CP v2

Tag: Komisija Nadzoru Finansowego

  • PZU vadovų atlyginimai per 2025 metus: išmokėta apie 3,8 mln. eurų, daugiausia – T. Kulikui

    PZU vadovų atlyginimai per 2025 metus: išmokėta apie 3,8 mln. eurų, daugiausia – T. Kulikui

    PZU ataskaita: kas ir kiek gavo

    Didžiausia Lenkijos draudimo grupė PZU paskelbė 2025 metų vadovų atlygio ataskaitą. Joje nurodoma, kad visų valdybos narių bendras atlyginimas per metus siekė apie 3,8 mln. eurų.

    Didžiausią sumą tarp valdybos narių gavo Tomasz Kulik – apie 590 000 eurų. Toliau rikiuojasi Elżbieta Häuser-Schöneich (apie 572 000 eurų), Jan Zimowicz (apie 537 000 eurų) ir Bartosz Grześkowiak (apie 531 000 eurų).

    PZU taip pat atskleidė, kad Tomasz Tarkowski už 2025 metus gavo apie 414 000 eurų, Maciej Fedyna – apie 391 000 eurų, o Artur Olech – apie 335 000 eurų. Andrzej Klesyk bendrai per skirtingus laikotarpius valdyboje gavo apie 323 000 eurų.

    Vadovų kaita ir laikini vadovai

    Ataskaita išryškina didelę vadovų kaitą, kuri pastaraisiais metais buvo viena ryškiausių PZU valdymo temų. 2025 metais keitėsi tiek prezidento pareigas ėję asmenys, tiek dalies valdybos narių kadencijos.

    2026 metų balandžio viduryje PZU prezidentu paskirtas Bogdan Benczak, tačiau 2025 metų pabaigoje jis dar dirbo kaip laikinai pareigas ėjęs vadovas. PZU duomenimis, nuo 2025 metų rugsėjo 25 dienos iki metų pabaigos jis gavo beveik 105 000 eurų.

    Iki tol PZU prezidento pareigas ėjo keli vadovai skirtingais laikotarpiais. Pavyzdžiui, Artur Olech iš pareigų buvo atšauktas 2025 metų sausio 27 dieną, o tą pačią dieną laikinai vadovo funkcijos buvo patikėtos Andrzej Klesykui; vėliau jis buvo paskirtas vadovu, tačiau 2025 metų rugpjūčio pradžioje atšauktas.

    Stebėtojų tarybos atlygis – apie 490 000 eurų

    Atskirai pateikti ir stebėtojų tarybos (priežiūros organo) atlygio skaičiai. PZU nurodo, kad 2025 metais stebėtojų tarybos nariams bendrai išmokėta kiek mažiau nei 490 000 eurų.

    Daugiausia gavo Marcin Kubicza – apie 54 000 eurų, o Andrzej Kaleta, Małgorzata Kurzynoga ir Adam Uszpolewicz – po maždaug 53 000 eurų. Tokie skaičiai atspindi įprastą praktiką, kai priežiūros organo narių atlygis yra gerokai mažesnis nei vykdomosios valdybos.

    PZU pabrėžia, kad grupė yra didžiausia draudimo rinkos dalyvė Lenkijoje ir reikšminga finansų grupė regione. Grupė aptarnauja apie 22 mln. klientų penkiose šalyse, o valstybė valdo 34,19 proc. akcijų, todėl vadovų atlygio skaidrumas išlieka jautri tema investuotojams ir visuomenei.

    Tokios ataskaitos paprastai leidžia palyginti vadovų atlygio dinamiką su rezultatais, valdymo stabilumu ir akcininkų lūkesčiais. PZU atveju papildomą dėmesį kelia ir tai, kad per trumpą laiką keitėsi keli vadovai, o dalis sprendimų priklausė ir nuo priežiūros institucijų procedūrų.

  • Tuskas žada skubų įstatymą dėl kriptoaktyvų: griežtesnės bausmės ir daugiau galių priežiūrai

    Tuskas žada skubų įstatymą dėl kriptoaktyvų: griežtesnės bausmės ir daugiau galių priežiūrai

    Skubus projektas Seimui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad dar šią savaitę į Seimą bus teikiamas įstatymo projektas dėl kriptoaktyvų rinkos. Jo teigimu, pagrindinis tikslas – kuo greičiau grąžinti efektyvią valstybės kontrolę ir sustiprinti vartotojų apsaugą.

    Premjeras pabrėžė, kad siūlys aiškesnį ir griežtesnį baudžiamąjį reguliavimą tiems, kurie, pasak jo, naudojasi žmonių patiklumu, juos apgaudinėja ir kelia grėsmę valstybės saugumui. D. Tuskas argumentavo, kad viešojoje erdvėje jau pateikta pakankamai informacijos, todėl „niekas nebegali apsimesti, kad nežinojo“.

    Ginčas dėl reguliavimo ir MiCA

    Kriptoaktyvų reguliavimas Lenkijoje jau kurį laiką yra politinių ginčų objektas, nes šalis turi perkelti ir praktikoje užtikrinti Europos Sąjungos reglamento MiCA taikymą. MiCA nustato bendras taisykles kriptoaktyvų emitentams ir paslaugų teikėjams, įskaitant skaidrumo, kapitalo, vartotojų informavimo ir rizikų valdymo reikalavimus.

    Prezidento atstovas, komentuodamas premjero pareiškimus, ragino Vyriausybę pirmiausia pristatyti parengtą ir nuoseklų projektą. Pasak jo, Vyriausybė turėjo pakankamai laiko parengti sprendimus, o diskusija esą pernelyg dažnai remiasi politiniais kaltinimais, o ne konkrečiais teisiniais instrumentais.

    „Zondacrypto“ istorija ir prokuratūros tyrimas

    Premjero pasisakymuose daug dėmesio skirta kriptovaliutų biržai „Zondacrypto“ ir viešai aptartiems įtarimams dėl galimų nusikaltimų bei politinių ryšių. D. Tuskas kalbėjo apie tariamą organizuoto nusikalstamumo įtaką ir teigė, kad valstybė turi turėti priemonių laiku reaguoti į rizikas.

    Viešojoje erdvėje anksčiau skelbta, kad „Zondacrypto“ naudotojai galėjo susidurti su lėšų išmokėjimo trikdžiais, o žurnalistiniai tyrimai kėlė klausimų dėl biržos rezervų ir jų dinamikos. Šie signalai paskatino didesnį spaudimą politikams pagreitinti reguliavimo sprendimus.

    Nuo balandžio 17 dienos Katovicų regioninė prokuratūra vykdo tyrimą dėl galimo klientų apgaulės ir pinigų plovimo. Prokuratūra yra pabrėžusi, kad bus tikrinamos visos versijos, įskaitant galimus tarptautinius ryšius ir organizuoto nusikalstamumo pėdsakus.

    Ko siekta anksčiau ir kas gali keistis

    Anksčiau Seimas buvo priėmęs įstatymą dėl kriptoaktyvų rinkos, kuriuo numatyta, kad priežiūrą vykdytų Lenkijos finansų priežiūros institucija. Projektas taip pat turėjo apimti sankcijas už nelegalią veiklą, neteisėtą žetonų platinimą ar paslaugų teikimą be reikiamų leidimų.

    Tačiau įstatymas buvo vetuotas, argumentuojant galimą per didelę reguliavimo apimtį ir rizikas piliečių laisvėms, ypač dėl mechanizmų, kurie leistų greitai riboti prieigą prie interneto domenų. Vėliau priimtas panašus variantas vėl susidūrė su veto, o jo atmetimas parlamente nebuvo sėkmingas.

    Vyriausybė teigia, kad tokios priemonės būtinos siekiant apsaugoti investuotojus ir suteikti priežiūros institucijoms realius įrankius: stabdyti rizikingas viešas kriptoaktyvų siūlymo kampanijas, taikyti finansines sankcijas ir viešinti nesąžiningus subjektus. Dabar politinis klausimas – kaip suderinti griežtesnę kontrolę su proporcingumu, teisinėmis garantijomis ir MiCA reikalavimais.