CP v2

Tag: Komunaliniai mokesčiai

  • Supske brangsta atliekų išvežimas: dėl užstato sistemos „geltonas maišas“ neteko vertės

    Lenkijos Supsko miestas svarsto didinti mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą beveik 30 proc. Jei sprendimas būtų priimtas, mėnesio įmoka gyventojams augtų nuo maždaug 7,30 euro iki 9,30 euro.

    Miesto valdžia teigia, kad spaudimą kainoms didina užstato sistema, kuri iš buitinių atliekų srauto „ištraukia“ vertingiausias pakuotes. Dėl to, anot savivaldybės, metalų ir plastiko frakcija, vadinama geltonu maišu, tapo mažiau pelninga rūšiavimui.

    Kas pasikeitė geltoname maiše?

    Užstato sistema skatina gyventojus dalį pakuočių grąžinti į taromatus ir surinkimo punktus, todėl jos nebeatkeliauja į mišrią komunalinių atliekų grandinę. Savivaldybės argumentas paprastas: atliekų vežėjai anksčiau dalį kaštų kompensuodavo parduodami išrūšiuotas žaliavas, o dabar šių pajamų mažėja.

    „Geltonas maišas tapo skurdesnis. Tai, kas leidžia susigrąžinti pinigus, patenka į užstato sistemą, o maiše lieka tai, ką privalome sutvarkyti“, – sakė Supsko miesto aplinkos apsaugos ir komunalinio ūkio skyriaus vadovė Katarzyna Guzewska.

    Tokiais atvejais didesnė dalis surinktos frakcijos tampa ne žaliava, o sąnauda, nes ją reikia papildomai išrūšiuoti, transportuoti ir sutvarkyti. Savivaldybės bei vežėjų teigimu, tai mažina „amortizatorių“, kuris iki šiol lėtino atliekų tvarkymo kainų augimą.

    Kiek kainuos atliekų tvarkymas?

    Skaičiuojama, kad visas atliekų tvarkymo sistemos kaštas mieste 2025 metais gali siekti apie 7 000 000 eurų. Tai maždaug 460 000 eurų daugiau, nei buvo planuota anksčiau.

    Vien atliekų sutvarkymo dalis šiemet, kaip nurodo savivaldybė, sudaro apie 4 470 000 eurų, o 2026 metais gali kilti iki maždaug 5 000 000 eurų. Ilgesnėje perspektyvoje, 2028 metais, ši eilutė gali viršyti 5 580 000 eurų.

    Miestas taip pat numato paskatą tiems, kurie kompostuoja biologiškai skaidžias atliekas namuose. Tokiu atveju siūloma nuolaida siektų apie 0,70 euro per mėnesį.

    Be užstato sistemos poveikio, savivaldybė išskiria ir kitus veiksnius, didinančius tarifus. Tarp jų minimi brangstantys likutinių atliekų šalinimo mokesčiai ir augantis komunalinių atliekų kiekis.

    Supsko pavyzdys rodo, kad keičiantis pakuočių surinkimo taisyklėms savivaldybėms gali tekti iš naujo perskaičiuoti atliekų tvarkymo grandinės ekonomiką. Gyventojams tai dažniausiai reiškia paprastą rezultatą: mažiau vertės atliekų sraute ir didesnę sąskaitą už paslaugą.

  • Rusijoje komunaliniai mokesčiai šauna į viršų: centrinis bankas įspėja dėl infliacijos

    Rusijoje komunaliniai mokesčiai šauna į viršų: centrinis bankas įspėja dėl infliacijos

    Brangimas rudenį palies visą šalį

    Rusijoje nuo spalio 1 dienos įsigalios vidutiniškai apie 15 proc. komunalinių paslaugų tarifų didinimas. Rusijos centrinis bankas įspėja, kad šis sprendimas taps papildomu veiksniu, stumiančiu metinę infliaciją dar toliau nuo oficialaus 4 proc. tikslo.

    Tarifų pokyčiai skirtinguose regionuose nevienodi ir, valdžios skelbiamais vertinimais, sieks maždaug nuo 8 proc. iki 22 proc. Didesnis spaudimas prognozuojamas kai kuriems pietiniams ir Sibiro regionams, o Maskvoje tarifai turėtų augti apie 15 proc., Sankt Peterburge – apie 14,6 proc.

    Du didinimai per metus – reta praktika

    Dar vienas, palyginti nedidelis, tarifų didinimas įsigaliojo šių metų sausį, kai mokėjimai augo apie 1,7 proc. Dvigubas tarifų kėlimas per tuos pačius kalendorinius metus Rusijoje nėra įprastas ir pastaraisiais metais buvo taikomas retai.

    Tokie sprendimai stiprina vadinamąją administruojamų kainų įtaką infliacijai, nes komunaliniai mokesčiai yra neišvengiama išlaidų dalis. Augant šiai eilutei sąskaitose, gyventojams lieka mažiau lėšų kitoms prekėms ir paslaugoms, o įmonėms kyla veiklos savikaina.

    Kodėl tarifai keliami?

    Kremlius tarifų didinimą aiškina nusidėvėjusia infrastruktūra ir būtinybe modernizuoti komunalinius tinklus. Dalis šilumos, vandentiekio ir elektros ūkio daugelyje regionų yra paveldėta iš sovietmečio, o atnaujinimo tempai ilgą laiką buvo nepakankami.

    Papildomą riziką kelia ir ribotos galimybės greitai įsigyti kai kurią importuojamą įrangą bei komponentus, kurių reikia remontui ir modernizacijai. Prie spaudimo prisideda ir darbo jėgos trūkumas, kai dalis darbuotojų nukreipiama į su gynybos pramone susijusius sektorius.

    Smulkiausi ir skurdžiausi jaučia labiausiai

    Centrinis bankas vertina, kad spalio tarifų šuolis pastebimai prisidės prie spartesnės metinės infliacijos. Baziniame scenarijuje institucija prognozuoja, kad 2026 metais infliacija gali siekti 6–7 proc., tai yra gerokai virš 4 proc. tikslo.

    Komunaliniai mokesčiai yra fiksuotos išlaidos, kurių namų ūkiai negali lengvai sumažinti, ypač šildymo sezono metu. Mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms 15 proc. pabrangimas dažnai reiškia tiesioginį pasirinkimą tarp būtinųjų pirkinių, o didesnes pajamas turintiems tokio paties dydžio šuolis sudaro santykinai mažesnę naštą.

    Verslui komunalinių paslaugų brangimas taip pat tampa grandinine reakcija: išauga gamybos, logistikos, prekybos ir biurų išlaidos, o dalis jų persikelia į galutines kainas. Tokiu būdu tarifų kilimas gali tapti dar vienu infliacijos kanalu ekonomikoje, kurią jau veikia karo išlaidos, sankcijos ir brangus skolinimasis.

    „Komunalinių tarifų didinimas taps reikšmingu veiksniu, papildomai spartinančiu metinę infliaciją“, – sakė Rusijos centrinis bankas.

    Situaciją aštrina ir aukštos palūkanos: Rusijos centrinis bankas pastaraisiais metais laikė itin griežtą pinigų politiką, o bazinė palūkanų norma buvo pakelta iki 21 proc. Brangus kreditas mažina privačias investicijas ir ypač skaudžiai smogia smulkesniems verslams, kurie neturi priėjimo prie valstybinių užsakymų ar pigesnio finansavimo.

    Ekonomistai pažymi, kad privalomųjų mokėjimų augimas paprastai silpnina vidaus paklausą, ypač regionuose, kur atlyginimai nespėja su kainų kilimu. Jei komunalinių mokesčių šuolį lydės tolesnis būtinųjų prekių brangimas, spaudimas namų ūkiams gali didėti ir tapti socialiniu bei politiniu jautrumo tašku.

  • Senjorai gali nemokėti už šiukšles: kada priklauso lengvata ir kaip pateikti prašymą

    Senjorai gali nemokėti už šiukšles: kada priklauso lengvata ir kaip pateikti prašymą

    Atliekų tvarkymo mokestis daugelyje savivaldybių siejamas su tuo, ar būstas faktiškai gyvenamas. Jei žmogus laikinai išvyksta ir nekilnojamojo turto objektas tuo laikotarpiu nenaudojamas, kai kuriais atvejais mokestis gali būti perskaičiuotas arba apskritai netaikomas.

    Tokia situacija ypač aktuali senjorams, kurie ilgesniam laikui išvyksta į sanatoriją, gydymo įstaigą ar slaugos namus. Logika paprasta: jei būste niekas negyvena, atliekos negeneruojamos, todėl atsiranda pagrindas prašyti laikinai netaikyti mokesčio arba jį sumažinti.

    Kada mokestis gali būti netaikomas?

    Praktikoje viskas priklauso nuo konkrečios savivaldybės taisyklių: vienur pakanka deklaruoti, kad būstas laikinai negyvenamas, kitur reikia pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Dažniausiai prašoma nurodyti laikotarpį, kuriuo patalpos bus nenaudojamos, ir įsipareigoti informuoti apie pasikeitimus.

    Svarbu suprasti, kad lengvata paprastai nėra automatinė. Net jei žmogus realiai išvykęs, mokestis gali būti skaičiuojamas toliau, kol gyventojas pateikia prašymą ir savivaldybė priima sprendimą dėl perskaičiavimo.

    Kaip pateikti prašymą?

    Gyvenantiems individualiuose namuose dažniausiai reikia kreiptis į savivaldybę arba atliekų tvarkymo administratorių. Daugiabučiuose papildomai aktualus ir namo administratorius ar bendrija, nes mokestis neretai administruojamas per pastato valdymą ir gyventojų deklaruotus duomenis.

    Prašyme įprastai nurodomos tikslios datos, kada būstas bus negyvenamas, taip pat pateikiama informacija, kas ir kodėl išvyksta. Rekomenduojama išsaugoti įrodymus apie buvimą kitur, pavyzdžiui, gydymo įstaigos išrašą ar sutartį su slaugos įstaiga, nes jų gali būti paprašyta tikrinant aplinkybes.

    Kitos nuolaidos: kam jos taikomos?

    Be laikino nemokėjimo už negyvenamą būstą, savivaldybės gali taikyti ir papildomas lengvatas. Dažniausiai jos susijusios su namų ūkio pajamomis ir socialinės paramos kriterijais, todėl senjorams svarbu įsivertinti ne amžių, o tai, ar pajamos atitinka nustatytas ribas.

    Kai kur numatomos nuolaidos didesnėms šeimoms, taip pat dalinis mokesčio sumažinimas gyventojams, kurie kompostuoja bioatliekas ir tai oficialiai deklaruoja. Tokiais atvejais savivaldybė gali turėti teisę patikrinti, ar kompostavimo priemonės iš tiesų naudojamos.

    Taip pat pasitaiko vietinių programų, skirtų vieniems gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau jų sąlygos skiriasi. Vienose savivaldybėse jos apima atliekų mokestį, kitur labiau orientuojasi į šildymo, būsto išlaikymo ar kitų komunalinių paslaugų kompensacijas.

    Patikimiausia išeitis norint sužinoti, ar priklauso lengvata, yra kreiptis į savo savivaldybę ir pasitikrinti atliekų tvarkymo mokesčio tvarką bei prašymo formą. Jei taikomos socialinės nuolaidos, dažnai reikia papildomai konsultuotis su socialinės paramos skyriumi, nes sprendimai priimami individualiai, įvertinus pateiktus dokumentus.

  • Kaimynė kasdien laisto gėlyną prie daugiabučio: kas apmoka vandenį ir kada gali laukti bauda?

    Kaimynė kasdien laisto gėlyną prie daugiabučio: kas apmoka vandenį ir kada gali laukti bauda?

    Gėlynai prie daugiabučių puošia kiemą, tačiau kartu kelia praktišką klausimą: kas apmoka vandenį, kai vienas gyventojas reguliariai laisto bendrą želdyną. Atsakymas priklauso nuo to, iš kur paimamas vanduo, ir kokia tvarka nustatyta name.

    Jei laistoma iš čiaupo, kuris įrengtas bendrojo naudojimo patalpose ar teritorijoje ir priskirtas namo inžinerinėms sistemoms, vandens sąnaudos paprastai tampa bendromis išlaidomis. Tokios išlaidos įtraukiamos į namo eksploatavimo kaštus, kuriuos gyventojai apmoka per mėnesines įmokas.

    Kita situacija, kai vanduo imamas iš konkretaus buto, pavyzdžiui, per išneštą žarną iš virtuvės ar vonios. Tuomet vandens suvartojimas fiksuojamas to buto apskaitoje, todėl už jį moka pats gyventojas pagal savo skaitiklio rodmenis ir sutartą atsiskaitymo tvarką.

    Praktikoje daug kas remiasi ir vidaus taisyklėmis: bendrija, administratorius ar bendrijos pirmininkas gali nustatyti, kaip naudojami bendri ištekliai, įskaitant vandens paėmimo vietas. Jei laistoma su aiškiu tikslu prižiūrėti bendrą aplinką ir tam pritarta, konfliktų dažniausiai pavyksta išvengti.

    Rizika atsiranda, kai bendras vanduo naudojamas savavališkai arba ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, plaunant automobilį ar pildant baseiną. Tokiais atvejais administravimas gali riboti priėjimą prie čiaupo, pareikalauti laikytis nustatytos tvarkos ar spręsti dėl žalos atlyginimo, jei nustatomas nepagrįstas išlaidų didėjimas.

    Norint išvengti nesusipratimų, gyventojams verta iš anksto susitarti: kas prižiūri gėlynus, kada laistoma ir iš kur imamas vanduo. Jei kyla įtarimų dėl išaugusių sąnaudų, gyventojai turi teisę kreiptis į administratorių ir paprašyti paaiškinti, kaip apskaitomas bendrųjų reikmių vanduo ir kaip jis paskirstomas mokesčiuose.

    Pastaraisiais metais savivaldybės ir daugiabučių valdytojai dažniau akcentuoja taupų vandens vartojimą, ypač vasarą, kai dėl sausros didėja vartojimas. Dėl to bendruomenėms vis aktualiau turėti aiškias taisykles, o laistant rinktis efektyvesnius sprendimus, pavyzdžiui, laistyti ryte ar vakare ir vengti perteklinio vandens švaistymo.

  • Pakruojyje startavo „vienos sąskaitos“ sistema: „Mano Pakruojis“ sujungė komunalinius mokesčius

    Pakruojyje startavo „vienos sąskaitos“ sistema: „Mano Pakruojis“ sujungė komunalinius mokesčius

    Pakruojo rajone oficialiai pristatyta integruota skaitmeninė paslaugų platforma „Mano Pakruojis“, veikianti vieno langelio principu. Ji leidžia gyventojams vienoje vietoje matyti ir apmokėti kelis skirtingus komunalinius įsipareigojimus, o savivaldybei tikimasi supaprastinti administravimą.

    Naujoji sistema apima UAB „Pakruojo šiluma“, UAB „Pakruojo vandenys“, UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikiamas paslaugas bei savivaldybės rinkliavą už atliekų tvarkymą. Gyventojai gauna vieną sąskaitą, kurioje suvedami mokesčiai už skirtingas paslaugas ir aiškiai matoma bendra mokėtina suma.

    Projektą „Vieno langelio principu veikianti integruota skaitmeninė paslaugų platforma Pakruojo rajone“ Pakruojo rajono savivaldybės administracija įgyvendino kartu su VšĮ „Inovacijų agentūra“. Sistemos kūrimą po laimėto konkurso realizavo „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, dirbantis su savivaldybių ir jų įmonių veiklos skaitmeninimu.

    Oficialus „Mano Pakruojis“ atidarymas įvyko gegužės 27 dieną Pakruojo spaustuvėje. Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vadovai, tarybos nariai, savivaldybės įmonių atstovai ir projekto įgyvendintojai.

    „Sistema startavo ir pradėjo veikti, tačiau vis dar yra tobulinama, tad vis dar pasitaiko klaidų“, – sakė projekto pristatyme dalyvavę savivaldybės atstovai.

    Pasak savivaldybės, gyventojų aptarnavimui Pakruojo mieste atidarytas klientų aptarnavimo centras, kuriame galima gauti konsultacijas, išsiaiškinti klausimus ir pranešti apie pastebėtas problemas. Pabrėžiama, kad „viena sąskaita“ nėra galutinis tikslas, o platforma bus plečiama ir toliau pritaikoma gyventojų poreikiams.

    Atsižvelgiant į vyresnio amžiaus gyventojų poreikius, Pakruojo spaustuvėje veikia vieno langelio kabinetas, kuriame galima atvykti konsultacijai gyvai. Sąskaitas numatyta teikti elektroniniu būdu, tačiau prireikus popierinę sąskaitą bus galima atsispausdinti aptarnavimo vietoje.

    Gyventojams taip pat išduodamos kliento kortelės, kurios skirtos patogesniam suvartojimo duomenų deklaravimui. Savivaldybė nurodo, kad deklaravus duomenis ir gavus apskaičiuotas sumas, atsiskaityti už paslaugas bus galima ir numatytose prekybos vietose.

    Projektas įgyvendinamas Pakruojo rajono savivaldybei laimėjus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos konkursą. Projekto vertė siekia 91 548,60 euro.

  • „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: gegužę šildymas pigs 6,1 proc., pigiau ir karštas vanduo

    „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: gegužę šildymas pigs 6,1 proc., pigiau ir karštas vanduo

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėja iki 7,08 cento už kilovatvalandę be PVM. Palyginti su 2026 metų balandžiu, kaina krinta 0,46 cento už kilovatvalandę, arba 6,1 proc.

    Galutinė kaina gyventojams ir kitiems vartotojams, taikant 21 proc. PVM, sudarys 8,57 cento už kilovatvalandę. Tai reiškia, kad įprastame šildymo sąskaitų krepšelyje, ypač pereinamuoju sezonu, pokytis turėtų būti juntamas, nors reali suma priklausys nuo suvartojimo ir pastato energinio efektyvumo.

    Šilumos kainą centralizuotame šildyme paprastai labiausiai veikia kuro ir superkamos šilumos savikaina, taip pat prognozuojamas šilumos poreikis ir faktiniai įmonės kaštai. Pavasarį kainų pokyčius dažnai lemia pigesnis kuro krepšelis, mažėjanti šilumos gamybos apkrova ir perskaičiuojamos sąnaudos pagal reguliuojamą kainodarą.

    „Panevėžio energija“ taip pat paskelbė karšto vandens kainą Kupiškio rajono gyventojams, įvertinus šilumos kainą ir geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo tarifus. Nuo gegužės karštas vanduo Kupiškio rajone kainuos 11,18 euro už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Gyventojams verta atkreipti dėmesį, kad karšto vandens kaina priklauso ne tik nuo šilumos tarifo, bet ir nuo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, taip pat nuo to, kiek šilumos reikia vandeniui pašildyti. Dėl to skirtingose savivaldybėse ar tiekėjų aptarnaujamose teritorijose galutiniai tarifai gali skirtis net ir esant panašioms šilumos kainoms.