CP v2

Tag: Komunalinės atliekos

  • Zarasų rajone prašo skubiai atnaujinti duomenis: kitaip galite praleisti svarbius pranešimus

    Zarasų rajone prašo skubiai atnaujinti duomenis: kitaip galite praleisti svarbius pranešimus

    Zarasų rajono savivaldybės administracija ragina gyventojus atnaujinti kontaktinius duomenis komunalinių atliekų administravimo sistemoje. Savivaldybė pabrėžia, kad tai padeda greičiau pasiekti žmones, kai keičiasi atliekų surinkimo grafikai ar atsiranda kiti svarbūs pranešimai.

    Atnaujinti informaciją svarbu ir dėl mokėjimų administravimo, nes pranešimai apie sąskaitas, susidariusias skolas ar permokas dažniausiai siunčiami nurodytais kontaktais. Jeigu telefono numeris ar el. pašto adresas pasenęs, gyventojai gali laiku negauti aktualios informacijos.

    Kodėl kontaktai tokie svarbūs?

    Savivaldybės teigimu, tikslūs kontaktiniai duomenys leidžia operatyviai informuoti apie paslaugų pasikeitimus, planuojamus darbus ar nenumatytas situacijas. Tai ypač aktualu, kai dėl švenčių, ekstremalių oro sąlygų ar techninių priežasčių laikinai koreguojami atliekų išvežimo maršrutai.

    Be to, atnaujinti kontaktai padeda greičiau išspręsti gyventojams kylančius klausimus, susijusius su paslaugos teikimu, deklaruotais atliekų kiekiais ar rinkliavos apskaičiavimu. Kuo mažiau netikslumų sistemoje, tuo paprasčiau išvengti nesusipratimų.

    Kaip atnaujinti duomenis?

    Zarasų rajono gyventojai kontaktinius duomenis gali atnaujinti telefonu arba el. paštu, kreipdamiesi į savivaldybę. Savivaldybė nurodo, kad pateikus atnaujintą informaciją ji bus naudojama pranešimams apie atliekų tvarkymo paslaugas ir su tuo susijusius administracinius klausimus.

    Gyventojai kviečiami pasirūpinti, kad sistemoje būtų teisingai įrašytas bent vienas patikimas kontaktas, kuriuo būtų galima greitai susisiekti. Tai aktualu tiek nuolatiniams gyventojams, tiek nekilnojamojo turto savininkams, kurie Zarasų rajone gyvena ne visus metus.

  • Kodėl už atliekas vienur mokame gerokai daugiau: 4 priežastys ir paprasti būdai sutaupyti

    Atliekų tvarkymo paslaugų kaina skirtinguose Lietuvos regionuose pastebimai nevienoda, o skirtumai gali siekti beveik trečdalį. Vis dėlto didesnė kaina savaime nereiškia prastesnio darbo ar iššvaistytų lėšų, nes ją formuoja visa sistema – nuo surinkimo iki galutinio sutvarkymo.

    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenys rodo, kad kai kuriuose regionuose regioninė atliekų tvarkymo kaina artėja prie 100 eurų už toną, o kituose yra reikšmingai mažesnė. Pavyzdžiui, minimi Panevėžio ir Alytaus regionai, o pigiausias – Klaipėdos regionas, kuriame kaina siekia kiek daugiau nei 60 eurų už toną.

    Pagrindinis kainų skirtumų paaiškinimas – skirtingos sąnaudos, kurios susidaro tvarkant atliekas iki galutinio rezultato. Į kainą įeina infrastruktūros išlaikymas, atliekų surinkimas, perrūšiavimas, transportas, apdorojimas, perdirbimas, energijos gavimas deginant ir tik mažiausios dalies šalinimas sąvartynuose.

    Kas labiausiai didina kainą?

    Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos atstovai pabrėžia, kad kainą labiausiai veikia galutinio sutvarkymo sąnaudos, taikomos technologijos, vežimo atstumai ir atliekų srautų pasiskirstymas. Kitaip tariant, lemia ne vienas sprendimas, o visa logistika ir techniniai pajėgumai regione.

    Didelę reikšmę turi infrastruktūros išdėstymas: kai atliekas tenka dažnai perkelti per perkrovimo stotis ir vežti toliau iki apdorojimo įrenginių, brangsta ir transportas, ir pati perkrova. Kainą didina ir tai, kad platesnėje, rečiau apgyvendintoje teritorijoje tą pačią sistemą reikia aptarnauti didesniais maršrutais bei papildomais pajėgumais.

    Svarbus veiksnys yra gyventojų skaičius, tankis ir susidarančių atliekų kiekis, nes nuo to priklauso, kaip sistemos išlaikymo kaštai pasidalija vienam gyventojui ar vienai tonai. Jei atliekų srautas mažesnis, o infrastruktūrą vis tiek reikia išlaikyti, vieneto kaina dažniausiai auga.

    Kodėl skiriasi atskirų atliekų kainos?

    Skirtumai dar ryškesni, kai lyginamos konkrečių atliekų frakcijų tvarkymo kainos, ypač mišrių komunalinių ir biologinių atliekų. VERT skelbtuose pavyzdžiuose matyti, kad biologinių atliekų tvarkymas vienur gali kainuoti kelis kartus brangiau nei kitur.

    Atliekų tvarkymo centrų atstovai akcentuoja, kad brangiausias ir ilguoju laikotarpiu neefektyviausias kelias yra šalinimas sąvartyne, todėl prioritetas teikiamas rūšiavimui, perdirbimui ir atliekų panaudojimui energijai gauti. Tačiau ir pats rūšiavimas kainuoja, nes reikalauja įrangos, darbuotojų, kokybės kontrolės ir papildomų procesų.

    Kainų skirtumus gali lemti ir tai, kur nukreipiamos po apdorojimo likusios perdirbti netinkamos atliekos. Kai kur svarbus vaidmuo tenka kogeneracinėms jėgainėms ir sutartinėms sąlygoms, o skirtinga kainodara bei veiklos modeliai gali reikšmingai paveikti galutinę kainą regionui.

    Ką gali padaryti gyventojai?

    Galutinė suma sąskaitose priklauso ne tik nuo regioninės kainos, bet ir nuo to, kaip savivaldybė organizuoja paslaugą: išvežimo dažnio, maršrutų, konteinerių aptarnavimo, administravimo sąnaudų ir papildomų paslaugų. Pavyzdžiui, didelių gabaritų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu taip pat įskaičiuojamas į bendras sistemos sąnaudas.

    Gyventojų įpročiai tiesiogiai veikia sistemos efektyvumą, todėl gali turėti įtakos ir kainai: kuo tiksliau rūšiuojama, tuo mažiau laiko ir resursų reikia perrūšiavimui, mažiau teršiamos antrinės žaliavos, o apdorojimas vyksta greičiau. Didelių gabaritų atliekas svarbu vežti į surinkimo aikšteles, o ne bandyti jų „sutalpinti“ į mišrių atliekų konteinerius.

    Atskira tema yra pakuotės: jų tvarkymas finansuojamas atskiru mechanizmu, todėl itin svarbu, kad pakuotės nepatektų į mišrių atliekų srautą, o pakuočių konteineriai nebūtų užteršiami netinkamomis atliekomis. Švaresnis pakuočių srautas reiškia mažesnes sistemos sąnaudas ir daugiau kokybiškų žaliavų grąžinimui į gamybą, kas ilgainiui padeda stabilizuoti kaštus.

    „Kuo toliau atliekas reikia vežti iki tvarkymo įrenginių ar kuo dažniau pasitelkiamos perkrovimo stotys, tuo didesnės transportavimo ir perkrovimo sąnaudos“, – sakė Laurynas Virbickas.

    „Rūšiavimas yra ne tik aplinkosauginis, bet ir ekonominis uždavinys“, – sakė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

  • Vilniuje be šeimininkų likę atliekų konteineriai: savivaldybė keliauja į teismą

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia pradedanti procedūrą dėl komunalinių atliekų konteinerių, kurių savininkai nežinomi arba nenustatyti. Savivaldybė planuoja kreiptis į teismą, kad šis turtas būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas savivaldybės nuosavybėn.

    Skelbime nurodoma, kad asmenys ar įmonės, turintys turtinių teisių į sąraše pateiktus konteinerius, gali jas pagrįsti dokumentais. Savivaldybė prašo iki 2027 metų vasario 26 dienos kreiptis į administracijos padalinį, atsakingą už atliekų tvarkymą, ir pateikti nuosavybę patvirtinančius įrodymus.

    Kodėl reikalingas teismo sprendimas?

    Bešeimininkio turto pripažinimas Lietuvoje paprastai vyksta teisiniu keliu, nes nuosavybės teisės negali būti perimamos vien administraciniu sprendimu. Teismo sprendimas leidžia aiškiai įtvirtinti, kas tampa turto valdytoju, ir išvengti ginčų, jei savininkas atsirastų vėliau.

    Praktikoje tokios situacijos dažniausiai kyla tuomet, kai pasikeičia teritorijų ar pastatų valdytojai, įmonės reorganizuojamos ar bankrutuoja, o konteineriai lieka naudoti be aiškaus nuosavybės statuso. Savivaldybei tai svarbu ir dėl atsakomybės už priežiūrą, apskaitą, remontą bei konteinerių keitimą.

    Ką tai reiškia gyventojams ir atliekų sistemai?

    Nors skelbimas pirmiausia skirtas galimiems konteinerių savininkams, tema aktuali ir gyventojams. Kai konteineriai neturi aiškaus valdytojo, sudėtingiau užtikrinti jų techninę būklę, savalaikį pakeitimą ar pritaikymą pagal rūšiavimo reikalavimus.

    Aiškus nuosavybės statusas taip pat susijęs su atliekų surinkimo infrastruktūros planavimu: konteinerių vietos derinamos, pritaikomos skirtingoms frakcijoms, o esant poreikiui pertvarkomos. Savivaldybės kontrolė šiuo atveju leidžia sistemą prižiūrėti nuosekliau ir sumažina riziką, kad dalis įrangos liks be realios atsakomybės.

    Kurie konteineriai įtraukti į sąrašą?

    Savivaldybės paskelbtame priede pateikiamas konkrečių konteinerių sąrašas su adresais, identifikaciniais numeriais ir talpomis. Tarp jų yra skirtingo tūrio konteineriai, dažniausiai kelių kubinių metrų talpos, išdėstyti įvairiose Vilniaus vietose.

    Asmenims, manantiems, kad konteineriai priklauso jiems arba jų atstovaujamai organizacijai, rekomenduojama įsivertinti turimus dokumentus. Paprastai tokiais įrodymais laikomi pirkimo dokumentai, perdavimo aktai, inventorizacijos duomenys ar kiti nuosavybės teisę patvirtinantys įrašai.

    „Kviečiame turinčius turtinių teisių į sąraše nurodytus konteinerius pateikti jas pagrindžiančius dokumentus iki 2027 metų vasario 26 dienos“, – nurodoma savivaldybės pranešime.

  • Konteinerius stebės kameros: už šiukšles šalia jų – baudos iki 600 eurų ir įpareigojimas sutvarkyti

    Konteinerius stebės kameros: už šiukšles šalia jų – baudos iki 600 eurų ir įpareigojimas sutvarkyti

    Prie atliekų surinkimo aikštelių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, skirtos fiksuoti netvarkingą atliekų palikimą ir kitus pažeidimus. Gyventojams primenama, kad šiukšlių palikimas šalia konteinerių ar aikštelėse laikomas taisyklių pažeidimu.

    Už nustatytus pažeidimus gali būti skiriama nuo 30 iki 140 eurų bauda, o pakartotinai nusižengus – iki 600 eurų. Nustačius pažeidimą, asmuo įpareigojamas pats sutvarkyti paliktas atliekas, o to nepadarius gali tekti atlyginti ir sutvarkymo išlaidas.

    Atliekos – tik į konteinerių vidų

    Komunalines atliekas privaloma mesti tik į tam skirtus konteinerius, todėl draudžiama palikti maišus, dėžes ar kitas šiukšles šalia jų. Tokia praktika ne tik teršia aplinką, bet ir apsunkina teritorijos priežiūrą, o šiltuoju sezonu gali didinti nemalonių kvapų bei kenkėjų riziką.

    Siekiant išvengti perpildymo, primenama užtikrinti, kad konteinerių dangčiai pilnai užsidarytų. Kartonines pakuotes ir popierių rekomenduojama sulankstyti arba suplėšyti, kad jos užimtų mažiau vietos.

    Kur dėti specifines atliekas?

    Didelių gabaritų atliekas, pavyzdžiui, senus baldus, gyventojai turėtų palikti pagal nustatytą išvežimo grafiką. Nurodoma, kad tokias atliekas prie konteinerių galima išnešti ne anksčiau kaip likus 24 valandoms iki numatyto išvežimo.

    Elektros ir elektronikos įrangą prašoma pristatyti į specialiai tam skirtas surinkimo vietas, o taip pat galima ją nemokamai priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Tokios atliekos neturėtų atsidurti prie mišrių atliekų konteinerių, nes jose gali būti pavojingų komponentų.

    Taip pat akcentuojama, kad prie konteinerių griežtai draudžiama palikti statybines atliekas, pavojingas medžiagas ar naudotas padangas. Šias atliekas būtina pristatyti į Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Dvarvietės gatvėje 1A, Skrytelių kaime.

    Gyventojai raginami naudotis savivaldybės sukurta atliekų tvarkymo infrastruktūra ir laikytis viešai skelbiamų išvežimo grafikų. Tikimasi, kad vaizdo stebėjimas padės mažinti netvarką, o švaresnė aplinka taps bendru bendruomenės rezultatu.

  • Alytaus rūšiavimo centruose – lankytojų antplūdis: prašo atliekas paruošti iš anksto

    Alytaus rūšiavimo centruose – lankytojų antplūdis: prašo atliekas paruošti iš anksto

    Alytaus regiono atliekų rūšiavimo centruose pastaruoju metu fiksuojamas didesnis nei įprastai gyventojų srautas. Dėl to atliekų tvarkytojai ragina prieš vykstant atliekas iš anksto susirūšiuoti ir paruošti taip, kad iškrovimas vietoje užtruktų kuo trumpiau.

    Pirmiausia siūloma atliekas išrūšiuoti dar namuose, atskiras rūšis sudėti atskirai ir vežant didesnį kiekį pasirūpinti, kad viską būtų patogu iškrauti. Taip trumpėja eilės, o aptarnavimas vyksta sklandžiau ir greičiau.

    Atliekų tvarkytojai primena, kad į rūšiavimo centrus reikėtų vežti tas atliekas, kurių negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius. Tarp jų paprastai patenka stambiagabaritės, statybinės ir remonto, elektros ir elektronikos, pavojingos buitinės atliekos bei kitos specifinės frakcijos.

    Tokia tvarka svarbi ne tik patogumui, bet ir kokybiškam tolimesniam atliekų sutvarkymui. Iš anksto nesurūšiuotos ar sumaišytos atliekos dažniau sukelia papildomų klausimų, pailgina priėmimo laiką ir apsunkina vėlesnį apdorojimą.

    Prieš vykstant verta pasitikrinti konkretaus rūšiavimo centro darbo laiką ir kontaktus, nes skirtingose vietose priėmimo sąlygos ir srautai gali skirtis. Iš anksto pasiruošus atliekas, vizitas dažniausiai būna trumpesnis, o eilės juda sparčiau.

  • Vilniaus atliekų krizė aštrėja: kodėl Vilniaus kogeneracinė jėgainė pristabdė deginimą?

    Aplinkos ministerija su pagrindinėmis institucijomis Vyriausybėje aptarė, kaip suvaldyti Vilniaus regiono atliekų krizę, paaštrėjusią po to, kai Vilniaus kogeneracinė jėgainė ėmė nebepriimti dalies deginimui skirtų atliekų. Į susitikimą buvo pakviesti regioninių atliekų tvarkymo centrų atstovai, Finansų ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos su sistema susijusios institucijos.

    Ministerija teigia, kad situacija kelia įtampą ne tik sostinės regione, bet ir kituose miestuose, nes atliekų srautai tarpusavyje yra susiję. Kai vienoje grandyje sumažėja pajėgumai, spaudimas persikelia į rūšiavimo, laikinojo sandėliavimo ir vežimo grandis, o tai reiškia didesnes sąnaudas ir didesnę riziką, kad savivaldybėms teks taikyti laikinas priemones.

    „Susitikome išgirsti visas puses ir įvertinti, kokie sprendimai šiuo metu reikalingi Vilniaus regiono atliekų krizei išspręsti“, – sakė aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė.

    Pasak ministerijos, per ankstesnes diskusijas buvo skelbta, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė kriziniu laikotarpiu didins deginimo apimtis, todėl dabar siekiama išsiaiškinti, kodėl realūs priėmimo kiekiai sumažėjo. Tokie svyravimai atliekų sektoriuje ypač jautrūs, nes komunalinių atliekų srautai yra pastovūs, o jų nukreipimas į kitus sprendimus dažnai reikalauja laiko, papildomų leidimų ir logistikos pajėgumų.

    Viceministrė pabrėžė, kad sostinės problemos neturėtų būti sprendžiamos kitų regionų sąskaita. Nors komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, ministerija akcentuoja, kad sprendimai turi būti suderinti tarp visų grandžių, kad neatsirastų „butelio kakliukų“ nei Utenos, nei Alytaus, nei kituose regionuose.

    „Vilniaus atliekų krizė neturi būti sprendžiama kitų regionų sąskaita“, – sakė G. Ričkutė.

    Susitikime taip pat aptartas Finansų ministerijos vaidmuo, nes Vilniaus kogeneracinės jėgainės pagrindinė akcininkė yra AB „Ignitis grupė“, kurios valdymo grandyje dalyvauja valstybė. Ministerija tikisi aktyvesnio įsitraukimo, kad būtų užtikrinti stabilūs deginimo pajėgumai ir, jei įmanoma, jie būtų padidinti artimiausiu metu.

    Po diskusijų sutarta, kad per artimiausias dienas Vilniaus Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, remdamasis jėgainės pateiktais konkrečiais pajėgumais, parengs atnaujintą ilgalaikį planą. Jame turėtų būti aiškiai numatyta, kaip paskirstyti Vilniaus, Utenos ir Alytaus regionų atliekų srautus, kad krizė būtų suvaldyta ir sprendimai nevirstų trumpalaikiais „lopais“.

    Atliekų deginimas energetikos įrenginiuose Lietuvoje laikomas viena iš grandžių, padedančių mažinti šalinimą sąvartynuose, tačiau jis nepakeičia rūšiavimo ir perdirbimo. Pastaraisiais metais Europos Sąjungos kryptis yra aiški: pirmiausia mažinti atliekų susidarymą, plėsti atskirą surinkimą ir perdirbimą, o likutinius srautus tvarkyti taip, kad sistema būtų atspari sutrikimams ir neatsidurtų priklausomybėje nuo vieno pajėgumo taško.

  • „Energesman“ smogia atgal: teismui skundžia VAATC sprendimus ir įspėja apie 2–3 kartus brangsiantį tarifą

    Vilniaus atliekų gamyklos operatorius „Energesman“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pateikdamas du atskirus ieškinius dėl, bendrovės teigimu, neteisėto eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių nutraukimo. Įmonė prašo teismo įpareigoti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrą vykdyti abi sutartis natūra, tai yra grąžinti situaciją į iki nutraukimo buvusią padėtį.

    Taip pat prašoma laikinai uždrausti VAATC iš draudimo bendrovės reikalauti sutarčių įvykdymo užtikrinimo išmokų. „Energesman“ nurodo, kad bendra garantijų suma siekia apie 1 300 000 eurų, o VAATC jau buvo paprašęs jas išmokėti savo naudai.

    „Siekiame, kad teisingumas būtų atkurtas ir mes toliau galėtume tvarkyti Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas bei atstatyti modernią gamyklą, kaip buvo numatyta sutartyse. Tik tokiu atveju gyventojams atliekų tvarkymas nebrangs“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Bendrovė tikina, kad priešingu atveju atliekų tvarkymo kaina gyventojams gali šoktelėti 2–3 kartus, nes esą VAATC nepajėgs gamyklos valdyti taip efektyviai kaip privatus operatorius. Atliekų tvarkymo tarifai Lietuvoje pastaraisiais metais apskritai jautrūs dėl išaugusių energijos, kuro, darbo sąnaudų ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų, o bet kokie trikdžiai infrastruktūroje dažniausiai tiesiogiai persikelia į galutinę kainą.

    „Energesman“ pabrėžia, kad šiais ieškiniais pirmą kartą iš esmės ginčija sutarčių nutraukimą, nes iki šiol teismuose buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Įmonė laikosi pozicijos, kad abi sutartys iki galutinio teismo sprendimo turėtų būti laikomos galiojančiomis.

    Ginčas dėl procedūrų ir interesų

    Bendrovės atstovai kelia klausimų dėl sprendimų priėmimo aplinkybių ir procedūrų. Anot advokato dr. Pauliaus Miliausko, VAATC dokumentuose remtasi Vilniaus miesto Ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimais, kurie, kaip teigiama, tuo metu dar nebuvo oficialiai priimti.

    „Tikimės, kad teismas į situaciją pasižiūrės iš esmės, įvertins visas aplinkybes ir atsižvelgs į išdėstytus faktus. O jie rodo, kad tam tikri veiksmai galėjo būti koordinuoti neteisėtai“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas.

    „Energesman“ taip pat akcentuoja galimo interesų konflikto riziką, nes Vilniaus miesto ESOC vadovas, kaip nurodoma, kartu yra ir VAATC valdybos narys. Bendrovės vertinimu, ESOC, kuris turi veikti nešališkai, tokioje situacijoje gali kelti abejonių dėl sprendimų objektyvumo.

    Įmonė praneša, kad dėl Vilniaus miesto ESOC sprendimų jau kreiptasi ir į Regionų administracinį teismą. Tai reiškia, kad ginčai gali vykti lygiagrečiai skirtingose jurisdikcijose, vertinant tiek administracinius, tiek civilinius aspektus.

    „Energesman“ argumentai dėl sutarčių

    „Energesman“ teigia, kad pagal eksploatavimo sutartį ją nutraukti galima tik esant dviem sąlygoms: reikšmingoms priežastims ir įspėjimui prieš 20 darbo dienų. Bendrovė tvirtina, kad VAATC nurodytos priežastys nėra reikšmingos, todėl sutarčių nutraukimas, jos nuomone, nepagrįstas.

    Kaip vieną esminių aplinkybių įmonė mini atliekų srautų valdymą ir tai, kad atliekų kiekiai gamyklos teritorijoje, anot „Energesman“, augo ne dėl operatoriaus veiksmų. Bendrovė taip pat sieja situaciją su ribotomis atliekų deginimo galimybėmis regione, kai atliekų nukreipimas į kitus pajėgumus tampa komplikuotas ir brangus.

    Dėl modernizavimo sutarties „Energesman“ teigia, kad įsipareigojimų nevykdė pats VAATC, nes esą nebuvo atliktas sutartyje numatytas pradinis mokėjimas, siekęs apie 4 400 000 eurų. Bendrovės vertinimu, tai turėjo tiesioginę įtaką projekto eigai ir terminams.

    Turtas, nuostoliai ir tolimesni veiksmai

    „Energesman“ taip pat nurodo, kad VAATC iki šiol nėra grąžinęs gamyklos teritorijoje buvusio įmonei priklausančio turto, kurio vertė, teigiama, siekia apie 3 000 000 eurų. Bendrovė tikina, kad dalis turto buvo išvežta iš teritorijos jai nepranešus.

    Preliminariais skaičiavimais, „Energesman“ patirti nuostoliai gali siekti apie 20 000 000 eurų, o suma esą didėja ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklą valdo VAATC. Galutines sumas ir atsakomybes, jei ginčas pasieks esmę, nustatytų teismas, įvertinęs sutarčių sąlygas, faktinę situaciją ir šalių veiksmus.

    Kol vyksta teisminiai procesai, rinkai ir gyventojams svarbiausias klausimas išlieka paslaugos tęstinumas ir kainos stabilumas. Atliekų tvarkymo sistemoje bet koks ilgalaikis neapibrėžtumas paprastai reiškia didesnes administravimo ir logistikos sąnaudas, todėl tiek savivaldybės, tiek operatoriai yra spaudžiami kuo greičiau rasti teisiškai aiškų sprendimą.

  • Atliekų mokestis senjorams: kada už šiukšlių išvežimą galima nemokėti ir ką būtina pateikti savivaldybei

    Didėjant atliekų tvarkymo įmokoms, daliai vyresnio amžiaus žmonių jos tampa reikšminga mėnesio išlaidų dalimi. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis gyventojas gali laikinai nemokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, jei būstas faktiškai nėra naudojamas.

    Praktikoje tai dažniausiai susiję su ilgesne išvyka ar išvykimu gyventi kitur, pavyzdžiui, gydantis ligoninėje, reabilitacijoje, sanatorijoje, apsistojus pas artimuosius ar persikėlus į globos įstaigą. Svarbiausia sąlyga yra ta, kad konkrečiu laikotarpiu patalpose realiai negyvenama, todėl atliekos nesusidaro arba jų kiekis yra minimalus.

    Kada mokestis gali būti neskaičiuojamas?

    Atliekų mokesčio neskaičiavimas paprastai siejamas ne su amžiumi, o su faktine situacija: būstas ilgesnį laiką tuščias. Savivaldybės dažniausiai numato tvarką, kaip deklaruoti laikiną negyvenimą, kokiems terminams tai taikoma ir kokių dokumentų gali būti prašoma.

    Dažnas gyventojų nesusipratimas yra manyti, kad pakanka tiesiog išvykti. Vien išsikėlimas ar laikinas nebuvimas automatiškai mokesčio nesustabdo, nes įmoka dažnai skaičiuojama pagal deklaruotus gyventojus arba pagal būsto statusą, o ne pagal tai, ar žmogus konkrečią savaitę buvo namuose.

    Ką reikia padaryti savivaldybėje?

    Kad mokestis būtų sustabdytas, paprastai reikia kreiptis į savivaldybę ar vietinį atliekų administratorių ir pateikti prašymą dėl mokesčio perskaičiavimo ar laikino neskaičiavimo. Kai kur prašoma pagrįsti aplinkybes, pavyzdžiui, kad asmuo iš tiesų nebegyvena būste nurodytu laikotarpiu.

    Dokumentų apimtis skiriasi, tačiau savivaldybės dažniausiai tikrina, ar prašymas neprieštarauja kitiems duomenims, pavyzdžiui, ar būste nėra deklaruotų gyventojų, ar jis neperduotas nuomai. Dėl to prieš teikiant prašymą verta pasitikslinti konkrečias taisykles savo savivaldybėje.

    Ar yra papildomų lengvatų vienišiems senjorams?

    Be laikino mokesčio neskaičiavimo tuščiam būstui, kai kurios savivaldybės taiko socialines lengvatas mažas pajamas gaunantiems gyventojams, įskaitant vienišus senjorus. Tokiais atvejais vertinamos pajamos, šeimos sudėtis ir kiti kriterijai, o sprendimai priimami pagal savivaldybės patvirtintą tvarką.

    Kadangi atliekų rinkliavos modeliai ir lengvatos Lietuvoje nustatomos savivaldybių lygmeniu, vieno universalaus atsakymo nėra. Patikimiausias kelias yra kreiptis į savo savivaldybę ir išsiaiškinti, ar galima laikinai sustabdyti įmoką, kokiam laikui tai leidžiama ir kokių įrodymų prireiks.

  • Pakruojyje startuoja atskiras maisto atliekų rūšiavimas: ką gyventojams svarbu žinoti iki liepos 1 dienos

    Pakruojyje startuoja atskiras maisto atliekų rūšiavimas: ką gyventojams svarbu žinoti iki liepos 1 dienos

    Pakruojo mieste nuo 2026 metų liepos 1 dienos pradedamas atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas. Pokytis numatytas Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plane ir yra dalis platesnio siekio mažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekį.

    Savivaldybė gyventojams žada, kad įsigaliojus naujai tvarkai vietinės rinkliavos dydis nedidės. Praktikoje tai reiškia, kad maisto atliekų atskyrimas turėtų vykti keičiant įpročius ir infrastruktūrą, o ne didinant mokesčius.

    Susitikimas gyventojams Pakruojyje

    Kilus klausimams dėl rūšiavimo, konteinerių vietų ar priemonių, Pakruojo rajono savivaldybė kviečia į informacinį susitikimą. Jis vyks 2026 metų birželio 9 dieną 17.30 valandą savivaldybės didžiojoje salėje Kęstučio gatvėje 4, antrame aukšte.

    Susitikimo metu planuojama pristatyti, kaip veiks maisto ir virtuvės atliekų surinkimas, kur bus statomi konteineriai ir kaip gyventojams bus dalijami rūšiavimo kibirėliai. Taip pat bus paaiškinta, kokios atliekos galės keliauti į maisto atliekų konteinerius, ir atsakoma į gyventojų klausimus.

    Ką keičia atskiras surinkimas?

    Atskiras maisto atliekų surinkimas dažniausiai diegiamas tam, kad biologiškai skaidžios atliekos nebūtų maišomos su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Toks atskyrimas padeda mažinti kvapus ir nešvarą mišrių atliekų konteineriuose, o surinktas maisto atliekas galima nukreipti apdorojimui, pavyzdžiui, kompostavimui ar biodujų gamybai.

    Gyventojams svarbiausia iš anksto sužinoti, kur atsiras nauji konteineriai ir kokia bus tiksli metimo tvarka. Savivaldybė pabrėžia, kad susitikime bus aptariamos ir praktinės detalės, nuo kurių priklauso kasdienis patogumas, todėl gyventojų dalyvavimas gali padėti išspręsti neaiškumus dar iki naujos sistemos starto.

    Ką verta pasiruošti iki liepos 1 dienos?

    Iki liepos 1 dienos gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės informaciją dėl konteinerių pastatymo vietų ir kibirėlių dalijimo tvarkos. Taip pat verta įsivertinti, kur namuose patogiausia laikyti atskirą talpą maisto atliekoms, kad rūšiavimas taptų kasdieniu įpročiu, o ne papildomu rūpesčiu.

    Savivaldybė kviečia pakruojiečius aktyviai įsitraukti ir teigia, kad pokytis įgyvendinamas siekiant švaresnės ir tvaresnės aplinkos. Esminė žinutė gyventojams šiuo metu paprasta: nauja tvarka įsigalioja netrukus, o svarbiausi atsakymai bus pateikti birželio 9 dienos susitikime.

  • Biržuose patvirtintos atliekų rinkliavos lengvatos: kas nemokės kintamosios dalies ir kaip kreiptis

    Biržuose patvirtintos atliekų rinkliavos lengvatos: kas nemokės kintamosios dalies ir kaip kreiptis

    Biržų rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną pritarė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimams ir patvirtino papildomas lengvatas socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Sprendimas priimtas įvertinus gyventojų prašymus ir siekiant mažinti finansinę naštą toms grupėms, kurioms išlaidos dažniausiai yra jautriausios.

    Vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą savivaldybėse įprastai susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Kintamoji dalis dažniausiai siejama su gyventojų skaičiumi ar faktiniu naudojimusi paslauga, todėl būtent jos netaikymas daliai gyventojų gali reikšti apčiuopiamą mėnesinių ar metinių išlaidų sumažėjimą.

    Kam kintamoji dalis nebus skaičiuojama?

    Pagal patvirtintus pakeitimus, kintamoji vietinės rinkliavos dalis nebus skaičiuojama šeimoms, auginančioms tris ar daugiau nepilnamečių vaikų, už vaikus. Taip pat ši dalis nebus taikoma asmenims, netekusiems 75 proc. ir daugiau darbingumo.

    Lengvata numatyta ir asmenims, kuriems nustatytas I-ojo ir II-ojo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis, taip pat vaikams, kuriems nustatyta sunki negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad lengvatos taikymas susietas su oficialiai patvirtintais statusais, todėl svarbiausia yra pateikti prašymą ir reikiamus duomenis administratoriui.

    Kiek gyventojų gali pasinaudoti?

    Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, Biržų rajono savivaldybėje yra 219 šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų. Taip pat registruojami 256 asmenys, kuriems nustatytas I-ojo ir II-ojo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis.

    Be to, rajone yra 508 asmenys, netekę 75 proc. ir daugiau darbingumo, ir 23 vaikai su sunkia negalia. Šie skaičiai leidžia prognozuoti, kad lengvatos gali būti aktualios reikšmingai daliai namų ūkių, ypač tiems, kuriems kiekviena periodinė įmoka turi didelę įtaką šeimos biudžetui.

    Kaip pateikti prašymą?

    Norint pasinaudoti lengvata, gyventojams reikia pateikti prašymą dėl vietinės rinkliavos kintamosios dalies netaikymo Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro Biržų rajono rinkliavų administravimo ir kontrolės padaliniui. Padalinys yra Tiekimo g. 10, Biržuose.

    Gyventojai priimami antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 9.00 iki 16.00 valandos, numatyta pietų pertrauka nuo 12.00 iki 13.00 valandos. Prašymą taip pat galima pateikti elektroniniu paštu, todėl daliai gyventojų procesas gali būti paprastesnis ir nereikalauti atvykimo.