Daržovių sezonui įsibėgėjus pomidorai, agurkai, cukinijos, moliūgai ar paprikos greitai išeikvoja dirvos atsargas, todėl vien vandens dažnai nepakanka. Pastaraisiais metais vis daugiau daržininkų ieško nebrangių, aplinkai draugiškų sprendimų ir renkasi augalinės kilmės užpilus. Vienas iš tokių būdų – trąša iš jaunų pušų kankorėžių, kurią galima pasigaminti praktiškai nemokamai.
Pušų kankorėžiuose aptinkama įvairių organinių junginių, tarp jų fenolinės medžiagos, taninai, dervos ir terpenai, o taip pat mikroelementai. Tokie junginiai gamtoje padeda spygliuočiams apsisaugoti nuo dalies mikroorganizmų ir kenkėjų, o naudojami sode gali prisidėti prie augalų atsparumo. Svarbu suprasti, kad tai nėra koncentruotos mineralinės trąšos, todėl geriausiai veikia kaip papildas šalia komposto ar subalansuotų organinių trąšų.
Kaip veikia kankorėžių trąša
Kankorėžių užpilai labiau vertinami dėl mikroelementų ir biologiškai aktyvių junginių nei dėl didelių maisto medžiagų dozių. Pavyzdžiui, kalis siejamas su vandens apykaitos reguliavimu augaluose, todėl karštomis dienomis daržovės gali lengviau ištverti sausros stresą. Kalcis svarbus šaknų ir audinių tvirtumui, o cinkas dalyvauja augimo procesuose, susijusiuose su naujų ūglių ir lapų formavimu.
Kita svarbi detalė – kankorėžiai turi švelniai rūgštinančių savybių. Tai gali būti privalumas rūgštesnę dirvą mėgstantiems augalams, tačiau neutralaus ar šarminio dirvožemio mėgėjams pernelyg dažnas naudojimas gali tapti problema. Dėl to tokias priemones rekomenduojama naudoti saikingai ir stebėti augalų reakciją.
Du būdai pasigaminti: nuoviras ir raugas
Praktiškiausias variantas – nuoviras iš jaunų kankorėžių. Surinktus ir nuo nešvarumų nuvalytus kankorėžius užpilkite vandeniu, užvirinkite ir ant silpnos ugnies pavirkite apie 20–30 minučių. Atvėsus skystį nukoškite ir prieš laistymą praskieskite maždaug 50 mililitrų nuoviro 1 litrui vandens.
Toks tirpalas tinka tiek laistymui, tiek purškimui per lapus, jei augalai nėra kaitinami tiesioginės saulės. Dažniausiai pakanka naudoti kartą per dvi savaites intensyvaus augimo ir derėjimo metu. Nuovirą galima supilti į sandarius indus ir laikyti vėsiai, kad jis išliktų tinkamas naudojimui ilgiau.
Kitas būdas – raugintas užpilas, primenantis tradicinę augalinę srutą. Smulkintus kankorėžius užpilkite vandeniu santykiu maždaug 1:5, indą pridenkite taip, kad patektų oras, ir laikykite pavėsyje 2–3 savaites, kasdien pamaišydami. Kai putojimas sumažėja, skystį nukoškite ir praskieskite santykiu 1:10, o laistykite maždaug kartą per mėnesį.
Kada geriau pristabdyti
Dažna klaida – trąšų pylimas ant visiškai išdžiūvusios dirvos. Kai dirva per sausa, šaknys patiria stresą ir prasčiau pasisavina medžiagas, todėl prieš tręšiant verta lysvę įprastai palaistyti. Tai padeda tirpalui tolygiau pasiskirstyti šaknų zonoje ir sumažina riziką augalus papildomai „nudeginti“.
Taip pat verta prisiminti, kad reguliarus rūgštinančių užpilų naudojimas gali po truputį mažinti dirvos pH. Daugumai daržovių, tokių kaip pomidorai, agurkai ar cukinijos, retkarčiais tai nepakenks, tačiau jau rūgščioje dirvoje poveikis gali išryškėti greičiau. Jei pastebite lėtesnį augimą ar lapų pokyčius, protinga daryti pertrauką ir grįžti prie neutralesnių tręšimo būdų.
Kankorėžių užpilai dažniau rekomenduojami ir rūgštesnę dirvą mėgstantiems sodo augalams, pavyzdžiui, šilauogėms, spanguolėms ar daliai dekoratyvinių krūmų. Tuo metu šarminę ar kalkingą dirvą mėgstantiems augalams, tokiems kaip levandos ar rozmarinai, tokia priemonė paprastai nėra tinkamiausia. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai kankorėžių trąša naudojama kaip papildas, o ne vienintelis tręšimo sprendimas.
