, skatinanti atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos puoselėjimą švietime, kultūroje, viešajame sektoriuje ir skaitmeninėje erdvėje. Bibliotekos, leidėjai ir mokyklos šią dieną dažnai pasitinka renginiais, kurie primena, kad kalba yra ne tik komunikacijos priemonė, bet ir tapatybės pagrindas.

    Sveikinime pabrėžta ir bendruomeniškumo svarba: pagarba gimtajai kalbai, knygai ir žodžio laisvei gali vienyti žmones ir stiprinti kultūrinį atsparumą. Tokia laikysena ypač reikšminga laikais, kai informacijos kokybė tiesiogiai veikia visuomenės sprendimus ir pasitikėjimą institucijomis.

  • Martyno Jankaus muziejus gavo 2 000 eurų: edukacija apie knygnešius sugrįš į Pagėgius

    Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus sulaukė Lietuvos kultūros tarybos dalinio finansavimo projektui, skirtam knygnešystės istorijai aktualinti. Programos Tolygi kultūrinė raida lėšomis muziejaus sumanymui skirta 2 000 eurų.

    Finansavimas numatytas įgyvendinant Tauragės apskrities prioritetą Kultūrinis tapatumas, o projektas konkurse įvertintas 77,80 balo. Teigiamą sprendimą priėmė regioninė kultūros taryba, vertinusi idėjos aktualumą ir poveikį vietos bendruomenei.

    Renginys skirtas spaudos atgavimo dienai

    Projektas Teatralizuotas edukacinis renginys Knygnešių keliais – Jurgio Bielinio misija! planuojamas minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ši data Lietuvoje siejama su lietuviškos spaudos draudimo pabaiga ir primena laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo saugomas rizikuojant laisve.

    Muziejus renginyje ketina pasitelkti interaktyvias ir teatrines formas, kad istorija būtų suprantama ir įtraukianti skirtingo amžiaus lankytojams. Dėmesys bus skiriamas ne tik faktams, bet ir patirčiai, leidžiančiai geriau suvokti, kodėl knygnešystė laikoma vienu ryškiausių pilietinio pasipriešinimo reiškinių.

    Akcentas – Jurgio Bielinio vaidmuo

    Renginio ašis bus Jurgio Bielinio, vieno žymiausių Lietuvos knygnešių, istorinė misija. Planuojama pristatyti, kaip veikė knygnešių tinklai, kokiais maršrutais buvo gabenama spauda ir kokią reikšmę tam turėjo Mažosios Lietuvos spaustuvės bei spaustuvininkai.

    Taip pat numatoma daugiau dėmesio skirti Mažosios Lietuvos kultūriniam paveldui ir jo sąsajoms su lietuviško rašto sklaida. Muziejus pabrėžia, kad tokios edukacijos padeda stiprinti istorinę atmintį ir regiono tapatumą.

    Kas bus finansuojama?

    Skirtos lėšos bus naudojamos renginio organizavimo, edukacinių veiklų įgyvendinimo ir viešinimo išlaidoms padengti. Muziejus planuoja aktyviai įtraukti vietos bendruomenes, moksleivius ir jaunimą, kad renginys taptų ne vien stebėjimu, o dalyvavimu.

    Organizatoriai kviečia gyventojus sekti muziejaus ir savivaldybės informaciją dėl tikslaus laiko bei programos. Tikimasi, kad projektas paskatins platesnį domėjimąsi knygnešių istorija ir jos ryšiu su šiandienos kultūriniu savarankiškumu.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, o įgyvendinimą koordinuoja Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

  • Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl ji vis dar svarbi?

    Gegužės 7 dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji primena spaudos laisvės kainą, lietuviško žodžio išsaugojimo istoriją ir tai, kaip kalba bei knyga formuoja visuomenės atsparumą.

    Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, galiojusiu carinės Rusijos valdžios laikotarpiu. Draudimas ribojo leidybą lotyniškais rašmenimis, o lietuviškas žodis į viešumą grįžo per knygnešių pastangas ir visuomenės ryžtą.

    Minėjimas šiandien apima ne tik istorijos atmintį, bet ir šiuolaikines diskusijas apie žiniasklaidos patikimumą. Skaitmeniniame amžiuje, kai informacija plinta akimirksniu, vis svarbesni tampa šaltinių tikrinimas, redakciniai standartai ir atsakomybė už viešą žodį.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena taip pat išryškina lietuvių kalbos vaidmenį viešajame gyvenime, švietime ir kultūroje. Globalių platformų bei dirbtinis intelektas įrankių epochoje kalbos kokybę vis dažniau lemia ne vien mokykla ar redakcijos, bet ir tai, kokį turinį renkamės kurti bei vartoti kasdien.

    Šią dieną įvairiose vietose rengiami renginiai, skaitiniai ir diskusijos, skatinančios grįžti prie knygos bei kritinio mąstymo. Tai proga prisiminti, kad laisvas žodis nėra savaime duotas, o kalba išlieka gyva tiek, kiek ją atsakingai vartojame.

  • Gegužės 7-oji: kodėl Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena šiandien įgauna naują prasmę

    Gegužės 7-oji yra Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, primenanti žodžio laisvės ir lietuviško rašto svarbą valstybės tapatybei. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, kai lietuviškas žodis vėl galėjo legaliai grįžti į viešąjį gyvenimą.

    Per spaudos draudimo laikotarpį lietuviškos knygos ir laikraščiai buvo platinami slapta, o knygnešystė tapo išskirtiniu pilietinio pasipriešinimo reiškiniu. Istorikai pabrėžia, kad spauda ir mokyklos bendruomenės padėjo išsaugoti kalbą bei formavo modernios tautos savimonę.

    Kodėl ši diena aktuali dabar?

    Šiandien Spaudos atgavimo diena vis dažniau siejama ne tik su istorine atmintimi, bet ir su šiuolaikiniais informacijos iššūkiais. Skaitmeninėje erdvėje žinios sklinda greičiau nei bet kada, todėl žurnalistikos patikimumas, šaltinių tikrinimas ir redakcinė atsakomybė tampa ypač svarbūs.

    Kartu auga ir visuomenės jautrumas dezinformacijai, manipuliacijoms bei dirbtinis intelektas kuriamam turiniui. Tai keičia skaitytojų įpročius ir didina poreikį aiškiai atskirti faktus, nuomonę, reklamą ir automatizuotai sugeneruotą tekstą.

    Kalba, knyga ir skaitymo įpročiai

    Lietuvių kalbos puoselėjimas šiandien persikelia į naujas erdves: socialinius tinklus, transliacijų platformas, tinklalaides ir elektronines knygas. Nors formos kinta, kalbos kokybė, taisyklingumas ir pagarba pašnekovui išlieka esminiai viešojo bendravimo kriterijai.

    Knyga taip pat išlieka vienu patikimiausių gilesnio pažinimo šaltinių, net kai dėmesį konkuruoja trumpas turinys. Bibliotekos, mokyklos ir leidėjai vis dažniau ieško būdų, kaip suderinti popierinę knygą, elektroninius formatus ir jaunų skaitytojų poreikius.

    Žodžio laisvė ir atsakomybė

    Spaudos laisvė neatsiejama nuo pareigos veikti atsakingai: gerbti žmogaus teises, vengti diskriminacijos, tiksliai cituoti ir aiškiai įvardyti šaltinius. Demokratijoje laisva žiniasklaida yra viena svarbiausių visuomenės kontrolės priemonių, tačiau pasitikėjimas ja kyla tik tada, kai laikomasi profesinių standartų.

    Gegužės 7-oji kviečia prisiminti, kad kalba ir spauda nėra vien kultūros simboliai. Tai kasdieniai įrankiai, nuo kurių priklauso, kaip suprantame valstybę, vieni kitus ir pasaulį, todėl jų saugojimas prasideda nuo kiekvieno skaitomo, rašomo ir tariamo žodžio.

  • Gegužės 7-oji primena spaudos laisvę: ką Lietuvai reiškė lietuviškas žodis po 1904 metų

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena 1904 metais panaikintą lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą. Ši data siejama su modernios lietuvių raštijos ir viešojo gyvenimo lūžiu, kai lietuviškas žodis vėl galėjo legaliai sklisti per laikraščius, knygas ir mokyklas.

    1864–1904 metais galiojęs draudimas buvo viena ryškiausių carinės rusifikacijos politikos priemonių: siekta pakeisti lietuvių raštą ir apriboti kultūrinę saviraišką. Tačiau spaudos draudimo metais susiformavo knygnešių tinklas, pogrindinė leidyba ir platus visuomenės solidarumas, kuris padėjo išlaikyti kalbą ir tapatybę.

    Kas pasikeitė po 1904 metų?

    Panaikinus draudimą, lietuviška spauda tapo legali, o tai paspartino švietimo, kultūros ir politinės minties raidą. Plėtėsi leidyba, daugėjo laikraščių, stiprėjo diskusijos apie valstybingumą, pilietines teises ir visuomenės modernizaciją.

    Istorikai šią transformaciją dažnai sieja su tuo meto visuomenės branda: kalba tapo ne tik bendravimo priemone, bet ir politinio bei kultūrinio savarankiškumo ženklu. Spauda leido greičiau telkti bendruomenes, skleisti idėjas ir kurti pasitikėjimą viešu žodžiu.

    Žodžio laisvė šiandien

    Minint šią dieną, vis dažniau kalbama ir apie dabarties iššūkius: informacijos pertekliaus, dezinformacijos ir socialinių tinklų įtaką. Patikima žurnalistika šiandien reikalauja aiškaus faktų tikrinimo, šaltinių skaidrumo ir atsakomybės už viešą poveikį.

    Keičiasi ir pati leidyba: didelė dalis skaitymo persikėlė į skaitmeninę erdvę, o turinio kokybę lemia ne vien greitis, bet ir gebėjimas suteikti kontekstą. Tokiose temose vis dažniau aptariamas ir dirbtinis intelektas, kuris gali padėti apdoroti duomenis, tačiau taip pat kelia klausimų dėl autorystės, patikimumo ir klaidų rizikos.

    Gegužės 7 diena išlieka priminimu, kad kalba, knyga ir laisva spauda nėra savaime suprantamos. Tai vertybės, kurios stiprėja tada, kai jomis rūpinamasi kasdien: skaitant, rašant, tikrinant faktus ir gerbiant viešo žodžio atsakomybę.

  • Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji vis dar svarbi mums visiems

    Gegužės 7-oji Lietuvoje minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Tai proga prisiminti laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o spaudos laisvė tapo ne tik kultūros, bet ir pilietinio pasipriešinimo klausimu.

    Ši diena siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, galiojusiu nuo 1864 metų. Per keturis dešimtmečius lietuviškas raštas lotyniškais rašmenimis buvo persekiojamas, o knygos ir laikraščiai slapta keliavo per sieną knygnešių rankomis.

    Kas minima gegužės 7-ąją?

    Spaudos atgavimo diena primena, kad informacijos laisvė nėra savaime duotas dalykas. Istoriškai lietuvių kalba išliko dėl bendruomenių ryžto, slaptos leidybos, knygnešių tinklų ir žmonių, kurie rizikavo laisve dėl teisės skaityti gimtąja kalba.

    Kalbos ir knygos akcentas šiandien reiškia ir platesnę atsakomybę: puoselėti taisyklingą viešąją kalbą, kritiškai vertinti informaciją, saugoti autorių teises ir palaikyti kokybišką leidybą. Knyga vis dažniau konkuruoja su trumpu turiniu ekranuose, todėl skaitymo įpročiai tampa ir švietimo, ir kultūros politikos klausimu.

    Šiuolaikiniai iššūkiai: nuo dezinformacijos iki DI

    Nors spaudos draudimas liko istorijoje, informacinė erdvė susiduria su naujais išbandymais. Dezinformacija, manipuliatyvios antraštės ir socialinių tinklų algoritmai keičia tai, kaip žmonės pasiekia naujienas ir kaip formuojasi nuomonė.

    Vis didesnį vaidmenį atlieka ir dirbtinis intelektas. DI įrankiai padeda kurti tekstus, versti, apdoroti didelius duomenų kiekius, tačiau kartu kelia klausimų dėl autorystės, klaidų, šališkumo ir patikimumo, ypač kai turinys plinta greitai ir be aiškios atsakomybės.

    Ką reiškia sveikinimai šią dieną?

    Sveikinimai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga dažniausiai skiriami žurnalistams, redaktoriams, rašytojams, vertėjams, leidėjams, bibliotekininkams ir mokytojams. Tačiau iš esmės tai diena visiems, kurie kasdien renkasi kalbėti ir rašyti atsakingai, o informaciją vertina ne pagal triukšmą, bet pagal turinį.

    Gegužės 7-oji primena paprastą dalyką: laisvas žodis reikalauja ne tik teisių, bet ir pareigos. Kalba, knyga ir spauda išlieka tuo pagrindu, ant kurio laikosi švietimas, kultūra ir demokratija.

  • Gegužės 7-ąją minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl ji vis dar svarbi?

    Sveikiname žurnalistus, leidėjus, rašytojus, bibliotekininkus, kalbininkus ir visus lietuviško žodžio puoselėtojus!

  • Gegužės 7-oji Lietuvoje: kuo svarbi Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena šiandien?

    Gegužės 7-oji Lietuvoje: kuo svarbi Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena šiandien?

    Gegužės 7 dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji primena 1904 metais panaikintą lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą, kuris buvo taikytas kelis dešimtmečius ir paliko gilų pėdsaką šalies kultūroje.

    Spaudos draudimas buvo įvestas po 1863 metų sukilimo, carinei valdžiai siekiant sustiprinti rusifikaciją. Lietuviški leidiniai lotynišku raidynu tapo nelegalūs, o vietoje jų bandyta įtvirtinti rusiškais rašmenimis rašytą vadinamąją graždanką, kuri visuomenėje neprigijo.

    Draudimas paradoksaliai paskatino vieną ryškiausių Lietuvos istorijos reiškinių, knygnešystę. Lietuviškos knygos ir laikraščiai buvo spausdinami už Lietuvos ribų, ypač Mažojoje Lietuvoje, o vėliau slapta gabenami per sieną ir platinami miesteliuose bei kaimuose.

    Šis pogrindinis tinklas rėmėsi ne tik knygnešiais, bet ir spaudos platintojais, slaptų bibliotekėlių laikytojais, taip pat kunigais, mokytojais ir aktyviais bendruomenių žmonėmis. Knygnešystė Lietuvos atmintyje laikoma ne vien kontrabanda, o pilietiniu pasipriešinimu, padėjusiu išsaugoti kalbą ir raštą.

    UNESCO 2004 metais knygnešystę įvertino kaip išskirtinį, pasaulyje retai sutinkamą reiškinį, kai draudžiama spauda tapo tautinės savimonės ir švietimo varikliu. Dėl to gegužės 7-oji yra ne tik istorijos data, bet ir simbolis, primenantis, kad laisvas žodis visuomet turi kainą.

    Ne vien istorija, bet ir šiandienos klausimai

    Ši diena aktuali ir dabar, kai informacija plinta greičiau nei bet kada, o visuomenė vis dažniau susiduria su klaidinančiu turiniu, propaganda ir pasitikėjimo žiniasklaida krize. Laisvos spaudos idėja šiandien reiškia ne tik teisę skelbti, bet ir pareigą tikrinti faktus bei aiškiai atskirti naujienas nuo nuomonės.

    Keičiasi ir skaitymo įpročiai, vis didesnę reikšmę įgauna skaitmeninės platformos, o kartu auga klausimai dėl autorių teisių, turinio kokybės ir algoritmų įtakos. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena, kad kalba ir raštas nėra savaime duoti, jie išlieka gyvi tik tada, kai jais rūpinamasi.

    Ką verta prisiminti gegužės 7 dieną?

    Spaudos draudimo metais lietuvių kalba ne susilpnėjo, o sustiprėjo, kartu su augančiu tautiniu sąmoningumu ir modernėjančia visuomene. Šiuo laikotarpiu gimė ir sustiprėjo lietuviška periodinė spauda, tarp jos ir tokie leidiniai kaip „Aušra“ bei „Varpas“.

    Minint šią datą dažnai prisimenami ir konkretūs regionai, kuriais ėjo spaudos gabenimo keliai, taip pat vietos bendruomenės, padėjusios slėpti ir platinti leidinius. Tai priminimas, kad istorinius lūžius dažnai lemia ne tik ryškūs lyderiai, bet ir daugybė mažų, rizikingų sprendimų kasdienybėje.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kviečia ne tik pagerbti knygnešius, bet ir įvertinti šiandienos laisvo žodžio ekosistemą. Tai proga paklausti savęs, ar mokame atsakingai vartoti informaciją, saugoti lietuvių kalbą ir palaikyti kokybišką, patikimą žurnalistiką.

  • Spaudos atgavimo diena Alytaus rajone: savivaldybės vadovai dėkojo žurnalistams už darbą

    Spaudos atgavimo diena Alytaus rajone: savivaldybės vadovai dėkojo žurnalistams už darbą

    Gegužės 7 dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Alytaus rajono savivaldybės vadovai šia proga aplankė vietos žiniasklaidos redakcijas ir pasveikino žurnalistus, pabrėždami jų vaidmenį informuojant bendruomenę.

    Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė ir administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas dėkojo už atsakingą darbą, profesionalią informacijos sklaidą ir gebėjimą išgirsti žmonių problemas. Pasak savivaldybės atstovų, žiniasklaida išlieka svarbiu ryšiu tarp gyventojų ir savivaldos.

    Sveikinimai skirti ne tik redakcijų kolektyvams. Dėmesio sulaukė ir policijos bei savivaldybių komunikacijos darbuotojai, taip pat Alytaus rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja, kurios darbas padeda išlaikyti taisyklingą viešąją kalbą.

    Minėjimo proga redakcijoms įteiktas Alytaus rajono kepyklėlėje pagamintas tortas. Savivaldybės vadovai kvietė bent trumpam sustoti nuo kasdienio tempo ir prisiminti, kad laisvas žodis bei pasitikėjimas informacija gimsta iš nuoseklaus, kasdienio darbo.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena istorinį laikotarpį, kai carinės Rusijos valdžia buvo uždraudusi lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, knygų leidybą ir viešą lietuvišką žodį. Po 1863–1864 metų sukilimo numalšinimo sugriežtinta nutautinimo politika lėmė beveik keturis dešimtmečius trukusį spaudos draudimą.

    Šis draudimas panaikintas 1904 metais gegužės 7 dieną, o data ilgainiui tapo simboline laisvo žodžio ir kultūrinio atsparumo žyme. Šiandien ji siejama ne tik su istorine atmintimi, bet ir su atsakomybe už patikimą informaciją, kalbos kokybę bei skaitymo kultūros puoselėjimą.