CP v2

Tag: Kognityviniai sutrikimai

  • Mokslininkai atskleidė: pakitęs raštas gali įspėti apie pavojingą smegenų ligą

    Atminties spragos ar sunkesnė koncentracija dažnai laikomos pirmaisiais ženkliais, kad silpsta smegenų veikla. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad ankstyvų užuominų galima ieškoti ir kasdienėje smulkmenoje, žmogaus rašte.

    Portugalijos Evoros universiteto mokslininkai analizavo, ar rašymo ypatybės gali padėti atpažinti kognityvinių funkcijų silpnėjimą vyresniame amžiuje. Tyrimo rezultatai 2026 metų gegužę publikuoti žurnale Frontiers in Human Neuroscience.

    Ką išdavė diktanto užduotis?

    Tyrime dalyvavo 58 vyresnio amžiaus žmonės: 38 jau buvo nustatyti įvairaus laipsnio kognityviniai sutrikimai, o 20 dalyvių tokių požymių neturėjo. Visi jie atliko kelias užduotis: braižė linijas ir taškus, perrašinėjo tekstą bei rašė sakinį diktuojant.

    Didžiausi skirtumai išryškėjo būtent diktanto metu, nes ši užduotis vienu metu reikalauja dėmesio, trumpalaikės atminties, kalbos apdorojimo ir tikslios judesių kontrolės. Tyrėjų teigimu, tai padeda geriau pamatyti, kaip smegenys suderina mąstymą ir motoriką.

    Kokie rašto pokyčiai fiksuoti?

    Mokslininkai nustatė, kad kognityvinių sutrikimų turintys dalyviai dažniau rašė lėčiau ir ilgiau užtrukdavo atlikdami atskirus rašymo judesius. Jų rašte buvo daugiau smulkių, trumpų brūkšnelių, o judesiai atrodė mažiau tolygūs ir prasčiau koordinuoti.

    Tyrėjai tai sieja su galimu silpnesniu ryšiu tarp kognityvinių procesų ir judesių planavimo mechanizmų. Kitaip tariant, rašymas tampa sudėtingesnis ne vien dėl rankos miklumo, bet ir dėl to, kad sunkiau vienu metu apdoroti informaciją ir ją perkelti į tikslų veiksmą.

    Kodėl to dar nepakanka diagnozei?

    Vienas svarbiausių akcentų, rašto pokyčiai patys savaime nėra diagnozė. Tyrimo autorė Ana Rita Matias pabrėžė, kad tokiems signalams patvirtinti būtini išsamesni medicininiai vertinimai, o išvadoms sustiprinti reikia didesnių ir įvairesnių imčių.

    Specialistai primena, kad raštas dažnai kinta natūraliai senstant, dėl regėjimo silpnėjimo, sąnarių problemų, vartojamų vaistų, tremoro ar kitų neurologinių būklių. Todėl svarbiausia vertinti bendrą situaciją ir, atsiradus keliems nerimą keliantiems simptomams, kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą.

    Mokslininkų vertinimu, ateityje rašto analizė gali tapti papildomu ankstyvosios patikros įrankiu, ypač jei bus derinama su kitais testais ir skaitmeniniais matavimais. Vis dėlto kol kas tai labiau kryptis tolimesniems tyrimams, o ne savarankiškas būdas nustatyti ligą.

  • Alzheimerio liga smogia tyliai: šie ankstyvi ženklai ir nauji tyrimai gali pakeisti viską

    Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis ir viena sparčiausiai augančių visuomenės sveikatos problemų senėjančiose šalyse. Pirmieji simptomai neretai palaikomi natūraliu senėjimu, nuovargiu ar stresu, todėl prarandamas brangus laikas, kai pagalba būna veiksmingiausia.

    Neurologai pabrėžia, kad ankstyva diagnostika svarbi ne tik dėl medikamentų parinkimo, bet ir dėl saugumo kasdienybėje. Laiku atpažinus kognityvinius pokyčius, lengviau planuoti priežiūrą, finansinius ir teisinius sprendimus bei ilgiau išlaikyti žmogaus savarankiškumą.

    Pirmieji signalai dažnai klaidina

    Dažniausias ankstyvas požymis yra trumpalaikės atminties silpnėjimas, kai žmogus pamiršta neseniai aptartus dalykus, kartoja tuos pačius klausimus ar neberanda įprastų daiktų. Vėliau gali atsirasti sunkumų parenkant žodžius, planuojant veiksmus, skaičiuojant ar susikaupiant.

    Įtarimą turėtų kelti ir dezorientacija laike bei vietoje, pasiklydimas pažįstamoje aplinkoje, pasikeitęs sprendimų priėmimas ar impulsyvesnis elgesys. Taip pat neretai pasireiškia nuotaikos pokyčiai, apatija, nerimas, dirglumas ar depresijos simptomai.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis panašių nusiskundimų gali būti susiję su gydomomis būklėmis, pavyzdžiui, vitamino B12 stoka, skydliaukės funkcijos sutrikimais, miego apnėja, depresija ar kai kurių vaistų poveikiu. Dėl to savidiagnostika yra pavojinga, o aiškintis priežastis reikėtų kartu su gydytoju.

    Kaip šiandien nustatoma diagnozė

    Pradinė diagnostika remiasi paciento nusiskundimais, artimųjų pastebėjimais, neurologiniu ištyrimu ir neuropsichologiniais testais, kurie įvertina atmintį, dėmesį, kalbą ir vykdomąsias funkcijas. Dažnai skiriami kraujo tyrimai, padedantys atmesti kitas būkles, kurios gali imituoti demenciją.

    Svarbią vietą užima galvos smegenų vaizdiniai tyrimai, ypač magnetinio rezonanso tomografija, kuri leidžia įvertinti struktūrinius pokyčius ir kitas galimas priežastis. Kai kuriais atvejais gali būti taikomi pažangesni metodai, pavyzdžiui, specifinių biologinių žymenų vertinimas.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama biomarkeriams, kurie padeda aptikti Alzheimerio ligai būdingus pokyčius dar ankstyvose stadijose. Klinikinėje praktikoje kai kur naudojami smegenų skysčio tyrimai, vertinant beta amiloido ir tau baltymų pokyčius, o mokslas sparčiai juda link patikimesnių kraujo tyrimų taikymo.

    Kodėl ankstyvas nustatymas keičia gydymą

    Nors Alzheimerio ligos visiškai išgydyti kol kas neįmanoma, ankstyva diagnostika leidžia greičiau pradėti simptomus lengvinantį gydymą ir koreguoti rizikos veiksnius, susijusius su kraujagyslių sveikata. Tai padeda lėtinti funkcijų prastėjimą, geriau valdyti elgesio ir nuotaikos simptomus bei sumažinti hospitalizacijų riziką.

    Be to, ankstyvos stadijos pacientams kai kuriose šalyse atsiranda galimybė gauti ligą modifikuojančius gydymo metodus arba dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Medicinoje akcentuojama, kad tokios priemonės paprastai yra aktualiausios tada, kai smegenų pažeidimas dar nėra pažengęs.

    Ne mažiau svarbios ir nemedikamentinės priemonės, kurios padeda palaikyti kasdienius įgūdžius. Reguliari fizinė veikla, miego higiena, bendravimas, protinė veikla ir aiški dienotvarkė gali prisidėti prie geresnės savijautos, o artimiesiems padeda lengviau organizuoti saugią aplinką.

    Artimiesiems specialistai pataria stebėti ne tik atmintį, bet ir kasdienio funkcionavimo pokyčius, pavyzdžiui, ar žmogus geba tvarkyti finansus, laikytis vaistų vartojimo režimo, orientuotis kelionėse. Įtarus problemą, verta kreiptis į šeimos gydytoją, o prireikus į neurologą ar atminties sutrikimų specialistus.

    „Kuo anksčiau atpažįstami kognityviniai pokyčiai ir nustatoma jų priežastis, tuo daugiau lieka laiko išsaugoti savarankiškumą ir suplanuoti saugią pagalbą“, – teigia neurologai.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nėra medicininė konsultacija. Pajutus atminties, orientacijos ar elgesio pokyčius, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, o ne bandyti diagnozuoti ar gydytis savarankiškai.

  • Mokslininkai įspėja: ankstyvas atminties silpnėjimo ženklas gali slėptis jūsų rašysenoje

    Mokslininkai įspėja: ankstyvas atminties silpnėjimo ženklas gali slėptis jūsų rašysenoje

    Paprasti, patikimi būdai anksčiau pastebėti kognityvinių funkcijų silpnėjimą gali reikšmingai pagerinti pagalbą ir gydymo planavimą. Naujas tyrimas rodo, kad rašysenos užduotys ateityje gali tapti vienu iš nebrangių testų, padedančių įvertinti galimus pokyčius.

    Rašymas ranka laikomas tinkamu kandidatu dėl to, kad vienu metu apkrauna kelias sistemas: smulkiąją motoriką, regos ir judesių koordinaciją, dėmesį, darbinę atmintį ir vykdomąsias funkcijas. Kitaip tariant, tai nėra vien rankos judesys – tai sudėtingas smegenų apdorojimo procesas, kuriame klaidos ar sulėtėjimas gali tapti pastebimi anksčiau nei kasdienybėje.

    Tyrėjų komanda iš Évoros universiteto Portugalijoje nagrinėjo, kaip skiriasi rašymo judesių organizavimas vyresniame amžiuje, kai nustatytas kognityvinis sutrikimas. Analizė rėmėsi anksčiau moksle fiksuota įžvalga, kad sergant neurodegeneracinėmis ligomis, įskaitant Alzheimerio ligą, rašysena ir rašymo dinamika gali prastėti kartu su pažintinių funkcijų silpnėjimu.

    Kas buvo tiriama ir kaip

    Tyrime dalyvavo 58 slaugos namuose gyvenantys 62–99 metų žmonės. Iš jų 38 buvo diagnozuotas tam tikras kognityvinis sutrikimas, o 20 dalyvių laikyti kognityviškai sveikais.

    Naudojant rašiklį ir skaitmeninę planšetę dalyviai atliko kelias užduotis: braižė taškus ir linijas, perrašinėjo sakinius ir rašė sakinius iš diktanto. Būtent diktanto užduotis, reikalaujanti klausymo, informacijos išlaikymo atmintyje, garsų pavertimo tekstu ir tikslaus judesių valdymo, ryškiausiai atskyrė grupes.

    Kognityvinį sutrikimą turėję dalyviai dažniau rašė lėčiau: vienam brūkštelėjimui skirdavo daugiau laiko, atlikdavo daugiau brūkšnių ir jų judesiai būdavo smulkesni. Tyrėjai tai sieja su sumažėjusia smegenų geba kompensuoti, kai užduotis tampa sudėtinga ir vienu metu reikia valdyti kelis procesus.

    „Rašymas nėra vien motorinė veikla – tai langas į smegenų darbą“, – sakė kineziterapijos specialistė Ana Rita Matias iš Évoros universiteto.

    „Didesnių kognityvinių reikalavimų užduotys parodė, kad silpnėjimas atsispindi tame, kaip efektyviai ir nuosekliai laikui bėgant organizuojami rašymo judesiai“, – pridūrė ji.

    Ką tai gali reikšti praktikoje

    Autoriai pabrėžia, kad vieno testo nepakanka ir ateityje greičiausiai reikės kelių skirtingų rašysenos užduočių, kad būtų patikimai įvertintos skirtingos smegenų funkcijos. Vis dėlto tokie testai galėtų tapti patrauklūs todėl, kad potencialiai leistų atlikti pirminį įvertinimą be brangių tyrimų ir sudėtingos įrangos, ypač slaugos įstaigose ar pirminėje sveikatos priežiūroje.

    Tačiau tyrimas turi ribojimų: dalyvių imtis buvo palyginti nedidelė, žmonės nebuvo stebimi ilgą laiką, kad būtų galima matyti rašysenos pokyčių dinamiką. Taip pat nebuvo detaliai įvertintas medikamentų vartojimas, o kai kurie vaistai gali turėti įtakos motorikai ir rašymo greičiui.

    Mokslininkai ieško ir kitų ankstyvo įspėjimo signalų – nuo kraujo biologinių žymenų iki balso ir kalbos ypatybių, kurias gali padėti analizuoti DI. Šiame kontekste rašysena gali tapti dar vienu informatyviu rodikliu, ypač jei bus patvirtinta didesniais ir ilgesniais tyrimais.

    „Ilgalaikis tikslas – sukurti lengvai pritaikomą, laiką taupantį ir prieinamą įrankį, kurį būtų galima integruoti į kasdienę sveikatos priežiūrą be specializuotos ar brangios įrangos“, – sakė A. R. Matias.

  • New Alzheimer’s study points to subtle brain blood flow changes as an early warning sign

    New Alzheimer’s study points to subtle brain blood flow changes as an early warning sign

    Small shifts in how blood moves through the brain and how brain cells receive oxygen may be closely connected to the risk of Alzheimer’s disease. That is the conclusion of new research from the Mark and Mary Stevens Neuroimaging and Informatics Institute (Stevens INI) at the Keck School of Medicine of USC.

    The study, published in Alzheimer’s and Dementia: The Journal of the Alzheimer’s Association, examined older adults both with and without cognitive impairment. Researchers found that simple, noninvasive measures of brain blood flow and oxygen levels were linked to well known signs of Alzheimer’s, including amyloid plaque buildup and shrinkage of the hippocampus, the part of the brain that plays a central role in memory. The results suggest that the health of the brain’s blood vessels may influence the disease process early on and could help flag people at risk before noticeable symptoms develop.

    “Amyloid and tau are often considered the primary players in Alzheimer’s disease, but blood flow and oxygen delivery are also critical,” said Amaryllis A. Tsiknia, lead author of the study and USC PhD candidate. “Our results show that when the brain’s vascular system functions more like it does in healthy aging, we also see brain features that are linked to better cognitive health.”

    Noninvasive Tools to Measure Brain Circulation

    To study these changes, the team relied on two painless techniques that can be used while a person rests quietly. Transcranial Doppler ultrasound tracks how quickly blood travels through the brain’s major arteries. Near infrared spectroscopy evaluates how effectively oxygen reaches brain tissue near the surface of the cortex.

    Researchers then applied advanced mathematical modeling to combine these readings into overall indicators of cerebrovascular function. These indicators reflect how well the brain adjusts blood flow and oxygen delivery in response to natural fluctuations in blood pressure and carbon dioxide.

    Vascular Health Linked to Amyloid and Memory Centers

    Participants whose vascular indicators more closely resembled those of cognitively healthy adults tended to have lower amyloid levels and a larger hippocampus. Both features are associated with reduced Alzheimer’s risk.

    “These vascular measures are capturing something meaningful about brain health,” said Meredith N. Braskie, PhD, senior author of the study and assistant professor of neurology at the Keck School of Medicine. “They appear to align with what we see on MRI and PET scans that are commonly used to study Alzheimer’s disease, providing important information about how vascular health and standard brain measures of Alzheimer’s disease risk may be related.”

    The researchers also observed that people diagnosed with mild cognitive impairment or dementia showed weaker vascular function compared to cognitively normal participants. This finding supports the view that declining blood vessel health in the brain is part of the broader Alzheimer’s disease continuum.

    “These findings add to growing evidence that Alzheimer’s involves meaningful vascular contributions in addition to classic neurodegenerative changes,” said Arthur W. Toga, PhD, director of the Stevens INI. “Understanding how blood flow and oxygen regulation interact with amyloid and brain structure opens new doors for early detection and potentially prevention.”

    Potential for Earlier and Broader Screening

    Compared with MRI and PET imaging, these methods are less costly and easier to perform. They do not involve injections, radiation exposure, or demanding tasks for patients. That simplicity could make them useful for large scale screening or for individuals who are unable to undergo more intensive brain imaging.

    The authors caution that the findings represent a single snapshot in time and do not establish cause and effect. Ongoing long term studies are tracking participants to see whether shifts in these vascular measures can predict future cognitive decline or response to treatment.

    “If we can track these signals over time, we may be able to identify people at higher risk earlier and test whether improving vascular health can slow or reduce Alzheimer’s-related brain changes,” Tsiknia said.

    About the Study

    In addition to Tsiknia and Braskie, the study’s other authors are Peter S. Conti, Rebecca J. Lepping, Brendan J. Kelley, Rong Zhang, Sandra A. Billinger, Helena C. Chui and Vasilis Z. Marmarelis.

    This work was supported by the Office of The Director, National Institutes of Health, under Award Number S10OD032285, and by the National Institute on Aging [R01AG058162].