CP v2

Tag: Kolektyvinė gynyba

  • Saudo Arabija, Pakistanas ir Turkija pasirašė gynybos paktą: kas keičiasi regione ir kodėl dabar

    Netikėtas susitarimas Mekoje

    Saudo Arabija, Pakistanas ir Turkija Mekoje pasirašė bendrą gynybos susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti saugumo bendradarbiavimą. Pakistanо užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad susitarimas yra gynybinio pobūdžio ir nėra nukreiptas prieš jokią kitą valstybę ar valstybių grupę.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, dokumente įtvirtinta kolektyvinės gynybos logika: ginkluotas išpuolis prieš vieną iš pasirašiusiųjų būtų laikomas išpuoliu prieš visas. Kartu akcentuojama, kad tarpusavio pagalba būtų teikiama tik gynybos apimtyje.

    Ką numato kolektyvinė gynyba?

    Agentūros „Reuters“ cituotas Turkijos pareigūnas teigė, kad paktas turi kolektyvinės gynybos nuostatą ir yra „grynai gynybinis“. Pasak jo, susitarimas palieka erdvės kitoms regiono valstybėms prisijungti ir nepanaikina jau galiojančių dvišalių ar daugiašalių susitarimų.

    Vis dėlto paktas palieka daug neatsakytų klausimų, nes viešai neatskleidžiama, kokie konkretūs įsipareigojimai įsigalioja krizės atveju. Tokiais atvejais svarbiausia detalė paprastai būna praktiniai mechanizmai: sprendimų priėmimo tvarka, greitojo reagavimo planai, žvalgybos ir oro gynybos koordinavimas.

    Regiono įtampa ir platesnis fonas

    Susitarimas pasirašytas intensyvėjančios įtampos Artimuosiuose Rytuose fone, kai regiono valstybės vis dažniau ieško papildomų saugumo garantijų. „Reuters“ primena, kad pastaruoju metu buvo fiksuota daugiau atakų ir apšaudymų, o tai didina spaudimą stiprinti oro gynybą ir keistis operatyvine informacija.

    Tuo pačiu Saudo Arabija yra viena didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje, o bet kokie saugumo sukrėtimai Persijos įlankos regione paprastai greitai atsiliepia energijos tiekimo rizikoms. Pakistanas turi branduolinį arsenalą, o Turkija disponuoja viena didžiausių kariuomenių NATO ir išlieka svarbiu regiono saugumo žaidėju.

    „Susitikimo politinė simbolika yra reikšminga. Trys įtakingos musulmonų pasaulio valstybės susitinka didėjančio neapibrėžtumo metu ir rodo augantį pasirengimą glaudžiau koordinuoti saugumo klausimus“, – sakė Saudo Arabijos tyrimų centro „Gulf Research Center“ vadovas Abdulaziz Sager.

    Analitikai tokį formatą vertina kaip signalą, kad vidutinės ir regioninės galios nori daugiau savarankiškumo saugumo politikoje, ypač kai konfliktų židiniai persidengia su prekybos maršrutais, energetikos infrastruktūra ir didėjančia raketų bei bepiločių grėsme.

  • NATO vadovas Ankaroje: 5 straipsnis galioja, o parama Ukrainai sieks mažiausiai 70 mlrd. eurų

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte po viršūnių susitikimo Ankaroje pareiškė, kad sąjungininkai dar kartą patvirtino tvirtą įsipareigojimą kolektyvinei gynybai pagal 5 straipsnį. Jo teigimu, Aljansas išlieka vieningas ir pasirengęs ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą.

    „Aljansas yra vieningas ir pasirengęs ginti kiekvieną mūsų teritorijos centimetrą. Puolimas prieš vieną yra puolimas prieš visus, ir mes stovėsime kartu“, – sakė Markas Rutte.

    Pasak NATO vadovo, susitikime taip pat patvirtinta ir ilgalaikė parama Ukrainai, kai Rusija tęsia karinius veiksmus. Rutte pabrėžė, kad keičiantis padėčiai mūšio lauke parama turi būti tęsiama, o sąjungininkai įsipareigojo užtikrinti reikalingą karinę pagalbą, mokymus ir kitą paramą.

    Nurodoma, kad sąjungininkų įsipareigojimai Ukrainai šiais ir kitais metais turėtų siekti mažiausiai 70 mlrd. eurų. Ši suma įvardijama kaip parama įrangai, pagalbai ir mokymams, o toks mastas rodo siekį užtikrinti prognozuojamą, ilgalaikį paramos tęstinumą.

    Trečiadienį priimtoje NATO viršūnių susitikimo Ankaroje deklaracijoje lyderiai pakartojo, kad Rusija yra ilgalaikė grėsmė euroatlantiniam saugumui ir stabilumui. Taip pat sutarta, kad Iranas niekada negali įgyti branduolinio ginklo.

    Galutinėje deklaracijoje išskirti ir nauji gynybos užsakymai, kurių vertė viršija 50 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 46 mlrd. eurų. NATO siekia spartinti bendrus gamybinius pajėgumus, glaudžiau bendradarbiauti su pramone ir greičiau diegti inovacijas, kad būtų stiprinami atgrasymo ir gynybos pajėgumai.

    NATO vadovybė pabrėžia, kad šie sprendimai susiję ne tik su karu Ukrainoje, bet ir su platesniu saugumo aplinkos pokyčiu Europoje. Aljanso žinutė iš Ankaros aiški: kolektyvinė gynyba išlieka kertiniu principu, o parama Ukrainai laikoma svarbia ilgalaikio Europos saugumo dalimi.

  • Kovo 29-oji – Lietuvos narystės NATO diena: ką ji šiandien reiškia mūsų saugumui ir regionui

    Kovo 29-oji – Lietuvos narystės NATO diena: ką ji šiandien reiškia mūsų saugumui ir regionui

    Kovo 29 dieną minima Lietuvos įstojimo į NATO diena – sukaktis, kuri kasmet primena, kad šalies saugumas yra paremtas kolektyvine gynyba ir sąjungininkų įsipareigojimais. Lietuva NATO nare tapo 2004 metais, o narystė Aljanse tapo vienu svarbiausių valstybės saugumo politikos lūžių po nepriklausomybės atkūrimo.

    NATO kolektyvinės gynybos principas, įtvirtintas 5-ajame Šiaurės Atlanto sutarties straipsnyje, reiškia, kad išpuolis prieš vieną sąjungininkę laikomas išpuoliu prieš visas. Šis įsipareigojimas yra esminė atgrasymo dalis, ypač augant įtampoms regione ir keičiantis Europos saugumo aplinkai.

    Kas pasikeitė nuo 2004 metų?

    Per du dešimtmečius NATO buvimas Baltijos šalyse tapo labiau matomas ir praktiškas: stiprintos oro policijos misijos, didintas pratybų intensyvumas, plėtotas pajėgų priėmimas ir sąveika. Kartu keitėsi ir Lietuvos gynybos prioritetai – daugiau dėmesio skiriama kariuomenės parengčiai, rezervo stiprinimui ir visuomenės atsparumui.

    Pastaraisiais metais NATO taip pat daugiau investuoja į greitesnio pastiprinimo planavimą, logistiką, vadovavimo struktūras ir reagavimo greitį. Tokie pokyčiai svarbūs ne tik karinei gynybai, bet ir aiškiai signalizuoja, kad regiono saugumas yra bendras visų sąjungininkų interesas.

    Vienybė ir atsakomybė tampa kasdienybe

    Narystės NATO diena dažnai minima kaip solidarumo simbolis, tačiau jos prasmė yra ir labai praktiška: saugumas prasideda nuo pasitikėjimo tarp sąjungininkų ir nuoseklaus darbo namuose. Tai apima ir valstybės institucijų pasirengimą krizėms, ir kritinės infrastruktūros apsaugą, ir visuomenės informacinį atsparumą.

    „Narystė NATO aljanse yra stiprus mūsų valstybės saugumo garantas, leidžiantis drąsiai žvelgti į ateitį ir kurti stiprią, laisvą bei demokratišką Lietuvą“, – sakė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius.

    Kartu ši diena primena, kad gynyba nėra vien kariuomenės užduotis: pilietiškumas, bendruomeniškumas ir pasirengimas veikti krizių metu prisideda prie bendro atsparumo. Dėl to NATO diena tampa ne tik istorine data, bet ir proga iš naujo įvertinti, kaip kiekvienas sprendimas šiandien stiprina Lietuvos saugumą rytoj.