Liepos 1 dieną minima Tarptautinė juokų diena – proga pradėti antrąją metų pusę su šypsena. Ši diena dažnai primena paprastą idėją: kartais užtenka vieno gero pokšto ar komedijos epizodo, kad nuotaika pasikeistų.
Humoro tradicijos siekia labai senus laikus. „Guinness World Records“ yra minėję, kad vienas seniausių užfiksuotų juokelių siejamas su šumerų patarle, datuojama apie 1900 metus prieš mūsų erą, o jos logika rodo, kad tualetinis humoras žmonėms buvo artimas jau tada.
„Monty Python“ pokštas, kuris niekada neatskleidžiamas
Kalbant apie modernų humorą, vienas dažniausiai cituojamų pavyzdžių – „Monty Python“ trupės eskizas apie „mirtiną“ pokštą. Jis pirmą kartą pasirodė 1969 metais, ankstyvajame laidos „Monty Python’s Flying Circus“ etape, ir iki šiol laikomas vienu taikliausių satyros darbų.
Eskizas sukonstruotas kaip pseudo dokumentika apie pokštą, kurį perskaičius ar išgirdus esą neįmanoma nustoti juoktis. Siužeto ašis – autorius Ernestas Scribbleris, kuris parašo pokštą, perskaito jį sau ir „miršta“ iš juoko, o netrukus tą patį patiria ir kiti veikėjai.
Vėliau „mirtinas juokas“ paverčiamas ginklu: pokštą perima britų kariuomenė ir bando panaudoti prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare. Tam jis „verčiamas“ itin griežtomis sąlygomis – kiekvienas vertėjas gauna tik po vieną žodį, kad neperskaitytų viso teksto ir nepatirtų „poveikio“.
Kodėl eskizas tebėra aktualus?
Vienas svarbiausių eskizo triukų tas, kad žiūrovui niekada neparodoma originali „neįveikiamo“ pokšto versija. Taip komedija apsuka lūkesčius: vietoj paties juoko objekto pateikiamas pasakojimas apie juoko „galią“, o įtampa kuriama būtent per neatskleidimą.
„Monty Python“ stilius išlieka atpažįstamas, nes jungia absurdo humorą, karo propagandos parodiją ir žaidimą su žanrais. Šis receptas ir šiandien veikia, kai auditorija pripratusi prie greito turinio, bet vis dar vertina netikėtą struktūrą ir intelektualią satyrą.
Vienas iš trupės narių Terry Gilliamas anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad visuomenė kartais ima bijoti juoktis, nes humoras painiojamas su noru įžeisti. Jo mintis dažnai cituojama kalbant apie šiuolaikines ribas komedijoje.
„Žmonės praranda humoro jausmą, o man tai turbūt svarbiausias jausmas: ateina momentas, kai žmonės bijo juoktis“, – sakė Terry Gilliamas.
Tarptautinė juokų diena primena, kad humoras nebūtinai turi būti didelis įvykis ar „tobulas“ pokštas. Kartais užtenka trumpo eskizo, gero dialogo ar net senovinės patarlės, kad prisimintume, kodėl juokas – universali kalba.
