CP v2

Tag: Kompleksinės paslaugos šeimai

  • Kompleksinė pagalba šeimai plečiasi: nemokamos paslaugos jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įgauna vis didesnį pagreitį: nemokama prevencinė ir psichosocialinė pagalba jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. žmonių skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Programos esmė – padėti anksčiau, kol kasdieniai sunkumai nevirsta ilgalaikėmis krizėmis šeimoje, darbe ar vaikų ugdymo aplinkoje.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, jo bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų, o įgyvendinimas numatytas iki 2029 metų vidurio. Toks laikotarpis leidžia ne tik suteikti paslaugas, bet ir nuosekliai stiprinti vietos specialistų tinklą bei paslaugų prieinamumą regionuose.

    Ką apima kompleksinės paslaugos?

    „KOPA“ modelis remiasi principu, kad vienos konsultacijos dažnai neužtenka, todėl žmogui ar šeimai gali būti pasiūlytas kelių skirtingų paslaugų derinys. Priklausomai nuo poreikio teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės įgūdžių stiprinimo mokymai, šeimos mediacija bei vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai.

    Paslaugas teikia įvairių sričių specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai. Toks tarpdisciplininis požiūris svarbus, nes šeimos problemos dažnai susijusios ne su viena priežastimi, o su keliais veiksniais vienu metu.

    Kaip paslaugos pasiekia žmones regionuose?

    Siekiant, kad pagalba būtų realiai pasiekiama, kai kuriose savivaldybėse sudaromos papildomos sąlygos dalyvauti: organizuojamas pavėžėjimas, užtikrinama vaikų priežiūra konsultacijų ar užsiėmimų metu. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios dėl darbo grafiko, atstumo ar finansinių priežasčių anksčiau pagalbos tiesiog negaudavo.

    Projekte pabrėžiama, kad paslaugos yra nemokamos, o kreiptis galima susidūrus su įvairiomis situacijomis: skyrybomis, santykių įtampa, priklausomybėmis, pogimdyminės depresijos rizika, vienišumu ar vaikų emociniais sunkumais. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba skirta ne tik jau įsisenėjusioms problemoms, bet ir ankstyviems signalams, kai dar įmanoma greitai stabilizuoti situaciją.

    Rezultatai ir projekto mastas

    Pagal projekto pateikiamus duomenis, per įgyvendinimo laikotarpį suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o kas mėnesį skirtingose vietovėse organizuojama apie 1 000 veiklų. Toks intensyvumas rodo, kad projektas veikia ne kaip pavienė iniciatyva, o kaip nuolat veikiantis paslaugų tinklas.

    Centrinės projektų valdymo agentūros apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigia, kad suteikta pagalba padėjo spręsti jų problemas. Dažniausiai žmonės išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus sprendimus ir įgytus įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Projektą įgyvendina plati partnerystė: nurodoma, kad bendradarbiaujama su maždaug 70 partnerių, įtraukiant savivaldybių administracijas ir atsakingas nacionalines institucijas. Kreipimosi ir koordinavimo funkciją savivaldybėse atlieka Bendruomeniniai šeimos namai, per kuriuos gyventojai nukreipiami į tinkamiausias paslaugas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sako Jurgita Lazauskienė.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasinaudojo daugiau nei 72 tūkst. žmonių

    Pagalba, kuri pasiekia visą Lietuvą

    Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo, o jo teikiama pagalba jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius šalies gyventojų. Programa finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, jos bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų, o įgyvendinimas numatytas iki 2029 metų vidurio.

    Pagrindinis tikslas – stiprinti prevencinę psichosocialinę pagalbą šeimoms ir pavieniams asmenims, kad sunkumai būtų sprendžiami anksčiau, nelaukiant, kol krizė peraugs į ilgalaikes problemas. Praktikoje tai reiškia lengviau prieinamas paslaugas ir platesnį specialistų tinklą savivaldybėse.

    Kokias paslaugas galima gauti?

    Kompleksinės paslaugos šeimai apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugos nemokamos, o žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, bet kelias tarpusavyje derančias paslaugas.

    Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai. Toks modelis orientuotas į realų kasdienį pritaikomumą: ne tik emocinę paramą, bet ir konkrečius įrankius bendravimui, konfliktų sprendimui, tėvystės įgūdžiams ar streso valdymui.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Rezultatai ir aktualios temos

    Remiantis 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti jų problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgūdžius, kuriuos pavyksta pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Per projekto laikotarpio dalį skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų, o bendra suteiktų paslaugų apimtis siekia beveik 900 000 valandų. Kad pagalba būtų pasiekiama ir tiems, kuriems trukdo logistika ar šeiminės aplinkybės, tam tikrais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ir užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Didelė dalis užklausų susijusi su skyrybomis, šeimos konfliktais, priklausomybių įveikimu, pogimdyminės depresijos rizika, vienišumu, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimu. Prevencinis požiūris šiose srityse ypač svarbus, nes laiku suteikta pagalba gali sumažinti ilgalaikių pasekmių tikimybę ir poreikį vėliau taikyti intensyvesnes intervencijas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    Kas koordinuoja ir kur kreiptis

    Projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Toks partnerystės modelis leidžia paslaugas pritaikyti vietos poreikiams ir išlaikyti vienodą paslaugų prieinamumo principą skirtinguose regionuose.

    Kiekvienoje savivaldybėje paslaugas koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai gali kreiptis dėl konsultacijų ir registracijos. Gyventojams tai yra pagrindinis kontaktinis taškas, padedantis greičiau suprasti, kokia pagalba šiuo metu tinkamiausia.

  • Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Pagalba arčiau žmonių

    Vienas didžiausių Lietuvoje vykdomų socialinių projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Jo tikslas – užtikrinti, kad prevencinė psichosocialinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims būtų prieinama visose savivaldybėse.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. Numatyta, kad veiklos bus tęsiamos iki 2029 metų vidurio, todėl paslaugų apimtis ir pasiekiamumas artimiausiais metais dar turėtų augti.

    Kokios paslaugos teikiamos

    Pagal projekto modelį kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir skirtos įvairioms situacijoms, kai prireikia emocinės, socialinės ar praktinės pagalbos. Pagrindinė idėja – padėti anksčiau, kol sunkumai netapo gilia krize.

    Teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės įgūdžių ugdymo programos, šeimos mediacija, vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių užsiėmimai. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    Projekte akcentuojama, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną paslaugą, o kelių priemonių derinį. Tokia praktika leidžia spręsti ne tik vieną simptomą, bet ir platesnį situacijos kontekstą, pavyzdžiui, kai emociniai sunkumai susiję su konfliktais šeimoje ar socialine izoliacija.

    Rezultatai ir vertinimas

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigia, kad suteikta pagalba realiai prisidėjo prie jų problemų sprendimo. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgūdžius, kuriuos pavyko pritaikyti kasdienybėje.

    Per projekto laikotarpio dalį skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų, o bendra suteiktų paslaugų apimtis jau siekia beveik 900 tūkst. valandų. Tai rodo ne tik didelį poreikį, bet ir tai, kad daliai gyventojų pagalba tampa prieinama pirmą kartą.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sako Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Projektas sulaukė ir tarptautinio dėmesio: į Lietuvą atvykusi Europos Komisijos delegacija domėjosi, kaip veikia nacionaliniu mastu organizuota kompleksinių paslaugų sistema. Tokie vizitai paprastai siejami su gerųjų praktikų paieška, kai vertinama, ar modelį būtų galima pritaikyti kitose šalyse.

    Svarbi dalis – pasiekiamumas regionuose, kur paslaugos neretai būna mažiau prieinamos dėl atstumo ar specialistų trūkumo. Projekto veiklose prireikus organizuojamas pavėžėjimas, o paslaugų teikimo metu gali būti užtikrinama vaikų priežiūra, kad pagalba būtų realiai įmanoma ir auginantiems vaikus.

    KOPA įgyvendinama kartu su partneriais visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Vietoje paslaugas dažniausiai koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai kreipiasi dėl konkrečių paslaugų ir registracijos.

  • Projektas KOPA įsibėgėja: nemokamos psichosocialinės paslaugos jau pasiekė 72 tūkstančius žmonių

    Projektas KOPA įsibėgėja: nemokamos psichosocialinės paslaugos jau pasiekė 72 tūkstančius žmonių

    Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas KOPA, skirtas prevencinei psichosocialinei pagalbai, įpusėjęs jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius Lietuvos gyventojų. Projektas, kurio bendra vertė siekia 60 mln. eurų, bus įgyvendinamas iki 2029 metų vidurio ir apima visas šalies savivaldybes.

    KOPA tikslas – padėti šeimoms ir pavieniams asmenims dar tada, kai sunkumai neperaugo į gilesnes krizes. Prevencinių paslaugų logika paprasta: kuo anksčiau žmogus gauna konsultaciją ar praktinę pagalbą, tuo mažesnė tikimybė, kad problemos virs ilgalaikėmis socialinėmis ar emocinės sveikatos pasekmėmis.

    Kas įeina į KOPA paslaugas?

    Projekte teikiamos nemokamos paslaugos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalba gali būti derinama, todėl žmogus ar šeima dažnai gauna ne vieną, o kelias tarpusavyje susijusias paslaugas.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai. Toks komandinio darbo modelis leidžia spręsti ne vieną konkretų klausimą, o platesnį situacijos kontekstą, kai, pavyzdžiui, emociniai sunkumai persipina su tėvystės iššūkiais ar santykių krize.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Pagalba visoje Lietuvoje

    Projektas paremtas nacionaliniu paslaugų teikimo modeliu: kiekvienoje savivaldybėje pagalbą koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai. Tai svarbu regionams, kur specialistų paslaugos dėl kainos, atstumo ar eilių neretai būna sunkiau pasiekiamos.

    Siekiant sumažinti praktines kliūtis, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu. Tokie sprendimai padeda paslaugas pasiekti tėvams, vienišiems globėjams ar žmonėms, kuriems sudėtinga derinti konsultacijas su darbu.

    Ką rodo rezultatai ir tendencijos?

    Per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų. Apklausuose didelė dalis paslaugų gavėjų pabrėžia specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir realiai pritaikomus įgūdžius kasdienėse situacijose.

    Didelis dėmesys skiriamas temoms, kurios Lietuvoje ypač aktualios: skyryboms ir šeimos krizėms, priklausomybių įveikai, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimui. Projekto vykdytojai akcentuoja, kad pokyčiai dažnai prasideda nuo vieno žmogaus, bet ilgainiui paliečia visą šeimą.

    Projektą KOPA įgyvendina platus partnerių tinklas: apie 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Tokia partnerystė leidžia paslaugas pritaikyti vietos poreikiams ir išlaikyti vienodą pagalbos kokybės kryptį nacionaliniu mastu.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai plečiasi: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Kompleksinės paslaugos šeimai plečiasi: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Visoje Lietuvoje įgyvendinamas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) įpusėjo ir jau suteikė pagalbą daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Projekto tikslas – užtikrinti, kad prevencinė psichosocialinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims būtų pasiekiama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, didžiausią dėmesį skiriant ankstyvai pagalbai, kai iššūkiai dar neperauga į ilgalaikes krizes.

    Kas įeina į KOPA paslaugas?

    KOPA paslaugos yra nemokamos ir orientuotos į realius kasdienius žmonių poreikius: nuo individualių ir grupinių konsultacijų iki savitarpio paramos grupių. Taip pat siūlomi tėvystės mokymai, šeimos mediacija bei vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai.

    Praktikoje tai reiškia, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias paslaugas, pritaikytas konkrečiai situacijai. Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti.

    Kodėl akcentuojama prevencija?

    Prevencinės paslaugos skirtos padėti laiku, kol problemos dar valdomos ir nereikalauja sudėtingesnių intervencijų. Socialinių paslaugų lauke tai laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti riziką, kad emociniai, santykių ar elgesio sunkumai peraugs į gilesnes krizes.

    Dažnai žmonės pagalbos ieško pavėluotai ir bando tvarkytis vieni, ypač jei profesionalios konsultacijos atrodo sunkiai pasiekiamos ar per brangios. KOPA modelis remiasi principu, kad pagalba turi būti lengvai pasiekiama ir kuo arčiau žmogaus gyvenamosios vietos.

    Pagalbos tinklas visoje šalyje

    Projekte akcentuojamas paslaugų prieinamumas: prireikus organizuojamas pavėžėjimas, užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu. Tokie sprendimai ypač svarbūs šeimoms, kurioms sudėtinga derinti darbą, vaikų priežiūrą ir vizitus pas specialistus.

    Skaičiuojama, kad kas mėnesį skirtinguose miestuose ir savivaldybėse vyksta apie 1 000 veiklų, o įpusėjus projektui suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Didelė dalis paslaugų gavėjų – darbingo amžiaus žmonės ir šeimos, auginančios vaikus, kuriems tokia pagalba gali tapti svarbia atrama kasdienybėje.

    Projekte taip pat sprendžiami jautrūs, bet dažni klausimai: skyrybos, šeimos krizės, priklausomybių įveikimas, pogimdyminė depresija, vienišumas, vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas. Partnerių tinklas apima apie 70 organizacijų visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. gyventojų

    Nemokama prevencinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims Lietuvoje per kelerius metus tapo gerokai lengviau pasiekiama. Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ skelbia jau pasiekęs daugiau nei 72 tūkst. gyventojų, o paslaugos teikiamos visose savivaldybėse.

    Iniciatyva finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, jos bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, pagrindinis tikslas – stiprinti ankstyvą psichosocialinę pagalbą ir užkirsti kelią problemoms, kurios vėliau tampa sunkiai suvaldomos.

    Kokią pagalbą galima gauti

    Pagalba orientuota į realias kasdienes situacijas: santykių krizes, skyrybų laikotarpį, emocinius sunkumus, tėvystės iššūkius, vienišumo patirtis ar priklausomybių keliamas rizikas. Paslaugos gali būti derinamos tarpusavyje, kad žmogus ar šeima gautų ne vienkartinę konsultaciją, o nuoseklų sprendimų kelią.

    Dažniausiai teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai. Darbą su gyventojais atlieka kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    Kodėl akcentuojama prevencija

    Prevencinės paslaugos socialinėje politikoje laikomos viena efektyviausių priemonių: jos padeda reaguoti anksčiau, kai problemos dar neperaugusios į ilgalaikes krizes. Praktikoje tai ypač svarbu šeimoms, auginančioms vaikus, kai įtampa namuose greitai persikelia į vaikų emocinę savijautą, mokymosi rezultatus ir elgesio sunkumus.

    Projekte pabrėžiama, kad pagalba turi būti prieinama ne tik didmiesčiuose. Dėl to dalyje atvejų sudaromos papildomos sąlygos paslaugoms gauti, pavyzdžiui, organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra užsiėmimų metu, kad dalyvauti galėtų ir tie, kuriems tai kitu atveju būtų per sudėtinga.

    Rezultatai ir plėtra iki 2029 metų

    Pagal projekto pateikiamus duomenis, kas mėnesį skirtingose vietovėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per įgyvendinimo laikotarpį suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų. Vertinant paslaugų poveikį, 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų rezultatai rodo, kad 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, jog pagalba jiems padėjo spręsti problemas.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Projektas įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dėl nacionalinio masto ir paslaugų modelio nuoseklumo iniciatyva sulaukia dėmesio ir tarptautiniu lygiu, kaip praktinis pavyzdys, kaip prevencinę pagalbą organizuoti ne fragmentiškai, o sistemiškai.

    Gyventojams, ieškantiems konsultacijų ar užsiėmimų savo savivaldybėje, pagrindinis kelias paprastai yra kreipimasis į Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja paslaugų teikimą vietoje. Taip siekiama, kad žmogui nereikėtų ilgai ieškoti, kur kreiptis, o pagalba būtų pasiekiama kuo arčiau gyvenamosios vietos.