CP v2

Tag: Kolonoskopija

  • Ankstyvieji storosios žarnos vėžio ženklai, kurių dažnas nepastebi: simptomai gali klaidinti

    Ankstyvieji storosios žarnos vėžio ženklai, kurių dažnas nepastebi: simptomai gali klaidinti

    Kodėl liga vis dažniau nustatoma jaunesniems?

    Storosios žarnos vėžys dažniausiai vystosi palaipsniui, prasidėdamas nuo gleivinės pakitimų, pavyzdžiui, polipų. Dalis polipų lieka gerybiniai, tačiau kai kurie laikui bėgant gali supiktybėti, o rizika didėja priklausomai nuo polipo dydžio ir jo sandaros.

    Nors daugiausia atvejų nustatoma vyresniame amžiuje, pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama augančiam sergamumui tarp jaunesnių suaugusiųjų. Specialistai pabrėžia, kad tai ne visuomet galima paaiškinti vien geresne diagnostika ar didesniu atliekamų tyrimų skaičiumi.

    Simptomai, kurie dažnai nurašomi stresui

    Vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad ankstyvi požymiai dažnai būna nespecifiniai ir primena įprastus virškinimo sutrikimus. Žmonės neretai juos sieja su mitybos pokyčiais, stresu, infekcija ar dirgliosios žarnos sindromu, todėl vizitą pas gydytoją atideda.

    Dažnas signalas yra pakitęs tuštinimosi ritmas, kai atsiranda užkietėjimas, viduriavimas arba šie sutrikimai kaitaliojasi. Nerimą turėtų kelti ne vien pats epizodas, o tai, kad simptomai tęsiasi savaites, kartojasi arba stiprėja.

    Kitas svarbus požymis yra kraujas išmatose ar ant tualetinio popieriaus. Priežasčių gali būti įvairių, tačiau specialistai ragina to automatiškai nepriskirti hemorojui, ypač jei situacija kartojasi arba prisideda kiti simptomai.

    Kada būtina neatidėlioti patikros?

    Dalis kraujavimo atvejų gali būti nematomi plika akimi ir pasireikšti netiesiogiai, pavyzdžiui, mažakraujyste dėl geležies stokos. Tokiu atveju žmogus gali jausti ilgalaikį nuovargį, silpnumą, prastesnę fizinio krūvio toleranciją, nors akivaizdžių virškinimo simptomų gali būti nedaug.

    Taip pat svarbūs požymiai yra užsitęsęs pilvo skausmas, maudimas, pūtimo ar spaudimo jausmas. Šie simptomai patys savaime nebūtinai reiškia onkologinę ligą, tačiau jų derinys su krauju išmatose, tuštinimosi pokyčiais ar nepaaiškinamu svorio kritimu laikomas ypač reikšmingu.

    Medikai dažnai akcentuoja trukmės kriterijų: jei virškinimo sistemos simptomai nepraeina ilgiau nei dvi savaites, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Praktikoje tai ypač aktualu, kai žmogus anksčiau tokių sutrikimų neturėjo, o dabar jie atsirado staiga ir ima kartotis.

    Dalį atvejų lemia paveldimumas, todėl didesnės rizikos grupei priskiriami žmonės, kurių šeimoje buvo storosios žarnos vėžio ar tam tikrų paveldimų sindromų. Vis dėlto nemaža dalis atvejų yra sporadiniai, todėl budrumas svarbus visiems, nepriklausomai nuo šeimos istorijos.

    Patikimiausias būdas anksti aptikti ikivėžinius pakitimus ir pašalinti polipus yra endoskopiniai tyrimai, o kai kuriose šalyse taip pat plačiai taikomi slapto kraujo išmatose testai. Kuo anksčiau nustatomas navikas, tuo didesnės gydymo galimybės, todėl delsimas, ypač esant aiškiems signalams, gali kainuoti brangiai.

    „Didėjantis storosios žarnos vėžio atvejų skaičius tarp jaunesnių žmonių yra realus ir kelia rimtą nerimą“, – sakė onkologė Shruti Patel.

    „Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, tai turėtų būti signalas pasitikrinti, ypač jei atsiranda pilvo skausmas, kraujas išmatose ar krenta svoris“, – sakė gastroenterologas David Richards.

  • Baskų kraštas per 15 metų perpus sumažino mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio: kas suveikė?

    Baskų kraštas per 15 metų perpus sumažino mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio: kas suveikė?

    Per 15 metų mirčių perpus mažiau

    Baskų krašte įgyvendinta storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programa siejama su ryškiu rezultatu – 50–69 metų amžiaus grupėje mirtingumas sumažėjo maždaug perpus. Tai rodo Ispanijoje atliktas didelės apimties stebimasis tyrimas, aprėpęs ilgą laikotarpį ir didelę gyventojų imtį.

    Tyrime vertinta, kaip keitėsi sergamumo ir mirtingumo rodikliai po to, kai regione buvo pradėta organizuota patikra. Autoriai fiksavo, kad ryškesnis lūžis pasimatė praėjus maždaug trejiems metams nuo programos starto, o tendencija išliko vėlesniais metais.

    Remiantis tyrimo duomenimis, 50–69 metų grupėje mirtingumas sumažėjo nuo 39,7 iki 19,8 mirties atvejo 100 000 gyventojų, tai yra 50,1 proc. bendras kritimas. Visos populiacijos mastu rodiklis taip pat mažėjo – nuo 32,8 iki 23,1 mirties atvejo 100 000 gyventojų.

    Per 2004–2024 metų laikotarpį tyrėjai suskaičiavo 438 134 mirties atvejus dėl visų priežasčių, o 16 298 jų siejo su storosios žarnos vėžiu. Tyrime taip pat pateikiamas vertinimas, kad be ankstyvosios patikros sistemos mirtingumas 50–69 metų grupėje galėjo būti 46,2 proc. didesnis.

    Kas suveikė: paprastas testas ir aiški tvarka

    Programos pagrindas – išmatų imunocheminis testas, skirtas aptikti slapto kraujo pėdsakus, kurie gali būti ankstyvas vėžio ar ikivėžinių pakitimų signalas. Šis tyrimas yra neinvazinis, todėl lengviau pasiekiamas didesnei gyventojų daliai ir tinkamas masinei patikrai.

    Baskų krašte testas siūlomas kas dvejus metus 50–69 metų vyrams ir moterims, neturintiems simptomų. Gavus teigiamą rezultatą, atliekama kolonoskopija, kuri leidžia patvirtinti diagnozę ir, jei reikia, pašalinti pakitimus.

    Per stebėtą laikotarpį programa leido nustatyti 4 892 storosios žarnos vėžio atvejus. Tyrėjai nurodo, kad 70,8 proc. navikų buvo aptikti I ir II stadijose, kai gydymo efektyvumas paprastai yra didesnis, o taikomos priemonės dažnai mažiau agresyvios.

    Ekspertai pabrėžia ir kitą organizuotos patikros privalumą: ji padeda aptikti būkles, kurios dar nėra vėžys, bet gali juo tapti. Tokiais atvejais laiku pašalinti polipai gali sumažinti riziką, kad ateityje išsivystys piktybinis navikas.

    Ką svarbu žinoti vertinant rezultatus

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad tai stebimasis tyrimas, todėl jis parodo ryšį tarp patikros programos įdiegimo ir mirtingumo mažėjimo, bet neįrodo priežastinio ryšio taip griežtai, kaip atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai. Vis dėlto didelė imtis, ilgas stebėjimo laikotarpis ir aiškus pokytis po programos starto sustiprina argumentą, kad patikra turėjo reikšmingą vaidmenį.

    Viešosios sveikatos požiūriu tokie duomenys dažnai vertinami kaip pagrindas plėsti organizuotas patikros programas: jos veikia ne tik per gydymą, bet ir per ankstyvą nustatymą, kai liga dar nepasiekusi pažengusių stadijų. Praktikoje tai gali reikšti mažesnį mirčių skaičių ir mažesnę naštą sveikatos sistemai.

    Storosios žarnos vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių ligų Europoje, o ankstyvas nustatymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo sėkmę. Baskų krašto pavyzdys rodo, kad nuosekliai organizuota patikra, aiškus siuntimo kelias ir pakankama aprėptis gali duoti apčiuopiamą rezultatą per palyginti trumpą laiką.

    Galutinis programų efektyvumas priklauso ir nuo žmonių įsitraukimo: kuo daugiau tikslinės amžiaus grupės gyventojų reguliariai dalyvauja, tuo didesnė tikimybė aptikti ligą dar iki simptomų. Būtent todėl tokios priemonės dažnai laikomos vienu svarbiausių ilgalaikių sprendimų mažinant mirtingumą nuo šios ligos.

  • Vėžį aptiks be kolonoskopijos? Ženevos mokslininkų testas išmatose pasiekė 90 proc.

    Vėžį aptiks be kolonoskopijos? Ženevos mokslininkų testas išmatose pasiekė 90 proc.

    Žarnyno mikrobiota, tai yra virškinamajame trakte gyvenančių mikroorganizmų visuma, seniai siejama ne tik su virškinimu, bet ir su imuninės sistemos veikla, uždegimu bei kai kurių ligų rizika. Sergant storosios žarnos vėžiu, daliai pacientų nustatomi būdingi bakterijų sudėties pokyčiai, tačiau ilgą laiką tai buvo sunku pritaikyti diagnostikai dėl didelio mikrobiotos kintamumo.

    2025 metais Ženevos universiteto komanda žurnale „Cell Host & Microbe“ paskelbė tyrimą, kuriame pasiūlė tikslesnį požiūrį: analizuoti ne vien bakterijų rūšis, o jų porūšius. Tai svarbu, nes tos pačios rūšies skirtingi porūšiai gali turėti nevienodą poveikį organizmui ir skirtingai sietis su ligos procesais.

    Remdamiesi porūšių katalogu, mokslininkai mikrobiotos duomenis susiejo su klinikine informacija ir pasitelkė mašininį mokymąsi. Praktinis tikslas buvo sukurti modelį, kuris, ištyręs išmatų mėginį, įvertintų, ar bakterijų „parašas“ panašus į stebimą sergant storosios žarnos vėžiu.

    Skelbiama, kad toks metodas aptiko apie 90 proc. storosios žarnos vėžio atvejų, o tai priartėja prie kolonoskopijos jautrumo, dažnai nurodomo apie 94 proc. Vis dėlto tai nereiškia, kad išmatų testas jau dabar gali pakeisti endoskopinį tyrimą, nes kolonoskopija leidžia apžiūrėti žarnyną, paimti biopsijas ir neretai iškart pašalinti polipus.

    Realistiškesnis scenarijus yra platesnės apimties patikra: pirmiausia atliekamas neinvazinis testas, o tik gavus įtartiną rezultatą žmogus nukreipiamas kolonoskopijai. Toks modelis galėtų sumažinti sveikatos sistemos apkrovą ir paskatinti tikrintis tuos, kurie dėl baimės ar nepatogumo tyrimą atidėlioja.

    Ženevos tyrimas įsilieja į platesnę kryptį, kur mikrobiomas vertinamas kaip kliniškai perspektyvus biomarkeris. 2025 metais žurnale „Nature Medicine“ paskelbtoje didelės apimties analizėje, apėmusioje 3 741 išmatų metagenomą iš 18 kohortų, teigiama, kad vien metagenominiais duomenimis paremti modeliai gali patikimai atskirti sergančiųjų ir sveikųjų mėginius.

    Storosios žarnos vėžys išlieka viena didžiausių onkologijos problemų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2022 metais užregistruota apie 1,9 mln. naujų atvejų ir daugiau nei 900 000 mirčių, todėl ankstyvas nustatymas yra esminis veiksnys, galintis lemti gydymo sėkmę.

    Gydytojai primena, kad ankstyvos stadijos dažnai nesukelia aiškių simptomų, todėl dėmesio verta nepaaiškinama mažakraujystė, kraujas išmatose, užsitęsę tuštinimosi įpročių pokyčiai, pilvo skausmai, neplanuotas svorio kritimas ir nuolatinis nuovargis. Tokius požymius svarbu įvertinti mediciniškai, o ne nurašyti stresui ar mitybai.

    Mokslininkams dar reikia klinikinių tyrimų, kad būtų aišku, kuriuose ligos etapuose testas veikia geriausiai ir ar jis patikimai aptinka ikivėžinius pakitimus. Jei šie metodai bus patvirtinti, išmatų mėginys ateityje gali tapti informatyvesniu patikros įrankiu ir padėti vėžį nustatyti anksčiau, kai gydymo galimybės yra geriausios.

  • 3 metus kovoja su vėžiu: aktorė Hanna Bieluszko prabilo apie atkrytį ir sistemos spragas

    3 metus kovoja su vėžiu: aktorė Hanna Bieluszko prabilo apie atkrytį ir sistemos spragas

    Balandžio pradžioje paviešinta, kad aktorė Hanna Bieluszko jau kurį laiką kovoja su onkologine liga, o jos gydymui ir reabilitacijai pradėta rinkti parama. Aktorė geriausiai žinoma iš teatro scenos, taip pat yra vaidinusi keliuose televizijos projektuose.

    Iki šiol ji viešai nebuvo detalizavusi diagnozės, tačiau naujausiame interviu atskleidė, kad 2023 metais jai buvo nustatytas storosios žarnos vėžys. Pasak aktorės, pirmieji signalai buvo bendras silpnumas ir prastėjanti savijauta, dėl kurios ji kreipėsi į medikus.

    Po pirminių tyrimų gydytojai nustatė ryškią mažakraujystę, o ieškant jos priežasties buvo atlikta kolonoskopija. Tyrimas, kaip pasakojo Bieluszko, padėjo aptikti pakitimus storojoje žarnoje, kurie vėliau patvirtinti kaip piktybiniai.

    Tuomet buvo atlikta operacija, o po jos, aktorės teigimu, ji kuriam laikui grįžo į įprastą gyvenimą ir darbą. Vis dėlto po maždaug dvejų metų, būnant nuolatinėje gydytojų priežiūroje, ji sužinojo apie ligos atsinaujinimą, dėl kurio vėl prireikė operacijos ir chemoterapijos.

    Interviu metu aktorė kalbėjo ir apie komplikacijas bei patirtus sunkumus, akcentuodama ne pavienes pavardes, o pačios sistemos trūkumus. Ji pasakojo, kad vienu metu skausmai tapo nepakeliami, prireikė skubios pagalbos ir dar vienos operacijos, o situacija atskleidė gydymo tęstinumo spragas.

    „Raitausi iš skausmo, mane išveža greitoji, ir vėl atsiduriu operacinėje. Paaiškėjo, kad viduje buvo komplikacija ir kad ankstesnė operacija nebuvo atlikta taip, kaip turėjo“, – sakė Hanna Bieluszko.

    Aktorė teigė, kad po vienos iš operacijų kurį laiką buvo be sąmonės, o šeimai buvo perduota itin sunki informacija apie ligos išplitimą. Ji taip pat atvirai prabilo apie kasdienius iššūkius, kai sveikimas priklauso ne tik nuo medicininių sprendimų, bet ir nuo to, kaip greitai pavyksta užtikrinti reikalingą priežiūrą.

    Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Europoje, o rizika didėja su amžiumi. Specialistai pabrėžia, kad liga neretai vystosi tyliai, todėl itin svarbi ankstyva diagnostika ir profilaktiniai patikrinimai, ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms ar turintiems šeiminę riziką.

    Dažniausi įspėjamieji simptomai gali būti užsitęsę tuštinimosi pokyčiai, pasikartojantis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, taip pat nepilno pasituštinimo jausmas. Dėmesį turėtų atkreipti kraujas išmatose, neaiškios kilmės mažakraujystė, pilvo skausmai, pūtimas ir neplanuotas svorio kritimas.

    Gydymo taktika paprastai priklauso nuo ligos stadijos ir naviko išplitimo. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, o prireikus skiriama chemoterapija, spindulinė terapija, taip pat vis plačiau naudojamos taikinių terapijos ir imunoterapija, parenkama pagal naviko molekulinius požymius.

    Kai kuriems pacientams prireikia stomos, o sudėtingesniais atvejais gali būti reikalinga specializuota mitybos pagalba, įskaitant parenterinį maitinimą. Bieluszko pasakojo, kad jos atveju buvo nuspręsta formuoti stomą, o mitybos užtikrinimas tapo papildomu kasdieniu išbandymu.

    „Noriu, kad jokia liga nebūtų gėdos priežastis ir kad niekam netektų sveikimo kelio grįsti pažintimis ar bandymais pergudrauti sistemą“, – sakė Hanna Bieluszko.

    Medikai primena, kad užsitęsę virškinamojo trakto simptomai neturėtų būti nurašomi nuovargiui ar stresui, ypač jei kartu nustatoma mažakraujystė. Laiku atlikti tyrimai, įskaitant slapto kraujo testą ir kolonoskopiją, daugeliu atvejų leidžia ligą aptikti anksčiau, kai gydymo rezultatai būna geriausi.

  • Iki 80-ies tai turi beveik visi: kas yra divertikuliozė ir kada žarnynas siunčia pavojingus signalus?

    Iki 80-ies tai turi beveik visi: kas yra divertikuliozė ir kada žarnynas siunčia pavojingus signalus?

    Senstant keičiasi ne tik oda ar plaukai, bet ir virškinamasis traktas. Gydytojai pabrėžia, kad vyresniame amžiuje storosios žarnos sienelėje dažnai atsiranda smulkių maišelio formos išsigaubimų, vadinamų divertikulais.

    Šių išsigaubimų gausėjimas vadinamas divertikulioze. Dažniausiai ji nesukelia jokių nusiskundimų ir aptinkama atsitiktinai, pavyzdžiui, atliekant kolonoskopiją ar kitus žarnyno tyrimus dėl visai kitos priežasties.

    Kuo skiriasi divertikuliozė ir divertikulitas?

    Divertikuliozė reiškia, kad divertikulai yra susiformavę, tačiau nėra uždegimo. Kai vienas ar keli divertikulai užsidega arba prisideda infekcija, būklė vadinama divertikulitu ir ji jau laikoma divertikuline liga.

    Simptomai gali skirtis, tačiau dažniausiai minimi pilvo skausmas, pūtimas, pakitęs tuštinimasis, kartais pakyla temperatūra. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad daliai žmonių nusiskundimai būna banguojantys: tai sustiprėja, tai trumpam praeina.

    „Pavadinimai panašūs, todėl žmonės juos painioja: divertikuliozė yra kišenėlės, o divertikulitas yra uždegimas“, – aiškina gastroenterologai, pacientams paprastai pabrėždami būtent šį skirtumą.

    Kas didina riziką ir kodėl tai susiję su skaidulomis?

    Tiksli priežastis, kodėl divertikulai apskritai susiformuoja, nėra iki galo aiški, tačiau dažnai akcentuojamas padidėjęs spaudimas storosios žarnos viduje. Vakarų šalyse divertikuliozė nustatoma dažniau, o viena iš galimų priežasčių siejama su mažesniu skaidulų kiekiu mityboje.

    Medicinos rekomendacijose dažnai kartojama, kad suaugusiam žmogui per parą vertėtų gauti apie 25–30 gramų skaidulų. Skaidulos neišgydo jau susiformavusių divertikulų, tačiau gali padėti sureguliuoti tuštinimąsi ir mažinti situacijas, kai žarnynui tenka dirbti didesniu spaudimu.

    Prie rizikos veiksnių taip pat priskiriamas nutukimas, mažas fizinis aktyvumas ir rūkymas. Specialistai pabrėžia, kad paprastai veikia ne vienas, o keli tarpusavyje susiję veiksniai, įskaitant ir bendrą gyvenimo būdą.

    Kada būtina kreiptis į medikus?

    Didžioji dalis divertikulito atvejų būna lengvi ir gydomi ambulatoriškai: laikinai koreguojant mitybą, skiriant skausmą malšinančius vaistus, o antibiotikai parenkami pagal individualią situaciją. Vis dėlto sunkesniais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje, o komplikacijų metu – ir chirurginės pagalbos.

    Ypač svarbus signalas yra kraujas išmatose, net jei skausmo nėra. Gydytojai pabrėžia, kad kraujavimas iš apatinės virškinamojo trakto dalies gali būti susijęs su divertikulais, tačiau jis taip pat gali rodyti ir kitas rimtas būkles, todėl delsti nepatariama.

    Divertikuliozė ir jos komplikacijos dažniausiai patvirtinamos vaizdiniais tyrimais, pavyzdžiui, kompiuterine tomografija ar kolonoskopija. Specialistai primena, kad savidiagnostika šiuo atveju pavojinga, o ilgiau užsitęsus pilvo skausmui, karščiavimui ar atsiradus kraujui išmatose reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.