CP v2

Tag: Kolorado vabalas

  • Kur dingo kolorado vabalai bulvių laukuose: mokslininkai paaiškino netikėtą priežastį

    Šį sezoną daugelyje Ukrainos regionų daržininkai pastebi neįprastą vaizdą: ant bulvių lapų kolorado vabalų gerokai mažiau nei įprastai. Įprastai vasarą daug žalos darantis kenkėjas šiemet kai kur tarsi pranyko, tačiau specialistai ragina neskubėti daryti išvadų.

    Ukrainos nacionalinės agrarinių mokslų akademijos Bulvininkystės instituto mokslininkė Tetiana Oliinyk teigia, kad pagrindinė priežastis yra ne vienas veiksnys, o kelių nepalankių sąlygų sutapimas. Pasak jos, smūgis populiacijai prasidėjo dar žiemą ir tęsėsi visą sezoną.

    Orai sudavė dvigubą smūgį

    Kolorado vabalų suaugėliai žiemoja dirvožemyje, todėl stiprūs šalčiai ir giliai įšalusi žemė gali sumažinti peržiemojusių individų skaičių. Po to sekusi užsitęsusi vėsi pavasario pradžia lėtina kenkėjų aktyvumą, poravimąsi ir kiaušinių dėjimą, o tai tiesiogiai atsiliepia naujos kartos gausai.

    Dar vienas svarbus veiksnys buvo vasaros karščiai. Esant maždaug 35–37 laipsnių karščiui, kiaušinėliai gali perdžiūti, o lervoms didėja dehidratacijos rizika, todėl dalis jų neišgyvena arba vystosi prasčiau.

    Mažiau bulvių plotų, mažiau maisto

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į pokyčius žemės ūkyje: kai kur sumažėjo bulvių auginimo plotai. Mažesni pasėliai reiškia mažiau maisto ir mažiau vietų, kur kenkėjai gali sėkmingai daugintis bei sparčiai plisti.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra ženklas, jog kolorado vabalas išnyko. Populiacija gali greitai atsigauti, jei kitą sezoną bus daugiau vidutinės šilumos ir drėgmės, o tokios sąlygos dažnai sudaro palankų foną kenkėjų gausėjimui.

    Kodėl nereikėtų atsipalaiduoti

    Agronomai primena, kad kolorado vabalas pasižymi dideliu prisitaikymu ir gali sparčiai atkurti skaičių, kai sąlygos pagerėja. Be to, kenkėjų gausą lemia ne tik temperatūra, bet ir kritulių režimas, dirvožemio drėgmė bei tai, kiek anksti pasirodo bulvių daigai.

    Net jei vabalų matyti mažai, patariama reguliariai apžiūrėti bulvių lapus ir stebėti, ar nėra kiaušinėlių sankaupų ir lervų. Ankstyvas aptikimas paprastai leidžia išvengti masinio išplitimo, kai žala pasėliui padidėja per labai trumpą laiką.

  • Ukrainoje kolorado vabalų šiemet mažiau: ekspertė paaiškino priežastis ir ko tikėtis kitą sezoną

    Skirtinguose Ukrainos regionuose šiemet fiksuojamas gerokai mažesnis kolorado vabalų skaičius bulvių pasėliuose. Tačiau specialistai perspėja, kad tai nebūtinai reiškia ilgalaikį lūžį, nes palankiomis sąlygomis kenkėjas gali greitai atkurti populiaciją.

    Apie situaciją kalbėjo žemės ūkio mokslų atstovė, Ukrainos bulvininkystės instituto vadovybės narė Tatjana Oleinik. Jos teigimu, vabalo sumažėjimą lėmė ne vienas veiksnys, o kelių aplinkybių sutapimas per žiemą, pavasarį ir vasarą.

    Vienas svarbiausių elementų buvo atšiauresnė žiema, kai dirvožemis kai kur įšalo giliau nei įprastai. Būtent dirvoje žiemoja suaugę kolorado vabalai, todėl didesnis įšalas gali sumažinti peržiemojusių individų dalį ir susilpninti pavasarinį populiacijos startą.

    Prie to prisidėjo ir užsitęsęs vėsus pavasaris, kuris sulėtina kenkėjų aktyvumą bei vystymąsi. Kai pavasaris šaltas, vabalams sunkiau greitai pereiti į intensyvų dauginimosi etapą, o lervų vystymosi ciklas pailgėja.

    Vis dėlto, pasak ekspertės, ryškiausiai šių metų vaizdą pakeitė vasaros karščiai. Esant maždaug 35–37 laipsnių temperatūrai, vabalų kiaušinėliai gali išdžiūti, o lervos masiškai žūti nuo dehidratacijos, todėl net ir pasirodžius pirmoms generacijoms, populiacija ne visur pasiekia įprastą piką.

    Dar vienas veiksnys susijęs su pačia žemdirbystės struktūra: kai kuriose vietovėse sumažėjo bulvių auginimo plotai. Mažesni plotai reiškia mažiau nuolatinio maisto šaltinio ir mažiau galimybių kenkėjui greitai plisti dideliais atstumais, ypač jei laukai išsibarstę ir tarp jų daugiau nepalankių buveinių.

    Nepaisant šių metų rodiklių, specialistai ragina nesusidaryti įspūdžio, kad kolorado vabalas „dingsta“. Šis kenkėjas pasižymi dideliu prisitaikymu, o populiacija po nepalankių sezonų gali atsistatyti, jei kitais metais vyraus šiltesnės ir drėgnesnės sąlygos.

    Vertindama ateitį, ekspertė pabrėžia nuoseklios kontrolės svarbą, ypač didesniuose bulvių plotuose. Viena dažniausiai akcentuojamų praktikų yra kaitalioti insekticidus, kad kenkėjui nesusiformuotų atsparumas tai pačiai veikliajai medžiagai ir efektyvios priemonės neišsektų per kelis sezonus.

    Prognozė išlieka atsargi: jei kitą sezoną bus daugiau vidutinės šilumos ir drėgmės, kolorado vabalų gali vėl padaugėti. Tokios sąlygos paprastai palankesnės kiaušinėlių išgyvenamumui ir lervų vystymuisi, todėl populiacija greičiau atsistato.

    Ūkininkams ir daržininkams tai signalas neatsipalaiduoti vien dėl šių metų sumažėjimo. Praktikoje tai reiškia ankstyvą stebėseną, savalaikį sprendimų priėmimą ir atsakingą priemonių parinkimą, kad masinis plitimas neįsibėgėtų.

  • Kolorado vabalas nebeturės šansų: 5 augalai, kurie gali išgelbėti bulvių derlių

    Kolorado vabalas kasmet išlieka vienu pavojingiausių bulvių kenkėjų, galinčių per trumpą laiką smarkiai nuniokoti lapiją ir sumažinti derlių. Vis dažniau sodininkai ieško sprendimų, kurie leistų mažinti cheminių insekticidų naudojimą, nes kenkėjai gali greičiau prisitaikyti, o purškimų kaštai paprastai auga.

    Praktikoje vis populiaresnis tampa mišrus sodinimas ir kvapnių augalų „barjero“ principas. Kolorado vabalai orientuojasi pagal bulvienojų kvapą, o šalia augantys ryškiai kvepiantys augalai gali jį užgožti ir apsunkinti kenkėjų „taikinio“ paiešką, ypač mažesniuose sklypuose.

    Vienu iš dažniausiai minimų natūralių atbaidymo pasirinkimų laikoma bitkrėslė, kuri pasižymi intensyviu kvapu ir tradiciškai naudojama kaip augalinis nuoviras purškimui. Panašiai veikia ir kartusis kietis: jo aromatas gali atgrasyti dalį vabzdžių, o nuovirai, purškiami ant lapų, dažniausiai naudojami kaip papildoma priemonė kartu su kitais metodais.

    Kitas sodininkų mėgstamas pasirinkimas – serenčiai, sodinami tarp bulvių eilių arba lysvės pakraščiuose. Jie ne tik skleidžia stiprų kvapą, bet ir dažnai pasirenkami dėl to, kad padeda formuoti įvairesnę sodo ekosistemą, o tai gali būti naudinga mažinant kenkėjų spaudimą ilgesniu laikotarpiu.

    Česnakai taip pat priskiriami prie stipraus kvapo augalų: sutraiškius skilteles išsiskiriančios medžiagos suteikia intensyvų aromatą, todėl česnakai neretai sodinami greta bulvių arba naudojami užpilams. Papildomai verta apsvarstyti melisą ar katžolę, kurios citrininis kvapas gali veikti kaip natūralus repelentas, o nupjauta žaluma kartais naudojama mulčiavimui.

    Specialistai pabrėžia, kad vien kvapnūs augalai retai tampa „sidabrine kulka“, todėl geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones. Reguliari bulvienojų apžiūra, vabalų ir kiaušinėlių surinkimas, sėjomaina, ankstyvesnės veislės bei prireikus tikslinis purškimas leidžia sumažinti žalą ir išlaikyti stabilesnį derlių.

    Jei naudojami augaliniai nuovirai, purškimus įprasta atlikti ryte arba vakare, kad sumažėtų lapų pažeidimo rizika ir greitas išdžiūvimas. Taip pat svarbu įvertinti, kad po lietaus priemones dažnai tenka kartoti, o efektyvumas priklauso nuo kenkėjų gausos, oro ir konkrečios veislės jautrumo.