Tag: Kokliušas

  • Daugybinės ligos smarkiai didina riziką: gydytojai ragina skiepytis dar prieš sezoną

    Vyresniame amžiuje peršalimas ar gripas dažniau baigiasi komplikacijomis ne vien dėl silpstančio imuniteto. Didelę dalį rizikos lemia daugybinės ligos, kai žmogus tuo pačiu serga, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ar medžiagų apykaitos ligomis. Gydytojai primena, kad skiepai aktualūs ne tik senjorams, bet ir vaikams bei darbingo amžiaus suaugusiesiems.

    Specialistai pabrėžia, kad didėjant amžiui dažnėja lėtinės būklės, o jos silpnina organizmo rezervą kovoti su infekcija. Net įprasta virusinė kvėpavimo takų infekcija gali paaštrinti širdies nepakankamumą, cukrinį diabetą ar lėtinę plaučių ligą. Dėl to auga hospitalizacijos ir ilgalaikių pasekmių tikimybė.

    Gripas prasideda anksčiau

    Gripo sezonas paprastai suaktyvėja žiemą, tačiau pasirengti rekomenduojama dar rudenį, kol virusas nepradėjo plačiai plisti. Skiepai sumažina sunkaus ligos eigos ir komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar širdies veiklos pablogėjimas, riziką. Skiepytis ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad skiepijimas naudingas ir tiems, kurie nejaučia didelės rizikos. Apsauga dažnai reiškia trumpesnę ligos trukmę, mažesnę tikimybę užkrėsti šeimos narius ir mažiau praleistų darbo dienų. Nėščiosioms skiepai padeda sumažinti sunkaus susirgimo tikimybę ir netiesiogiai apsaugo kūdikį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

    RSV ir COVID-19 vis dar pavojingi

    RSV ilgą laiką buvo siejamas su mažais vaikais, tačiau vis dažniau pabrėžiama rizika vyresniems ir sergantiems keliomis lėtinėmis ligomis. Šis virusas gali sukelti sunkų apatinių kvėpavimo takų pažeidimą ir plaučių uždegimą, todėl profilaktika tampa svarbi prieš prasidedant intensyviam sezonui.

    COVID-19 taip pat neišnyko ir išlieka reikšminga grėsmė pažeidžiamiausioms grupėms. Medikai primena, kad vyresniame amžiuje ar esant gretutinėms ligoms didesnė sunkaus ligos eigos ir mirties rizika, todėl atnaujintos vakcinos išlieka viena svarbiausių apsaugos priemonių.

    Pūslelinė, pneumokokai ir kokliušas

    Po 50 metų didėja juostinės pūslelinės rizika, o komplikacijos gali būti itin skausmingos ir užsitęsti mėnesius ar net metus. Kadangi didžioji dalis suaugusiųjų yra persirgę vėjaraupiais, virusas gali reaktyvuotis vėliau gyvenime. Skiepai gali reikšmingai sumažinti tiek susirgimo, tiek užsitęsusio nervų skausmo tikimybę.

    Pneumokokinės infekcijos pavojingos ir vaikams, ir senjorams, nes gali sukelti invazines ligas, įskaitant sepsį ar meningitą. Tuo metu kokliušo atvejai daugelyje šalių periodiškai išauga, o suaugusiesiems liga neretai užsitęsia ir tampa sunkiai atpažįstama. Gydytojai primena, kad suaugusiesiems aktualios periodinės sustiprinančios dozės.

    „Kuo daugiau gretutinių ligų, tuo mažiau organizmas turi atsargų susidoroti su infekcija, todėl profilaktika yra kritiškai svarbi“, – sakė prof. Adamas Antczakas.

    Medikai ragina skiepijimą planuoti iš anksto, ypač jei žmogus priklauso rizikos grupei arba gyvena kartu su mažais vaikais ar vyresnio amžiaus artimaisiais. Dalis skiepų gali būti kompensuojami, o kai kuriais atvejais skiepytis galima ir vaistinėje, prieš tai pasikonsultavus su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Pavojingas 100 dienų kosulys suaugusiesiems: dažnai supainiojama, bet plinta itin greitai

    Pavojingas 100 dienų kosulys suaugusiesiems: dažnai supainiojama, bet plinta itin greitai

    Kodėl liga dažnai nepastebima?

    Kokliušas, dar vadinamas 100 dienų kosuliu, yra bakterinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia Bordetella pertussis. Nors daugelis ją sieja su vaikais, suaugusieji taip pat serga, o dėl netipinių simptomų liga neretai lieka neatpažinta.

    Pirmosiomis savaitėmis kokliušas dažnai primena paprastą peršalimą: vargina sloga, lengvas karščiavimas ar gerklės dirginimas, atsiranda neintensyvus kosulys. Būtent ši fazė lemia klaidingą diagnozę, nes simptomai persidengia su kitomis kvėpavimo takų infekcijomis.

    Kaip plinta ir kiek laiko užkrečia?

    Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs žmogus kosėja ar čiaudi, o bakterijos patenka į kito žmogaus kvėpavimo takus. Užkrečiamumas ypač didelis ankstyvuoju laikotarpiu, kai liga dar atrodo kaip peršalimas.

    Gydymas antibiotikais svarbiausias kuo anksčiau, nes tuomet jis gali sumažinti užkrečiamumo trukmę ir palengvinti ligos eigą. Pradėjus tinkamą gydymą, užkrečiamumas paprastai reikšmingai sumažėja po 48 valandų, o negydant gali išlikti iki 21 dienos nuo kosulio pradžios.

    Antrojoje stadijoje prasideda stiprūs, priepuoliniai kosulio epizodai, kurie kartojasi serijomis ir gali tęstis savaites. Vaikams būdingas švilpiantis įkvėpimas po priepuolio, tačiau suaugusiesiems jis dažnai nepasireiškia, todėl liga dar lengviau praleidžiama.

    Rizikos ir įspėjamieji ženklai

    Ilgai trunkantis kosulys nėra tik nemalonumas: suaugusiesiems neretai pasireiškia išsekimas, miego sutrikimai, pykinimas ar vėmimas po kosulio priepuolių. Tyrimuose nurodoma, kad kosulys vidutiniškai gali trukti apie 54 dienas, o kai kuriems žmonėms tęsiasi gerokai ilgiau.

    Komplikacijų rizika nėra vien teorinė: daliai sergančių suaugusiųjų išsivysto antrinės būklės, o viena dažniausių yra plaučių uždegimas. Stiprūs kosulio priepuoliai taip pat gali sukelti šonkaulių lūžius, ypač vyresniame amžiuje ar turint trapų kaulinį audinį.

    Didesnę riziką patirti sunkesnę eigą turi žmonės, sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, turintys nusilpusį imunitetą ar rūkantieji. Šioms grupėms kosulys dažniau užsitęsia, o miego ir savijautos sutrikimai gali būti ryškesni.

    Kokliušo atpažinimui svarbiausias signalas yra kosulys, kuris tęsiasi kelias savaites, stiprėja naktimis, pasireiškia priepuoliais ir kartais baigiasi vėmimu. Jei namuose yra kūdikis, nėščioji ar žmogus su nusilpusiu imunitetu, dėl tokių simptomų delsti ypač pavojinga.

    Skiepai padeda, bet ne visada apsaugo

    Skiepai išlieka vienas svarbiausių būdų sumažinti sunkių formų riziką, tačiau apsauga laikui bėgant silpnėja. Dėl to ir paskiepyti žmonės gali užsikrėsti, tik dažniausiai serga lengviau, o tai dar labiau apsunkina kokliušo atpažinimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad sergamumas kokliušu dažnai kyla bangomis, o periodiški pakilimai gali kartotis kas kelerius metus. Tam įtakos turi keli veiksniai, įskaitant sumažėjusią populiacijos apsaugą, pasikeitusius kontaktų įpročius ir tai, kad dalis atvejų apskritai lieka nediagnozuoti.

    Jei kosulys užsitęsia ir tampa priepuolinis, ypač kai nėra aiškios priežasties ar įprastos priemonės nepadeda, verta kreiptis į medikus ir aptarti galimus tyrimus. Ankstyvas įvertinimas svarbus ne tik dėl paties paciento, bet ir dėl aplinkinių, kuriems infekcija gali būti pavojingesnė.