Tag: Kompiuterinė rega

  • DI ateina į gamyklas ir vertina vadovus: kodėl rizika auga net aukščiausio lygio vadovybei

    Dirbtinis intelektas vis dažniau diegiamas gamyklose ne vien kaip dar vienas automatizavimo sluoksnis. Jis tampa sprendimų priėmimo įrankiu, galinčiu realiu laiku apdoroti didelius duomenų srautus iš jutiklių, kamerų ir gamybos valdymo sistemų. Tai leidžia tiksliau planuoti procesus, greičiau aptikti nukrypimus ir sumažinti broko riziką.

    Pramonėje DI dažnai apibūdinamas kaip papildomi roboto „pojūčiai“, nes kompiuterinė rega ir pažangūs modeliai leidžia atpažinti defektus, kurie anksčiau pasprukdavo pro įprastą kontrolę. Praktikoje tai ypač svarbu ten, kur klaidų kaina didelė, pavyzdžiui, medienos apdirbime, automobilių pramonėje ar energetikos įrenginių priežiūroje. Kuo daugiau signalų patenka į modelį, tuo tikslesnės gali būti roboto trajektorijos ir operacijų parametrai.

    „DI yra tarsi milžiniškas dešimtmetis vaikas: jis neįtikėtinai greitai apdoroja informaciją, bet jam reikia labai tikslių instrukcijų ir aiškių ribų“, – sakė Grzegorzas Putynkowskis.

    Didelė dalis diegimų prasideda ne nuo visiškai naujų robotų, o nuo jau veikiančių automatizuotų linijų „praturtinimo“ DI moduliais. Dažniausiai modeliai apmokomi atskirose skaičiavimo aplinkose, o į gamyklą perkeliami lengvesni vykdomieji algoritmai, kuriems reikia papildomo kompiuterio greta PLC valdiklių. Taip įmonės gali pradėti nuo konkretaus taikymo, pavyzdžiui, kokybės kontrolės, ir palaipsniui plėsti sprendimą.

    Didžiausi iššūkiai dažnai slypi ne programiniame kode, o duomenyse ir jų parengime. Kokybės kontrolėje, ypač medienos ar kitų natūralių medžiagų atveju, defektų tipų gali būti dešimtys, o dalies jų įprasta kamera patikimai nefiksuoja. Todėl įmonėms tenka sukaupti dideles, dažnai labai specifines defektų duomenų bazes ir investuoti į ilgesnį mokymą.

    Dar viena praktinė kliūtis yra skaičiavimo galios ir energijos poreikis mokymo metu. Modelių mokymas gali reikalauti nepalyginamai daugiau resursų nei tradicinė automatizacija, todėl tam pasitelkiami duomenų centrai ir grafikos procesoriai. Pramonė vis aktyviau ieško „lengvesnių“ modelių, kuriems reikėtų mažiau atminties ir mažesnių energijos sąnaudų, o tai tampa svarbu ir dėl kaštų, ir dėl tvarumo tikslų.

    Verslo požiūriu DI diegimas vis dažniau siejamas ne su darbo vietų mažinimu, o su našumo didinimu ir efektyvesniu resursų naudojimu. Įmonės tikisi geriau planuoti gamybą, optimizuoti žaliavų sunaudojimą, mažinti energijos nuostolius, tikslinti tiekimo grandinės sprendimus ir greičiau reaguoti į paklausos pokyčius. Taip DI tampa ne vien technologine, bet ir finansine priemone konkurencingumui palaikyti.

    „DI algoritmai pirmiausia mažina ne žemiausios grandies darbuotojų poreikį, o atsigręžia į vadovų veiklos efektyvumą: dalį ataskaitų ir analizės gali atlikti elektroninis asistentas“, – teigė Grzegorzas Putynkowskis.

    Čia ir atsiranda naujas pramonės posūkis: DI pradeda „matuoti“ sprendimų priėmimą. Kai duomenys apie gamybą, kokybę, energijos sąnaudas ir logistiką sujungiami į vieną vaizdą, vadovų veiklos rezultatai tampa lengviau palyginami ir labiau pagrindžiami skaičiais. Tai gali mažinti tarpininkavimo grandis, bet kartu kelia klausimų dėl atsakomybės, vertinimo kriterijų ir klaidų, kurias gali padaryti modeliai.

    Kur DI duoda greičiausią grąžą

    Didžiausią potencialą pramonė dažnai mato ten, kur procesai standartizuoti, o duomenys renkami nuosekliai. Medienos pramonėje DI leidžia tiksliau klasifikuoti ruošinius, automobilių sektoriuje padeda užtikrinti pastovią kokybę ir mažinti broką, logistikoje gerina planavimą, o energetikoje vis labiau naudojamas priežiūros ir gedimų prognozavimo sprendimams. Tokiose srityse DI ne tik automatizuoja, bet ir padeda išvengti brangių sustojimų.

    Mažesnėms įmonėms aktualus ir prenumeratos modelis, kai nereikia kurti savo duomenų centrų ar laikyti didelių komandų. Tačiau toks kelias didina priklausomybę nuo tiekėjo ir kainų politikos, todėl didesnės organizacijos dažnai siekia aiškių ilgalaikių sutarčių ir nuosavybės teisių į kritinius sprendimus. Renkantis tarp „savos“ ir perkamos sistemos vis daugiau lemia tai, ar duomenys laikomi strateginiu pranašumu.

    Žmonės ir kompetencijos tampa siauruoju kakleliu

    Net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, įmonės vis dažniau susiduria su kvalifikacijos spraga. Darbuotojams reikia ne tik gebėti naudotis naujomis sąsajomis, bet ir suprasti, kaip DI priima sprendimus, kokių ribų jam reikia, kaip vertinti modelio patikimumą ir kaip suvaldyti klaidų riziką. Pramonėje vis labiau vertinamas gebėjimas sujungti patirtį apie procesą su skaitmeniniais įrankiais.

    Reikšminga ir kartų sinergija: vyresni specialistai turi gilią gamybinę patirtį, o jaunesni inžinieriai dažniau atsineša duomenų analizės ir sistemų integravimo įgūdžius. Tokia partnerystė tampa viena realiausių sąlygų, kad DI sprendimai veiktų stabiliai, o ne liktų demonstraciniais projektais. Galiausiai būtent žmonės užtikrina, kad DI būtų įdarbintas kaip pagalbininkas, o ne kaip nevaldomas vertintojas.

    Humanoidai ir „paskutinė mylia“ gamyboje

    Pramonėje vis garsiau kalbama apie humanoidinius robotus, kurie galėtų perimti užduotis, kur klasikinė robotika stringa dėl nuolat besikeičiančios aplinkos. Vienas pavyzdžių yra pakavimas, kai vienoje linijoje gali būti šimtai ar tūkstančiai skirtingų produktų, o pakuotės ir jų paėmimo būdai keičiasi. Tokiose situacijose prisitaikymas tampa svarbesnis už maksimalią tikslumo rekordą.

    Panašiai ir statybose: mūrijimas, tinkavimas ar plytelių klojimas reikalauja sudėtingų judesių, kuriuos standartiniams pramoniniams robotams atkartoti sunku. Humanoidai galėtų palengvinti sveikatą žalojančias užduotis, o ilgainiui būti „apmokomi“ amatininkų, perimant jų judesius. Vis dėlto tai dar sritis, kur realaus masto diegimai priklausys nuo kainos, patikimumo ir saugos standartų.

    DI pramonėje vystosi taip greitai, kad įmonėms vis dažniau tenka diegti sprendimus ne idealiomis sąlygomis, o veikiant spaudimui dėl kaštų ir konkurencijos. Dėl to prioritetu tampa ne vien technologija, bet ir aiškūs procesai, duomenų kokybė, darbuotojų parengimas bei atsakingas DI naudojimas. Priešingu atveju įmonės rizikuoja ne tik atsilikti, bet ir priimti sprendimus, kurių negalės pagrįsti ar suvaldyti.

  • „Edgify“ pritraukė 8 mln. eurų: plečia DI platformą, leidžiančią parduotuvėms mokytis be debesijos

    „Edgify“ pritraukė 8 mln. eurų: plečia DI platformą, leidžiančią parduotuvėms mokytis be debesijos

    DI infrastruktūros bendrovė „Edgify“ pritraukė apie 8 mln. eurų A+ etapo investiciją, kad paspartintų savo platformos diegimą fizinėje mažmenoje ir plėstų technologiją į kitas industrijas. Į investiciją įsitraukė fondai „Rank Ventures“ ir „Mangrove Capital Partners“, o bendras įmonės pritrauktas kapitalas pasiekė apie 23 mln. eurų.

    „Edgify“ kuria sprendimą, kuris sujungia ir koordinuoja DI modelius pačiame prekybos taške veikiančiuose įrenginiuose. Tai gali būti savitarnos kasos, kameros, svarstyklės ar kasos sistemos, kurios duomenis apdoroja vietoje, o ne nuolat siunčia į debesiją.

    Kaip veikia „edge“ principas

    Platformos esmė – vietinis apdorojimas ir mokymasis, kai įrenginiai įgyja patirties ten, kur duomenys yra sukuriami. Vietoje neapdorotų duomenų perdavimo į debesiją, tinkle dalijamasi įžvalgomis, o tai mažina delsą ir ryšio kaštus.

    Įmonė pabrėžia ir privatumo bei saugumo aspektą: jautrūs klientų ar operaciniai duomenys lieka parduotuvėje, todėl sumažėja rizika, susijusi su duomenų judėjimu per išorines sistemas. Toks modelis ypač aktualus aplinkoje, kur vaizdo duomenys ir realaus laiko sprendimai tampa kasdienybe.

    „Edgify“ teigia, kad jų sprendimas nepririštas prie vieno gamintojo įrangos ir gali veikti su skirtingais įrenginiais vienoje infrastruktūroje. Tarp partnerių minimos „Zebra Technologies“ ir „Bizerba“ technologijos, o tikslas – paversti esamą parduotuvės techniką suderinta intelekto sistema.

    Pirmasis taikinys – nuostolių prevencija

    Iš pradžių „Edgify“ daugiausia dėmesio skyrė maisto prekių mažmenai, kur sprendimas diegiamas JAV ir Europoje. Kompiuterinės regos funkcijos leidžia atpažinti prekes ir fiksuoti elgsenos modelius, kurie siejami su nuostoliais, pavyzdžiui, skenavimo praleidimą ar prekių sukeitimą.

    Tokie įrankiai gali teikti realaus laiko signalus savitarnos zonose, padėdami tiek pirkėjui, tiek darbuotojui greičiau išspręsti situaciją. Mažmenininkams tai svarbu ne tik dėl tiesioginių nuostolių, bet ir dėl darbo jėgos trūkumo bei augančio savitarnos naudojimo masto.

    Plėtra už prekybos ribų

    Įmonė planuoja plėtrą į mažas patogumo parduotuves, greitojo aptarnavimo restoranus, paskirstymo centrus ir aprangos prekybą. Ilgesnėje perspektyvoje matomos pritaikymo sritys transporte, logistikoje, gamyboje ir sandėliuose, kur dažnai naudojama senesnė įranga ir ribotas ryšio pralaidumas.

    Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI diegimas perkeltas arčiau įrenginių ir procesų, o ne paliekamas vien debesijos paslaugoms. Prognozėse „edge“ DI segmentui numatomas spartus augimas iki 2034 metų, o mažmenai skirtos kompiuterinės regos sprendimai išlieka viena aktyviausių nišų.

    „Įkūrėme „Edgify“ vedami paprasto įsitikinimo: intelektas turi būti ten, kur gimsta duomenys, o įrenginiai turi mokytis kaip vienas. Mažmena – tik pradžia“, – sakė „Edgify“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Nadav Israel.

    Naujas finansavimas bus skirtas augimui ir technologijos perkėlimui iš mažmenos į platesnę pramoninę aplinką. Įmonė siekia sujungti šiandien dažnai izoliuotus įrenginius į realaus laiko tinklus, galinčius veikti savarankiškai ir nepriklausomai nuo debesijos.

  • Krokuvos studentai sukūrė DI programėlę: gestų kalbą verčia į tekstą realiuoju laiku

    Krokuvos studentai sukūrė DI programėlę: gestų kalbą verčia į tekstą realiuoju laiku

    Trys Krokuvos studentai sukūrė programėlę, kuri pasitelkdama DI iš vaizdo kameros atpažįsta gestų kalbos abėcėlę ir ją paverčia ekrane rodomu tekstu. Projekto tikslas – palengvinti bendravimą tarp girdinčių ir negirdinčių žmonių kasdienėse situacijose.

    Sistema analizuoja rankų vaizdą, identifikuoja 21 būdingą plaštakos tašką ir stebi jų padėtį bei judesį laike. Remdamasi šiais duomenimis ji atpažįsta konkrečią raidę arba tarpą, o rezultatą pateikia kaip tekstą telefone ar kompiuteryje.

    Kūrėjai pabrėžia, kad naudojami du DI modeliai: vienas patikrina, ar judesys iš tiesų yra gestas, kitas priskiria jam raidę. Toks sprendimas padeda sumažinti klaidų skaičių ir išvengti atsitiktinių atpažinimų, kai ranka patenka į kadrą, bet žmogus nekomunikuoja gestų kalba.

    Projektas atsirado reaguojant į plačiai paplitusią socialinę problemą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 430 mln. žmonių pasaulyje dėl reikšmingo klausos sutrikimo reikia reabilitacijos, o Pasaulio kurčiųjų federacija skaičiuoja, kad gestų kalbomis naudojasi per 70 mln. žmonių.

    Šiuo metu programėlė atpažįsta pavienes gestų kalbos abėcėlės raides, tačiau komanda planuoja pereiti prie žodžių ir sakinių, kad įrankis tiktų natūralesniam dialogui. Taip pat svarstoma sukurti trimatį avatarą, kuris tekstą pateiktų gestų kalba, bei integruoti sprendimą su interneto komunikatoriais ir vaizdo konferencijų platformomis.

    Kūrėjai pripažįsta, kad dabartinė versija dar nėra galutinis produktas, o veikimui realiose situacijose būtini platesni bandymai su vartotojais. Jų vertinimu, platesniems testams tinkama versija galėtų atsirasti per 9–12 mėnesių.

  • Study finds AI still struggles to read social cues in video, a hurdle for self-driving cars and robots

    Humans still outperform today’s artificial intelligence at interpreting social interactions in moving scenes, a skill that underpins safer self-driving cars and more helpful assistive robots. New research from Johns Hopkins University suggests many leading models miss context that people grasp quickly.

    The team examined how well AI systems can infer intentions, relationships, and ongoing actions when people share a scene. These judgments help determine whether two pedestrians are chatting, about to cross the street, or reacting to one another.

    Testing AI against human perception

    In the study, participants watched three-second video clips and rated social features on a one-to-five scale. The clips showed people interacting, doing side-by-side activities, or acting independently.

    Researchers then asked more than 350 AI language, video, and image models to predict human ratings and expected brain responses. For large language models, the systems evaluated short, human-written captions describing the videos.

    Where models fell behind

    People largely agreed with one another across questions, but the AI models did not show the same consistency, regardless of size or training data. Video models often struggled to describe what people were doing, and image models given still frames could not reliably detect communication.

    Language models were comparatively better at predicting how humans would judge behavior, while video models were more aligned with predicted neural activity. Even so, none of the model types matched human responses across the board.

    Why reading the room is hard

    The researchers argue the gap highlights a difference between recognizing objects in static images and understanding the unfolding story in real life. They suggest a potential cause is that many AI architectures draw inspiration from brain systems tuned for static vision rather than dynamic social scenes.

    Lead author Leyla Isik said an autonomous vehicle needs to read intentions and goals, not just identify people and objects. Co-first author Kathy Garcia added that social relationships, context, and dynamics appear to be a persistent blind spot in current model development.

    The findings are being presented at the International Conference on Learning Representations, where researchers will discuss implications for AI that must interact safely with humans. The work adds to a growing body of evidence that high scores on benchmarks do not always translate to robust real-world understanding.

  • Šveicarų lustų startuolis „Mosaic SoC“ pritraukė 3,2 mln. eurų erdviniam intelektui taupiuose įrenginiuose

    Šveicarų lustų startuolis „Mosaic SoC“ pritraukė 3,2 mln. eurų erdviniam intelektui taupiuose įrenginiuose

    Šveicarijoje įsikūręs puslaidininkių startuolis „Mosaic SoC“ pranešė pritraukęs 3,2 mln. eurų išankstinės pradinės investicijos etapą. Bendrovė kuria specializuotus suvokimo lustus, skirtus tam, kad mažai energijos naudojantys įrenginiai galėtų realiu laiku „matyti“ aplinką ir suprasti erdvę.

    Investicijų etapui vadovavo „Founderful“, prisidėjo „Kick Foundation“. Anksčiau, 2024 metais, įmonė taip pat buvo gavusi apie 162 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“, kuris padėjo paspartinti ankstyvą produktų vystymą ir partnerystes.

    „Erdvinis intelektas neturėtų reikalauti programų klasės procesoriaus ir vaizdo plokštės. „Mosaic SoC“ sukūrėme tam, kad realaus laiko suvokimas veiktų sunaudojant tik dalį energijos, o baterijomis maitinami įrenginiai galėtų suprasti aplinką neaukodami formos“, – sakė „Mosaic SoC“ vadovas ir vienas įkūrėjų Alfio Di Mauro.

    „Mosaic SoC“ įkurta 2024 metais, o jos tikslas – integruotos mikroschemos, kurios apdoroja vaizdo ir padėties jutiklių duomenis. Tai leidžia įrenginiams susidaryti vietinį aplinkos žemėlapį, atpažinti objektus ir stebėti judėjimą beveik neapkraunant baterijos.

    Bendrovė sprendžia problemą, kuri šiandien riboja daugelį nuolat veikiančių kompiuterinės regos ir DI funkcijų: realaus laiko suvokimas dažnai remiasi daug energijos naudojančiais procesoriais ir grafikos spartintuvais. Dėl to tokios funkcijos tampa per brangios energijos biudžetui, ypač nešiojamuose įrenginiuose.

    Kur tokie lustai praverstų?

    Startuolis akcentuoja išmaniųjų akinių ir kitų dėvimų įrenginių scenarijus, kur erdvinis suvokimas yra esminis, tačiau vietos ir energijos resursai riboti. Idėja paprasta: padaryti taip, kad įrenginys išliktų plonas, lengvas ir vizualiai panašus į įprastą aksesuarą, bet kartu turėtų pastovų aplinkos „supratimą“.

    Išmaniųjų telefonų atveju bendrovė mini koprocesoriaus vaidmenį, pavyzdžiui, priekinei kamerai: nuolatinis objektų ar įvykių stebėjimas galėtų leisti pradėti filmavimą ar kitas funkcijas tik tada, kai aptinkamas konkretus signalas. Tai suteiktų „visada pasirengusio“ įrenginio efektą, tačiau mažiau iškrautų bateriją.

    Verslo modelis ir architektūra

    „Mosaic SoC“ verslo modelį įvardija tiesmukai: parduodami integriniai grandynai. Kartu bendrovė teigia, kad siūlo ne vien fizinį lustą, bet ir programinį „taikymo sluoksnį“, kurį gamintojai galėtų integruoti ir naudoti kaip pagrindą, o ne kurti suvokimo funkcijas nuo nulio.

    Technologiškai įmonė išskiria savo daugiabranduolę architektūrą, kurią optimizuoja našumui vienam vatui. Toks požiūris atitinka rinkos kryptį, kai dalis DI ir kompiuterinės regos užduočių vis dažniau perkeliama arčiau įrenginio krašto, kad sumažėtų energijos sąnaudos, delsos laikas ir priklausomybė nuo debesijos.

    Bendrovė taip pat užsimena apie įrankių grandinę diegimui: kompiliatorius ir priemones, kurios leistų programuotojams efektyviai išnaudoti architektūrą. Pasak įmonės, ilgainiui tikslas – evoliucionuoti nuo lusto tiekėjo link platformos, kurioje programos kuriamos ir optimizuojamos konkrečiam siliciui.

    „Mosaic SoC“ nurodo, kad jau pirmaisiais veiklos metais generavo pajamas iš NRE, tai yra nepasikartojančių inžinerinių darbų sutarčių su gamintojais partneriais. Įmonei artėjant prie produktinės stadijos, pajamos, tikėtina, labiau priklausys nuo mastelio, kurį suteikia serijinė lustų prekyba.