CP v2

Tag: Kolektyviniai atleidimai

  • „ArcelorMittal“ uždaro plieno gamybą Duisburge: nutrūks ketaus tiekimas, gręsia 550 atleidimų

    „ArcelorMittal“ pranešė planuojanti uždaryti plieno gamybos padalinį Duisburge, nes artėjant sutarčių pabaigai nebeturės užtikrinto ketaus tiekimo. Koncerno teigimu, alternatyvų, kurios būtų ekonomiškai pagrįstos, rasti nepavyko, todėl pokyčiai palies ir šimtus darbuotojų.

    Iki šiol Duisburgo gamykla neturėjo savo aukštakrosnių ir nuo 1997 metų rėmėsi skystu ketumi, atgabenamu iš „Thyssenkrupp Steel“ tame pačiame mieste. Skystas ketus buvo vežamas specialiais „torpedo“ tipo vagonais, kurie dėl ugniai atsparios dangos leidžia ilgiau išlaikyti maždaug 1 400 laipsnių Celsijaus temperatūrą per transportavimą apie 10 kilometrų atstumą.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar?

    Koncernas dar 2024 metais viešai įvardijo, kad derybos dėl tiekimo sutarties pratęsimo su „Thyssenkrupp Steel“ buvo nesėkmingos. Viena esminių priežasčių – augančios su anglies dioksido emisijomis susijusios sąnaudos, kurios tradicinę gamybą iš ketaus Europoje daro vis brangesnę.

    Nutrūkus skysto ketaus srautui, Duisburgo valcavimo cechams ketinama tiekti plienines plokštes ir kitus pusgaminius iš kitų grupės gamyklų. Tai reiškia, kad vietos plieno lydymo padalinys ir su juo susijusi pusgaminių gamyba tampa pertekliniai.

    Kas pakeis iki šiol naudotą žaliavą?

    Pagrindiniu nauju pusgaminių šaltiniu įvardijama „ArcelorMittal“ gamykla Hamburge, kur vystoma gamyba taikant tiesioginės geležies redukcijos technologiją ir elektrines lankines krosnis. Be Hamburgo, koncernas neatmeta galimybės dalį žaliavos pirkti ir iš kitų grupės įmonių ar išorės tiekėjų, priklausomai nuo rinkos situacijos.

    Tiekimo grandinės pokyčiai paliestų ir kitus padalinius regione, kurie iki šiol buvo priklausomi nuo Duisburgo pusgaminių. Koncerno tikslas – užtikrinti, kad valcavimo cechai galėtų tęsti darbą, nors pati plieno gamyba vietoje būtų nutraukta.

    Kiek žmonių gali netekti darbo?

    Su darbuotojais ir jų atstovais planuojama pradėti konsultacijas dėl kolektyvinių atleidimų. Skelbiama, kad rizika netekti darbo gali paliesti iki 550 iš maždaug 800 darbuotojų, dirbusių su uždaromu padaliniu susijusiose veiklose.

    Gamyklos pajėgumai Duisburge siekė apie 1 000 000 tonų plieno per metus, o produkcija buvo svarbi automobilių, mašinų gamybos ir geležinkelių sektoriams. „ArcelorMittal“ tikina, kad klientų tiekimas turėtų išlikti stabilus, tačiau didesnė priklausomybė nuo rinkoje perkamo pusgaminio kainų gali didinti sąnaudų svyravimo riziką ateityje.

  • Po 134 metų griūva Ispanijos plieno simbolis: „Tubos Reunidos“ skelbia nemokumą ir stabdo akcijas

    Po 134 metų griūva Ispanijos plieno simbolis: „Tubos Reunidos“ skelbia nemokumą ir stabdo akcijas

    Ispanijos Baskų krašto Álavos provincijoje veikianti besiūlių plieninių vamzdžių gamintoja „Tubos Reunidos“ pradėjo nemokumo procedūrą. Bendrovės valdyba apie tai informavo Ispanijos vertybinių popierių rinkos priežiūros instituciją ir teismą Vitorijoje-Gasteise, nurodydama, kad nebegali vykdyti artėjančių finansinių įsipareigojimų.

    Įmonė skelbia susidūrusi su maždaug 263 mln. eurų skola. Dar 2023 metais bendrovė dirbo pelningai, tačiau pastaraisiais metais finansiniai rezultatai smarkiai pablogėjo, o paskutiniai skelbiami metai užfiksavo 82,5 mln. eurų nuostolį.

    Kodėl pritrūko oro?

    „Tubos Reunidos“ specializuojasi besiūlių plieninių vamzdžių gamyboje energetikos ir petrochemijos sektoriams, todėl yra jautri tiek pasaulinei paklausai, tiek prekybos politikai. Papildomą spaudimą, anot pranešimų, sukėlė JAV tarifai plienui ir aliuminiui, kurie apsunkino eksporto sąlygas ir pablogino kainodarą.

    Vis dėlto problemos, rinkos vertinimu, buvo ir struktūrinės: po 2023 metų piko smuko pajamos, Europoje išliko aukštos energijos ir darbo sąnaudos, o pigesnė konkurencija iš Kinijos darė spaudimą maržoms. Plieno sektoriuje tai ypač skausminga, nes užsakymų ciklai nepastovūs, o sutartys dažnai sudaromos fiksuotomis kainomis.

    Investuotojų pasitikėjimą atspindėjo ir akcijų kaina: per 12 mėnesių ji krito nuo 0,57 euro iki 0,14 euro. Po pranešimo apie nemokumą prekyba bendrovės akcijomis buvo sustabdyta, o procesą toliau prižiūrės teismo paskirtas administratorius.

    Darbuotojų nerimas ir atleisti planai

    Bendrovėje dirba beveik 1 300 darbuotojų, dalis jų šią savaitę rengė protestus Orduñoje, Amurijuje ir Bilbao, reikalaudami aiškumo dėl gamyklų ateities. Darbuotojai baiminasi, kad nemokumo procesas gali baigtis gamybos mažinimu ar restruktūrizacija, kuri paliestų šeimų pajamas regione.

    Įmonė buvo pasiūliusi kolektyvinių atleidimų programą, kuri būtų palietusi 242 darbuotojus, tačiau keturios profesinės sąjungos šį planą atmetė. Tokiose derybose paprastai kertasi du interesai: įmonės siekis mažinti fiksuotas sąnaudas ir darbuotojų reikalavimas išsaugoti darbo vietas bei aiškias garantijas.

    Tiriama valstybės paskola

    Nemokumo fone atgijo ir diskusijos dėl valstybės remtos paskolos, suteiktos per COVID-19 pandemiją per Ispanijos valstybinį pramonės rėmimo fondą SEPI. Ši finansinė parama šiuo metu yra teisminės peržiūros akiratyje, tiriant įtarimus, kad sprendimų priėmimą galėjo paveikti netinkami politiniai ryšiai.

    Byloje, kaip skelbiama, tiriama, ar tarpininkai ir politikos veikėjai galėjo daryti įtaką paskolos suteikimo greičiui ar sąlygoms mainais į galimus neteisėtus mokėjimus. Galutinės išvados kol kas nepadarytos, o tyrimas tebėra vykdomas.

    Ekspertai pabrėžia, kad Europos metalų pramonė šiuo metu patiria dvigubą spaudimą: trumpuoju laikotarpiu ją veikia prekybos ribojimai ir paklausos svyravimai, o ilguoju laikotarpiu – energijos kainos, konkurencija ir būtinybė investuoti į mažesnės taršos gamybą. Tokiose sąlygose net istorinės įmonės tampa pažeidžiamos, jei finansinė pagalvė per plona.