CP v2

Tag: Kognityviniai gebėjimai

  • Mokslininkus nustebino aksolotlai: net visiškoje tamsoje renkasi didesnį praėjimą

    Mokslininkus nustebino aksolotlai: net visiškoje tamsoje renkasi didesnį praėjimą

    Aksolotlai dažnai laikomi ramiais, lėtais gyvūnais, tačiau naujas tyrimas rodo, kad jų elgesys gerokai sudėtingesnis. Meksikiniai aksolotlai geba patikimai įvertinti, kuris praėjimas platesnis, ir tai daro net visiškoje tamsoje.

    Tyrimą paskelbę mokslininkai aiškina, kad tai nėra įrodymas, jog aksolotlai skaičiuoja ar sprendžia matematines užduotis. Vis dėlto toks pasirinkimas laikomas baziniu kiekybiniu ir erdviniu vertinimu, kuris gamtoje gali būti gyvybiškai svarbus.

    Kaip vyko eksperimentas?

    Eksperimente dalyvavo 24 jauni, maždaug septynių mėnesių aksolotlai, laikyti kontroliuojamomis sąlygomis akvariumuose. Tyrėjai į akvariumą įstatė pertvarą su dviem apvaliomis angomis, kurios vedė į kitą talpos pusę.

    Abi angos buvo pakankamai didelės, kad gyvūnas galėtų praplaukti, tačiau viena jų buvo platesnė. Per 18 dienų aksolotlams buvo pateiktos šešios skirtingos angų dydžių kombinacijos, o viduryje bandymų pertvara buvo apverčiama, kad būtų išvengta įpročio rinktis vieną pusę.

    Rezultatas buvo aiškus: 22 pakankamai aktyvūs aksolotlai statistiškai reikšmingai dažniau rinkosi didesnę angą. Kuo didesnis buvo skirtumas tarp angų, tuo ryškesnis tapo didesnės angos pasirinkimas.

    Kodėl tai veikia ir tamsoje?

    Įdomiausia tyrimo dalis susijusi su tamsa. Naktį aksolotlai judėjo rečiau, tačiau kai tik priartėdavo prie pertvaros, jų pasirinkimas išlikdavo toks pat tikslus kaip ir dieną.

    Mokslininkai pabrėžia, kad aksolotlų regėjimas nėra stiprus, ypač jų natūralioje aplinkoje drumstame vandenyje. Todėl tikėtina, kad sprendimui didelę reikšmę turi ne akys, o kiti jutimai, pirmiausia šoninės linijos sistema, fiksuojanti vandens judesius ir slėgio pokyčius.

    „Iš pradžių mus nustebino, kad jie sugeba atskirti angas visiškoje tamsoje“, – sakė tyrėjai.

    Ką tai reiškia mokslui ir apsaugai?

    Tyrėjų teigimu, šie duomenys primena, kad gyvūnų pažintinius gebėjimus reikia vertinti pagal jų ekologinius poreikius. Aksolotlams gebėjimas saugiai įvertinti plyšius ir praėjimus gali padėti išvengti įstrigimo ar sužeidimų, o tokia elgsena natūralioje aplinkoje būtų praktiška.

    Be to, geresnis šios rūšies elgsenos supratimas svarbus ir jos apsaugai bei gerovei nelaisvėje. Aksolotlai jau seniai laikomi reikšmingu modeliniu organizmu regeneracijos tyrimuose, o papildomos žinios apie jų jutimus ir sprendimų priėmimą gali padėti tiksliau pritaikyti laikymo sąlygas ir bandymų metodikas.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl vieniems matematika sekasi lengvai, o kitiems ji tampa kančia

    Matematiką lemia ne vien formulės

    Gebėjimas spręsti matematikos uždavinius priklauso ne tik nuo to, ar mokinys atsimena formules ir taisykles. Naujesni švietimo psichologijos tyrimai rodo, kad didelę įtaką daro kalbos supratimas, žodynas, loginis mąstymas ir gebėjimas perprasti skaičių tarpusavio ryšius.

    Teksaso A&M universiteto tyrėjai, apžvelgę įvairių kognityvinių testų rezultatus, siekė nustatyti, kurios protinės funkcijos labiausiai susijusios su matematiniu pasiekimu. Vertinta ir bazinė aritmetika, ir sudėtingesnis problemų sprendimas, taip pat darbo greitis.

    Kodėl kalba svarbi matematikai?

    Viena ryškiausių išvadų yra ta, kad matematikos sėkmę stipriai prognozuoja kalbos supratimo gebėjimai. Tai apima ne vien žodžių reikšmių žinojimą, bet ir gebėjimą apdoroti informaciją, pasiremti turimomis žiniomis bei daryti išvadas.

    Dėl to mokiniai, kurie lėčiau suvokia teksto prasmę ar sunkiau perpranta sąlygos formuluotę, dažnai stringa net tada, kai skaičiuoti moka gerai. Praktikoje tai ypač matyti sprendžiant tekstinius uždavinius, kuriuose svarbiausia tampa ne veiksmas, o situacijos supratimas.

    „Matome, kad įgūdžiai, kurie būtini skaitant ir rašant, yra svarbūs ir matematikoje“, – sakė tyrimui vadovavęs švietimo psichologijos docentas Danielis Gajovskis.

    Loginis mąstymas ir skaičių pajauta

    Kitas svarbus veiksnys yra vadinamasis lankstus mąstymas, kai žmogus geba daryti indukcines ir dedukcines išvadas net tuomet, kai nėra aiškaus sprendimo algoritmo. Tai padeda atskirti, kas uždavinyje svarbiausia, ir rasti kelią į sprendimą nepažįstamoje situacijoje.

    Vis dėlto vien bendrų kognityvinių gebėjimų nepakanka. Tyrėjai pabrėžia ir skaičių pajautos reikšmę, tai yra gebėjimą suprasti, kaip skaičiai siejasi tarpusavyje, ką reiškia dydžių santykiai ir kaip veikia pagrindinės matematinės dėsningybės.

    Šiuos gebėjimus galima ugdyti

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie įgūdžiai nėra nekintami ir gali būti lavinami kryptingu mokymusi bei praktika. Kadangi naujos temos dažnai remiasi ankstesnėmis, ypač svarbu laiku pastebėti spragas ir suteikti tikslinę pagalbą, kol jos nevirto ilgalaikėmis problemomis.

    Ekspertai akcentuoja, kad pedagogams verta vertinti ne tik galutinį pažymį, bet ir mokinio klaidų pobūdį. Klaidų analizė padeda suprasti, ar mokinys stringa dėl sąvokų nesupratimo, silpnesnių kalbos įgūdžių, loginių žingsnių trūkumo, ar tiesiog dėl lėtesnio darbo tempo.

    Tokia diagnostika leidžia pritaikyti mokymą konkrečiam vaikui, pavyzdžiui, daugiau dėmesio skiriant sąlygų skaitymui, sąvokų aiškinimui, sprendimo strategijoms ar automatizavimui. Ilgainiui tai didina tikimybę, kad matematika taps ne baime, o įveikiamu iššūkiu.

  • Mokslininkai nustebo: drambliai įveikė klasikinį testą ir parodė valią, kurios trūksta žmonėms

    Mokslininkai nustebo: drambliai įveikė klasikinį testą ir parodė valią, kurios trūksta žmonėms

    Azijos drambliai gali geriau nei daugelis žmonių suvaldyti impulsą ir pasirinkti ne greičiausią, o teisingą kelią iki atlygio, rodo naujas tyrimas. Psichologai iš Niujorko miesto universiteto klasikiniu bandymu įvertino vadinamąją slopinimo kontrolę, kuri svarbi planavimui ir savitvardai.

    Tyrime, publikuotame žurnale PLOS One, dalyvavo 16 Azijos dramblių, kurių amžius siekė nuo 4 iki 60 metų. Bandymas vyko Tailande, bendradarbiaujant su Golden Triangle Asian Elephant Foundation, o gyvūnų elgesys buvo filmuojamas ir analizuojamas pagal laiką bei pasirinktą strategiją.

    Kaip veikė klasikinis bandymas

    Mokslininkai taikė vadinamąjį apėjimo testą, kai gyvūnas mato ir užuodžia maistą, tačiau tiesiausias kelias yra užblokuotas. Norint pasiekti vaisių, reikia susilaikyti nuo tiesioginio griebimo ir apeiti kliūtį, randant angą kitoje dėžės pusėje.

    Šį kartą vaisiai buvo įdėti į skaidrią dėžę, kuri drambliais galėjo sukelti papildomą painiavą, nes gyvūnai anksčiau buvo mokomi su neskaidria, tamsia dėže. Nepaisant to, drambliai greitai perprato užduotį ir dažnai iš karto rinkosi apėjimo strategiją.

    „Kad pasiektų atlygį, drambliai turėjo nuslopinti impulsą tiesti straublį tiesiai į matomą ir užuodžiamą maistą ir vietoj to apeiti dėžę“, – teigė tyrimo autoriai.

    Skaidri kliūtis jų nesuklaidino

    Tyrėjai pastebėjo, kad susidūrę su skaidria kliūtimi drambliai iš esmės neparodė didesnio delsimo, palyginti su bandymais su neskaidria kliūtimi. Tai leidžia manyti, kad jų slopinimo kontrolė yra stipri, nors mokslininkai pabrėžia, kad skaidri medžiaga nebūtinai visiems gyvūnams sukelia vienodai stiprų impulsą.

    Vis dėlto įkišę straublį į skaidrią dėžę drambliai dažniau skyrė laiko tyrinėjimui, tarsi „apžiūrėdami“ neįprastą medžiagą. Tokia elgsena siejama su smalsumu ir aktyviu informacijos rinkimu, kuris gali padėti greičiau prisitaikyti prie naujų situacijų.

    Kai sąlygos pasikeitė, išryškėjo skirtumai

    Papildomame etape mokslininkai pasuko dėžę taip, kad anga būtų kitoje vietoje nei įprasta. Tuomet drambliai dažniau užtrukdavo ilgiau, kol rasdavo teisingą sprendimą, o tai tyrėjai vertina kaip geresnį slopinimo kontrolės matą, nes pasikeitus rutinai impulsas veikti įprastai sustiprėja.

    Taip pat pastebėta, kad vyresni drambliai sunkiau prisitaikė prie pasikeitusios užduoties. Tyrėjai tai sieja su galimu kognityvinių funkcijų silpnėjimu, nors pabrėžia, kad iš tokių duomenų negalima daryti plačių išvadų apie senėjimą be papildomų, didesnės apimties tyrimų.

    Autorių teigimu, rezultatai dera su platesnėmis įžvalgomis, kad didesnės smegenys ir sudėtingas socialinis gyvenimas dažnai siejasi su geresne slopinimo kontrole. Drambliai laikomi itin socialiais gyvūnais, o gebėjimas stabdyti impulsyvius veiksmus gali būti svarbus ir bendraujant, ir sprendžiant praktines užduotis.