Tag: Kolumbija

  • Pirmasis klimato viršūnių susitikimas už JT ribų: 57 šalys sutarė dėl iškastinio kuro mažinimo

    Kolumbijos Santa Martoje surengtas pirmasis klimato viršūnių susitikimas, vykęs už Jungtinių Tautų (JT) proceso ribų, subūrė 57 valstybes, pasiryžusias greičiau mažinti iškastinio kuro naudojimą. Renginio organizatoriai tikina, kad tikslas buvo pereiti nuo ilgų derybų prie praktinių sprendimų, kurie realiai keistų energetikos ir ekonomikos kryptį.

    Susitikime daug dėmesio skirta vadinamajam teisingam perėjimui, kai klimato politika derinama su socialinėmis garantijomis, darbo vietų transformacija ir regionų, priklausomų nuo anglies, naftos ar dujų, persitvarkymu. Skirtingai nei JT klimato konferencijose, šįkart siekta suformuoti valstybių branduolį, kuris sutaria dėl krypties ir nori veikti greičiau.

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Pagrindinė politinė žinutė – būtinybė mažinti iškastinio kuro vaidmenį energetikoje, kartu spartinant investicijas į švarią energiją ir energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau jau dabar aišku, kad sudėtingiausia dalis prasideda po deklaracijų: kaip įsipareigojimus paversti teisės aktais, finansavimo programomis ir konkrečiais projektais.

    Nyderlandų klimato ir žaliojo augimo ministrė Stientje van Veldhoven akcentavo, kad perėjimas neišvengiamai bus sunkus, nes daugelio šalių biudžetai ir darbo rinka vis dar remiasi iškastinio kuro pajamomis.

    „Tai sunku. Mes to neišspręsime per vieną naktį, bet turime pradėti šį procesą“, – sakė Stientje van Veldhoven.

    Didžiausias iššūkis – ekonomikos perstatymas

    Susitikime dalyvavo labai skirtingos šalys – nuo iškastinio kuro importuotojų iki naftą išgaunančių valstybių. Pavyzdžiui, Nigerijos atstovai pabrėžė, kad šaliai reikės alternatyvių pajamų šaltinių, nes nafta ir dujos ilgą laiką buvo vienas svarbiausių biudžeto ramščių.

    Ganos atstovai atvirai pripažino dilemą: klimato krizę didina iškastinis kuras, tačiau valstybės viešosios paslaugos ir infrastruktūra taip pat finansuojamos iš šio sektoriaus pajamų. Tokia padėtis reiškia, kad vien technologinių sprendimų nepakanka – būtina ekonomikos diversifikacija, persikvalifikavimo programos ir aiški mokesčių bei reguliavimo politika.

    Ar įmanoma progresuoti be didžiųjų teršėjų?

    Šis formatas išsiskyrė tuo, kad jame nedalyvavo kai kurios didžiausią įtaką pasaulinėms emisijoms turinčios valstybės, o organizatoriai tai pateikė kaip galimybę išvengti derybų blokavimo. Vis dėlto klausimas lieka atviras: ar tokios koalicijos pajėgios pakeisti pasaulinę trajektoriją, jei svarbiausi teršėjai ir didžiausios energetikos rinkos lieka už proceso ribų.

    Mažos salų valstybės pabrėžė, kad praktiniai susitarimai turi pasiekti ir platesnę darbotvarkę, įskaitant JT klimato konferencijas (COP). Jų argumentas paprastas: kuo daugiau šalių prisijungs prie konkrečių sprendimų, tuo mažesnė rizika, kad pažanga liks tik regioniniu eksperimentu.

    Susitikimo organizatoriai jau planuoja kitą renginį Tuvalu ir žada stiprinti finansinius instrumentus, kurie padėtų šalims pereiti prie švarios energijos ne tik deklaracijomis, bet ir investicijomis. Artimiausias testas – ar dalyvavusios valstybės pristatys aiškius veiksmų planus, terminus ir finansavimo modelius, kad perėjimas nuo iškastinio kuro taptų apčiuopiamu politikos rezultatu.

  • „Four Seasons“ atidarė viešbutį Kartachenoje šalia UNESCO sienomis apjuosto senamiesčio

    „Four Seasons“ atidarė viešbutį Kartachenoje šalia UNESCO sienomis apjuosto senamiesčio

    Kolumbijos Kartachenoje, Getsemaní rajone, duris atvėrė „Four Seasons Hotel and Residences Cartagena“ – naujas prabangos tinklo projektas, įsikūręs visai šalia UNESCO saugomo sienomis apjuosto istorinio miesto.

    Viešbutis įrengtas keliuose restauruotuose istoriniuose pastatuose, tarp jų – XVI amžiaus San Francisko vienuolyno kluatre, buvusiame teatre ir XX amžiaus trečiojo dešimtmečio „Club Cartagena“ komplekse.

    Ką siūlo naujasis viešbutis?

    131 kambario viešbutis pristatomas kaip bandymas sujungti Kartachenos kolonijinį paveldą ir Karibų regiono atmosferą. Dalis numerių įrengta paveldo pastatuose, todėl interjere išlaikyti istoriniai architektūriniai elementai.

    Projekto dizainui vadovavo interjero kūrėjas François Catroux, o įrengime dalyvavo vietos meistrai. Viešbutyje akcentuojami Kolumbijos amatai, vietinių menininkų kūriniai, regiono tekstilė ir rankų darbo detalės.

    Svečiams įrengti du stogo baseinai su vaizdais į senamiestį ir pakrantę, taip pat veikia „Umari Spa“, kuriame procedūrose naudojami tradiciniai Kolumbijos augaliniai ingredientai.

    Restauravimo banga turizmo rinkoje

    Šis atidarymas atspindi platesnę tendenciją svetingumo sektoriuje, kai viešbučiai vis dažniau kuriami ne nuo nulio, o pritaikant istorinius pastatus. Tokie projektai leidžia išsaugoti urbanistinį audinį ir kurti išskirtinę patirtį, kurios neįmanoma atkartoti standartiniuose naujos statybos objektuose.

    Kartachena, kaip vienas ryškiausių Karibų pakrantės miestų, traukia keliautojus dėl kolonijinės architektūros, kultūrinio gyvenimo ir gastronomijos. Naujas „Four Seasons“ projektas tikėtina stiprins miesto pozicijas prabangaus turizmo segmente ir didins susidomėjimą Getsemaní rajonu.

    Restoranai, barai ir susisiekimas

    Viešbutis siekia tapti gastronomijos traukos tašku: numatyti aštuoni barai ir restoranai, tarp jų kepsnių restoranas „The Grand Grill“, „Pizzeria Della Chiesa“ ir pusryčių erdvė „El Patio del Limonar“.

    Svečiams siūloma ragauti kolumbietišką kavą „Café Rialto“, o vakaro kokteiliams numatyta daugiau nei viena erdvė, įskaitant barą „Bar Lelarge“ ir stogo terasą „El Palmar“.

    Iš Europos į Kartacheną keliaujama tiek tiesioginiais, tiek jungiamaisiais skrydžiais per didžiuosius tranzito oro uostus. Praktikoje kelionių maršrutas dažnai planuojamas per Bogotą ar Šiaurės Amerikos kryptis, priklausomai nuo sezono ir skrydžių pasiūlos.

  • Indijos milijardieriaus sūnus siūlo perkelti Pablo Escobaro begemotus: sprendimas kainuotų milijonus

    Indijos milijardieriaus Mukešo Ambani sūnus Anantas Ambani pasiūlė Kolumbijai alternatyvą radikalioms priemonėms prieš vadinamuosius Pablo Escobaro begemotus. Jis siekia, kad dalis sparčiai išplitusios populiacijos būtų perkelta į privatų Indijos laukinės gamtos rezervatą „Vantara“.

    Šie begemotai Kolumbijoje atsirado dar XX amžiaus pabaigoje, kai narkotikų baronas Pablo Escobaras į savo valdas atsivežė kelis egzotinius gyvūnus. Po jo mirties gyvūnai liko be kontrolės, o populiacija per kelis dešimtmečius išaugo iki daugiau nei 200 individų, todėl Kolumbijos institucijos ėmė kalbėti apie invazinės rūšies žalą ekosistemoms.

    Kolumbijos pareigūnai ir aplinkosaugos ekspertai ne kartą akcentavo, kad begemotai kelia riziką vietinei biologinei įvairovei ir žmonių saugumui. Šie stambūs gyvūnai keičia vandens telkinių būklę, niokoja augmeniją ir gali agresyviai elgtis, ypač saugodami teritoriją ar jauniklius.

    Anantas Ambani teigia, kad humaniškas sprendimas įmanomas, jei užtikrinamas saugus pervežimas ir priėmimo infrastruktūra. Pagal viešai aptariamus vertinimus, vien apie 80 begemotų perkėlimo operacija, įskaitant sedaciją, veterinarinę priežiūrą, logistiką ir karantiną, galėtų kainuoti apie 3 700 000 eurų.

    „Šie begemotai nepasirinko, kur gimti, ir nesukūrė aplinkybių, su kuriomis dabar susiduria“, – sakė Anantas Ambani.

    Jo siūlymas Kolumbijos valdžiai pateiktas tiesiogiai, tačiau realus įgyvendinimas priklausytų nuo leidimų, tarptautinių gyvūnų gerovės reikalavimų ir biologinio saugumo procedūrų. Tokiais atvejais paprastai būtina įvertinti, ar perkėlimas nepaskatins ligų plitimo, ar gyvūnams bus užtikrintos tinkamos sąlygos, o pati operacija nekels perteklinės rizikos.

    Kartu diskusijas kelia ir pats rezervatas „Vantara“. Nors jame laikoma daug gyvūnų ir deklaruojamos gelbėjimo bei priežiūros ambicijos, tarptautinėje erdvėje yra skambėję klausimų dėl dalies gyvūnų kilmės ir laikymo standartų, kuriuos Ambani šeima neigia, remdamasi Indijos Aukščiausiojo Teismo sprendimais.

    Kolumbijoje teisinė ir institucinė kryptis kol kas išlieka griežta: teismų ir aplinkosaugos sprendimuose akcentuojama, kad invazinė populiacija turi būti kontroliuojama, o priemonės gali apimti sterilizaciją ir, kai kuriais atvejais, sunaikinimą. Dėl to Ambani pasiūlymas tampa bandymu rasti kompromisą tarp ekologinės žalos mažinimo ir gyvūnų gerovės argumentų.