Azijos drambliai gali geriau nei daugelis žmonių suvaldyti impulsą ir pasirinkti ne greičiausią, o teisingą kelią iki atlygio, rodo naujas tyrimas. Psichologai iš Niujorko miesto universiteto klasikiniu bandymu įvertino vadinamąją slopinimo kontrolę, kuri svarbi planavimui ir savitvardai.
Tyrime, publikuotame žurnale PLOS One, dalyvavo 16 Azijos dramblių, kurių amžius siekė nuo 4 iki 60 metų. Bandymas vyko Tailande, bendradarbiaujant su Golden Triangle Asian Elephant Foundation, o gyvūnų elgesys buvo filmuojamas ir analizuojamas pagal laiką bei pasirinktą strategiją.
Kaip veikė klasikinis bandymas
Mokslininkai taikė vadinamąjį apėjimo testą, kai gyvūnas mato ir užuodžia maistą, tačiau tiesiausias kelias yra užblokuotas. Norint pasiekti vaisių, reikia susilaikyti nuo tiesioginio griebimo ir apeiti kliūtį, randant angą kitoje dėžės pusėje.
Šį kartą vaisiai buvo įdėti į skaidrią dėžę, kuri drambliais galėjo sukelti papildomą painiavą, nes gyvūnai anksčiau buvo mokomi su neskaidria, tamsia dėže. Nepaisant to, drambliai greitai perprato užduotį ir dažnai iš karto rinkosi apėjimo strategiją.
„Kad pasiektų atlygį, drambliai turėjo nuslopinti impulsą tiesti straublį tiesiai į matomą ir užuodžiamą maistą ir vietoj to apeiti dėžę“, – teigė tyrimo autoriai.
Skaidri kliūtis jų nesuklaidino
Tyrėjai pastebėjo, kad susidūrę su skaidria kliūtimi drambliai iš esmės neparodė didesnio delsimo, palyginti su bandymais su neskaidria kliūtimi. Tai leidžia manyti, kad jų slopinimo kontrolė yra stipri, nors mokslininkai pabrėžia, kad skaidri medžiaga nebūtinai visiems gyvūnams sukelia vienodai stiprų impulsą.
Vis dėlto įkišę straublį į skaidrią dėžę drambliai dažniau skyrė laiko tyrinėjimui, tarsi „apžiūrėdami“ neįprastą medžiagą. Tokia elgsena siejama su smalsumu ir aktyviu informacijos rinkimu, kuris gali padėti greičiau prisitaikyti prie naujų situacijų.
Kai sąlygos pasikeitė, išryškėjo skirtumai
Papildomame etape mokslininkai pasuko dėžę taip, kad anga būtų kitoje vietoje nei įprasta. Tuomet drambliai dažniau užtrukdavo ilgiau, kol rasdavo teisingą sprendimą, o tai tyrėjai vertina kaip geresnį slopinimo kontrolės matą, nes pasikeitus rutinai impulsas veikti įprastai sustiprėja.
Taip pat pastebėta, kad vyresni drambliai sunkiau prisitaikė prie pasikeitusios užduoties. Tyrėjai tai sieja su galimu kognityvinių funkcijų silpnėjimu, nors pabrėžia, kad iš tokių duomenų negalima daryti plačių išvadų apie senėjimą be papildomų, didesnės apimties tyrimų.
Autorių teigimu, rezultatai dera su platesnėmis įžvalgomis, kad didesnės smegenys ir sudėtingas socialinis gyvenimas dažnai siejasi su geresne slopinimo kontrole. Drambliai laikomi itin socialiais gyvūnais, o gebėjimas stabdyti impulsyvius veiksmus gali būti svarbus ir bendraujant, ir sprendžiant praktines užduotis.