Mokslininkai aiškinasi, kaip emocijos veikia gyvūnų mokymąsi ir sprendimus, o išvados gali būti svarbios ir žmonėms.
Orangutanų kasdieniai sprendimai gali priklausyti ne vien nuo alkio ar įpročių. Naujas tyrimas parodė, kad išgirdę kitų orangutanų žaidimo garsus ir juoką, jie vėliau dažniau rinkosi su tais garsais susietą maistą.
Darbo autoriai tokį efektą sieja su teigiamomis emocijomis, kurias sukelia socialiniai signalai. Kitaip tariant, nuotaika gali „priklijuoti“ malonesnę vertę tam, kas tuo metu patiriama ar išmokstama.
Tyrimą atliko mokslininkų grupė, vadovaujama Indianos universiteto antropologijos ir kognityvinių mokslų profesorės Erikos Cartmill. Pasak jų, tikslas buvo patikrinti, ar emocijų ir mąstymo sąsajos, gerai žinomos iš žmonių tyrimų, pasireiškia ir žmogbeždžionėms.
Kaip vyko eksperimentas
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Biology Letters. Eksperimente dalyvavo šeši orangutanai iš dviejų zoologijos sodų, kuriems iš pradžių buvo suformuotas paprastas įgūdis ieškoti skanėstų dubenėliuose.
Vėliau kiekvienam gyvūnui tyrėjai pateikdavo du dubenėlius. Viename skanėstas būdavo paslėptas po saugia medžiaga, pavyzdžiui, samanomis ar pjuvenomis, o kitame būdavo kita medžiaga, bet be maisto.
Prieš atnešant dubenėlius, orangutanams buvo leidžiami skirtingi garso įrašai. Vienais atvejais tai buvo jų gentainių žaidimo ir juoko garsai, kitais atvejais – neutralūs gamtos garsai, pavyzdžiui, vėjas.
Vėlesniame etape gyvūnams pasiūlyti du dubenėliai, kuriuose abiejuose buvo paslėptas skanėstas, tik po skirtingomis medžiagomis. Tuomet paaiškėjo, kad orangutanai dažniau rinkdavosi tą variantą, kuris ankstesnėse dienose buvo siejamas su juoko įrašu.
Ką reiškia šie rezultatai
Tyrėjų vertinimu, toks pasirinkimas rodo, kad emocinė būsena gali sustiprinti asociacijas ir paveikti vėlesnį apsisprendimą. Kitaip tariant, svarbu ne vien tai, kiek kartų gyvūnas gauna atlygį, bet ir kokioje nuotaikoje tuo metu yra.
„Viena iš mūsų pagrindinių motyvacijų yra tęsti žmonių tyrimų kryptį, kuri rodo, kad emocijos reikšmingai veikia racionalų mąstymą. Tai nėra du atskiri procesai, jie iš tiesų sąveikauja tarpusavyje“, – sakė Erika Cartmill.
Išorinis komentaras taip pat pabrėžė socialinio konteksto reikšmę. Primatologas ir evoliucinės psichologijos tyrėjas Adriano Lameira iš Varviko universiteto rezultatus apibūdino kaip intriguojančius, nes jie parodo, kaip socialiniai garsai gali pakeisti preferencijas.
„Išgirdę, kad kiti akivaizdžiai gerai leidžia laiką, orangutanai tarsi nusprendė: aš irgi imsiu tai, ką jie valgo“, – sakė Adriano Lameira.
Mokslininkai pabrėžia, kad išvados gali būti aktualios ir žmonėms, ypač mokymosi aplinkoje. Jei informacija įsisavinama patiriant teigiamas emocijas, vėliau ji gali būti vertinama palankiau, net jei mokymosi tempas pats savaime nesikeičia.
Tai gali padėti aiškinti, kodėl vieni dalykai ar temos žmonėms atrodo patrauklesni už kitus, o neigiamos emocijos, pavyzdžiui, nerimas pamokose, ilgainiui gali paveikti pasirinkimus. Autoriai tokias prielaidas siūlo vertinti atsargiai, tačiau ragina toliau tirti, kaip emocijos formuoja sprendimus tiek gyvūnų, tiek žmonių elgsenoje.