Tag: Konferencijos

  • Varšuvoje lapkritį vyks konferencija apie ateities technologijas: dėmesys DI, energetikai ir kibernetikai

    Varšuvoje 2026 metų lapkričio 25–26 dienomis vyks konferencija „Nauka. Plėtra. Verslas“, skirta ateities technologijoms ir inovacijų diegimui įmonėse.

    Renginys numatytas viešbutyje „Sheraton Grand Warsaw“. Kaip skelbiama konferencijos programoje, diskusijose daug dėmesio bus skiriama mokslo ir pramonės bendradarbiavimui, siekiant kurti modernesnę ir konkurencingesnę ekonomiką.

    Programoje numatyta daugiau nei 25 debatų sesijos: nuo tyrimų komercializavimo iki dirbtinio intelekto pritaikymo, energetikos transformacijos ir kibernetinio saugumo.

    Tarp dalyvių žadami valdžios institucijų, akademinės bendruomenės, mokslo tyrimų įstaigų bei technologijų ir pramonės bendrovių atstovai. Organizatoriai taip pat nurodo, kad vis dar galima registruotis į renginį.

    Temos: nuo robotikos iki kosmoso

    Viena iš programos krypčių – „pramonė ateityje“, kurioje planuojama aptarti automatizaciją, robotizaciją ir duomenų panaudojimą gamyboje bei logistikoje. Akcentuojama, kaip skaitmenizacija keičia procesus – nuo projektavimo iki valdymo.

    Atskiruose debatuose numatyta kalbėti apie energetikos ir pramonės transformaciją: atsinaujinančius energijos išteklius, branduolinę energetiką, vandenilį, energijos kaupimą, tinklų plėtrą ir efektyvumo sprendimus.

    Programoje taip pat minimos aviacijos ir kosmoso technologijos bei klausimai, susiję su tyrimų kryptimis, turinčiomis didesnį komercinį potencialą.

    Dirbtinis intelektas ir kibernetinis saugumas – praktiniams sprendimams

    Dirbtinio intelekto tematika konferencijoje pristatoma per perėjimą nuo susižavėjimo prie realaus pritaikymo administracijoje ir versle. Numatyta aptarti duomenų, infrastruktūros, kompetencijų, saugumo ir atsakomybės klausimus.

    Dar viena svarbi kryptis – kibernetinis saugumas. Diskusijose ketinama nagrinėti augančių atakų rizikas, kritinės infrastruktūros apsaugą, duomenų saugumą bei kibernetinių kompetencijų ir paslaugų plėtrą.

    Šalia technologinių temų programoje yra ir švietimo klausimai – pavyzdžiui, dualinis mokymas bei universitetų bendradarbiavimas su pramone, kai studijų turinys kuriamas kartu su įmonėmis ir sprendžiami realūs verslo uždaviniai.

    Numatyta ir apdovanojimų ceremonija

    Organizatoriai nurodo, kad 2026 metų lapkričio 25 dieną iškilmingos vakarinės dalies metu planuojama paskelbti konkurso „Žinios ekonomikai“ rezultatus.

    Renginys orientuotas į praktinį mokslo ir verslo dialogą – nuo inovacijų diegimo iki konkurencingumo didinimo sprendimų, kurie ypač aktualūs pramonei, energetikai ir viešajam sektoriui.

  • Varšuvoje lapkričio 25–26 d. vyks konferencija „Nauka. Plėtra. Verslas“: paskelbti pranešėjai

    Jau lapkričio 25–26 dienomis Varšuvoje, viešbutyje „Sheraton Grand Warsaw“, vyks konferencija „Nauka. Plėtra. Verslas“ (lenk. „Nauka. Rozwój. Biznes“). Renginio darbotvarkėje – daugiau nei 25 diskusijos apie tai, kaip mokslo žinias paversti realiais sprendimais ekonomikai.

    Kaip skelbiama WNP.pl publikuotoje informacijoje, konferencijoje susitiks mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai. Pagrindinis akcentas – inovacijų finansavimas ir tyrimų rezultatų komercinimas.

    Programoje numatytos temos apima dirbtinį intelektą, energetikos transformaciją, kibernetinį saugumą, taip pat kosmoso ir aviacijos technologijas. Renginio formatas – dvi dienos debatų apie bendradarbiavimą tarp akademinės bendruomenės ir pramonės bei kryptis, svarbias Lenkijos ekonomikos augimui.

    Organizatoriai taip pat primena, kad dalyvauti dar galima užsiregistravus iš anksto. Be diskusijų, numatyta ir iškilminga dalis – lapkričio 25 dieną planuojama paskelbti konkurso „Wiedza dla Gospodarki“ rezultatus.

    Kas kalbės konferencijoje

    Pranešėjų ir svečių sąraše – vyriausybės administracijos, akademinės bendruomenės, mokslo tyrimų institucijų bei technologijų ir pramonės įmonių atstovai.

    Tarp paskelbtų pranešėjų – Ireneusz Borowski („Dassault Systèmes“), Jacek Brol („BASF Polska“), Dagmara Brzezińska („Google Polska“), Wojciech Klimek (FAKRO), prof. Marek Pawełczyk (Silezijos technologijos universitetas), Michał Stępień (ZPUE), prof. Andrzej Szeptycki (Mokslo ir aukštojo mokslo ministerija), dr Ireneusz Tomczak (EdTech Hub Ventures), dr Piotr Wiliński (Muotech), Narcyz Wrześniewski (Epione), Andrzej Żubka (PACTT) ir dr hab. Joanna Żukowska (SGH Varšuvoje).

    Konferencijos organizatoriai pabrėžia, kad renginio tikslas – praktinis: ieškoti būdų, kaip sujungti mokslo potencialą, verslo poreikius ir viešojo sektoriaus sprendimus. Tokia kryptis aktuali ne tik Lenkijai – panašūs klausimai vis dažniau keliami ir visoje Europoje, kur konkurencingumą lemia gebėjimas greitai diegti inovacijas.

    Renginys vyks Varšuvoje, todėl Lietuvos skaitytojams tai gali būti įdomu kaip regiono technologijų ir pramonės kryptis atspindintis forumas, kuriame aptariamos temos svarbios ir tarptautinėms įmonėms bei partnerystėms.

  • Lenkijos ekonomikos pranašumai senka: Varšuvoje lapkritį vyks mokslo ir verslo konferencija

    Lenkijos ekonomika, ilgą laiką rėmusis palyginti žemais darbo kaštais ir energijos prieinamumu, šiuos pranašumus pamažu praranda. Vis dažniau akcentuojama, kad norint išlaikyti konkurencingumą reikia ieškoti kito kelio – paremto naujomis technologijomis ir mokslo bei pramonės bendradarbiavimu.

    Apie tai kalbama prieš konferenciją „Nauka. Plėtra. Verslas“ („Nauka. Rozwój. Biznes“), kuri 2026 metų lapkričio 25–26 dienomis vyks Varšuvoje, viešbutyje „Sheraton Grand Warsaw“. Renginyje planuojama diskutuoti, kaip sukurti natūralias ir veiksmingas sąsajas tarp valstybės administracijos, verslo ir mokslo.

    Konferencijos esmė – kaip tyrimų institutuose ir universitetuose gimstančios idėjos gali virsti sprendimais, didinančiais šalies ekonomikos konkurencingumą. Tekste pabrėžiama, kad vien mažesnėmis sąnaudomis konkuruoti darosi vis sunkiau, todėl reikia alternatyvios plėtros trajektorijos.

    Renginio programa skirta ne tik technologijoms, bet ir sisteminiams klausimams: kaip organizuoti procesą, kad moksliniai rezultatai pasiektų pramonę, o mokslo ir ekspertų kompetencijos taptų lygiaverčiu partneriu kuriant globalias strategijas bei ieškant perspektyvių nišų.

    Trys kryptys ir 25 diskusijos

    Konferencijos programoje numatytos trys pagrindinės temų kryptys: „ekonomika, valstybė, sistema“, „technologijos, pramonė, diegimai“ ir „žmonės, universitetai, kompetencijos“. Būtent šiose srityse ketinama ieškoti atsakymų, kaip mokslo potencialą paversti ekonomine verte.

    Skelbiama, kad per dvi dienas suplanuota 25 debatų ciklas. Jose turėtų dalyvauti Vyriausybės nariai, valstybės institucijų ir agentūrų atstovai, mokslininkai, ekspertai bei verslo atstovai.

    „Žinios ekonomikai“ apdovanojimai už realius rezultatus

    Vienu svarbiausių renginio akcentų taps konkurso „Žinios ekonomikai“ („Wiedza dla gospodarki“) rezultatų paskelbimas. Juo siekiama įvertinti projektus, kurie jau pritaikyti praktiškai, taip pat patentus, leidžiančius kurti naujus sprendimus, bei išskirtines kompetencijas naujųjų technologijų srityse.

    Nurodoma, kad konkursas apima šešias kategorijas: „nuo mokslo iki diegimo“, „MTEP bendradarbiavimas“, „technologija pramonei“, „kompetencijos ekonomikai“, „gilioji technologija (deeptech) ir akademinis verslumas“ bei „partnerystė plėtrai“. Laureatai turėtų paaiškėti per iškilmingą ceremoniją lapkričio 25 dieną.

    Tarp pranešėjų – ir mokslo ministras

    Pranešėjų sąrašas, kaip skelbiama, plečiamas administracijos, universitetų, mokslo institutų ir verslo atstovais. Tarp jų įvardijamas Lenkijos mokslo ir aukštojo mokslo ministras dr. Marcin Kulasek.

    Taip pat minimi kiti dalyviai, tarp jų – Krokuvos AGH rektorius prof. Jerzy Lis, Vroclavo technologijos universiteto rektorius prof. Arkadiusz Wójś, taip pat atstovai iš Lenkijos patentinių patikėtinių bendruomenės ir mokslo centrų, veikiančių Łukasiewicz tyrimų tinkle.

  • Žaidimas, kuris keičia ugdymą: Paežerių dvare susirinkę „Eglutės“ pedagogai atskleidė kryptį

    Žaidimas, kuris keičia ugdymą: Paežerių dvare susirinkę „Eglutės“ pedagogai atskleidė kryptį

    Paežerių dvare surengta respublikinė ikimokyklinio ugdymo konferencija „Kai žaidimas prabyla“, subūrusi įstaigų, turinčių „Eglutės“ pavadinimą, pedagogus ir švietimo specialistus. Renginį organizavo Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“, bendradarbiaudamas su Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba.

    Į konferenciją atvyko dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų, kurie dalijosi praktine patirtimi ir aptarė, kaip žaidimas gali tapti kryptingu ugdymo metodu, o ne vien laisvalaikio forma. Pagrindinis dėmesys skirtas sprendimams, kurie padeda vaikams mokytis per patirtį, tyrinėjimą ir kūrybą.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Jis akcentavo pedagogų darbo svarbą ir džiaugėsi, kad nacionalinio masto renginys vyksta Vilkaviškio krašte.

    „Žaidimas vaikui yra ne tik pramoga, bet ir vienas svarbiausių būdų pažinti pasaulį, mokytis ir augti. Džiaugiuosi, kad šiandien Vilkaviškio krašte susitiko pedagogai, kurie kasdien ieško kūrybiškų būdų sudominti vaikus ir padėti jiems atsiskleisti“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Pranešimuose ir diskusijose aptarta, kad šiuolaikinėje ikimokyklinio ugdymo praktikoje vis dažniau remiamasi žaidimu grįstu mokymusi, kai vaikas skatinamas veikti, spręsti, kurti ir bendradarbiauti. Tokia kryptis siejama su socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymu, kalbos raida bei ankstyvuoju problemų sprendimu.

    Renginio metu pedagogai pristatė metodus, kurie padeda žaidimą susieti su ugdymo tikslais, stebėti vaikų pažangą ir įtraukti skirtingus gebėjimus turinčius vaikus. Taip pat pabrėžta bendradarbiavimo tarp įstaigų nauda, kai idėjos ir priemonės dalijamos ne tik vienos savivaldybės, bet ir nacionaliniu mastu.

    Konferencija tapo erdve aptarti ir praktiniams iššūkiams, su kuriais susiduria ikimokyklinio ugdymo bendruomenė, nuo vaikų dėmesio išlaikymo iki tėvų įtraukties stiprinimo. Organizatoriai tikisi, kad tokie susitikimai paskatins tęstinį bendradarbiavimą ir naujų iniciatyvų plėtrą įvairiuose Lietuvos regionuose.

  • PTWP grupė fiksuoja rekordinį pusmetį: pajamos šoktelėjo dvigubai, augo EBITDA ir pelnas

    Lenkijos žiniasklaidos ir renginių verslo grupė PTWP paskelbė preliminarius 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus. Per šį laikotarpį konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 33 000 000 eurų, tai yra beveik dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Bendrovė nurodo, kad tai didžiausios pajamos per pusmetį per visą PTWP grupės istoriją. Rezultatai pateikiami kaip apytikriai, o galutiniai skaičiai turėtų paaiškėti skelbiant oficialią pusmečio ataskaitą.

    Augo pelningumas ir grynasis pelnas

    PTWP skaičiavimais, EBITDA per 2026 metų pirmąjį pusmetį sudarė apie 7 200 000 eurų, tai yra maždaug 50 proc. daugiau nei prieš metus. Konsoliduotas grynasis pelnas, preliminariais duomenimis, pasiekė apie 4 200 000 eurų ir buvo apie 12 proc. didesnis nei 2025 metų pirmąjį pusmetį.

    Grupė akcentuoja, kad išlaikė dviženklį EBITDA maržos lygį, kuris, pagal pateiktas projekcijas, siekė apie 22 proc. Tai rodo, kad augo ne tik apimtys, bet ir veiklos efektyvumas.

    Įtaką darė įsigijimai ir sinergijos

    PTWP pažymi, kad šių metų rezultatuose pirmą kartą atsispindi visas laikotarpis, į kurį įtrauktos įsigytų bendrovių pajamos. Kalbama apie Gremi Media ir Elamed, kurių konsolidavimas padidino grupės mastą ir sustiprino pozicijas turinio, profesionalių leidinių bei renginių segmentuose.

    Pasak PTWP vadovybės, įsigijimai neapsiriboja vien papildomomis pajamomis: tikimasi ir veiklos sinergijų, kurios turėtų sustiprinti tiek žiniasklaidos projektus, tiek renginių portfelį. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad augimas fiksuotas visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose.

    „Pirmojo pusmečio rezultatai patvirtina, kad PTWP grupė nuosekliai auga visose veiklos srityse, o po šešių šių metų mėnesių pasiekėme apie 33 000 000 eurų pajamų“, – sakė PTWP grupės vadovas Wojciech Kuśpik.

    Portaluose ir renginiuose – rekordai

    PTWP praneša toliau plečianti medijų segmentą, į kurį įeina keliolika specializuotų interneto portalų, orientuotų į verslą, viešąjį sektorių, nekilnojamąjį turtą, darbo rinką ir kitas temas. Grupė tvirtina, kad jos skaitmeniniai kanalai kartu pritraukia dešimtis milijonų naudotojų per mėnesį, o naujienlaiškių auditorija perkopė 300 000 prenumeratorių.

    Renginių kryptis taip pat išlieka vienu svarbiausių augimo variklių: PTWP mini aukštą lankomumą didžiuosiuose susitikimuose ir stiprią išankstinę kontraktaciją antrajam metų pusmečiui. Grupė pabrėžia, kad verslo konferencijų ir sektorių forumų paklausa išlieka didelė, o renginių kalendorius metų pabaigai išlieka intensyvus.

    PTWP primena, kad pateikti skaičiai yra preliminarūs ir gauti rengiant konsoliduotą pusmečio finansinę atskaitomybę. Galutiniai 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai turėtų būti patvirtinti ir paskelbti su periodine ataskaita, planuojama 2026 metų rugsėjo 30 dieną.

  • Biržuose birželio 10 dieną – savivaldybės finansuotų sveikatos programų rezultatų konferencija

    Biržuose birželio 10 dieną – savivaldybės finansuotų sveikatos programų rezultatų konferencija

    2026 metais birželio 10 dieną Biržų švietimo pagalbos tarnyboje (Vytauto g. 32, Biržai) vyks Sveikatos programų ataskaitinė konferencija. Joje bus apžvelgtos iniciatyvos, finansuotos Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.

    Renginio metu programų vykdytojai pristatys, kokios veiklos buvo įgyvendintos ir kokių rezultatų pasiekta. Taip pat bus dalijamasi praktiniais sprendimais, patirtimis ir gerąja praktika, kuri gali būti pritaikoma planuojant naujus projektus.

    Tokios ataskaitinės konferencijos savivaldybėms svarbios ir dėl skaidrumo, ir dėl realaus poveikio vertinimo, kai lėšos skiriamos gyventojų sveikatos stiprinimui. Įgyvendintų priemonių aptarimas padeda aiškiau matyti, kurios veiklos duoda didžiausią naudą bendruomenei.

    Organizatoriai kviečia dalyvauti visus, kuriems aktualios visuomenės sveikatos stiprinimo priemonės, savivaldybės iniciatyvos ir jų praktiniai rezultatai. Konferencija – proga išgirsti programų įgyvendintojus ir užduoti klausimus apie pasiektus pokyčius.

  • Visagine vyko tarptautinė konferencija Daiktų istorijos: kaip mokiniai atranda šeimos relikvijų vertę

    Visagine vyko tarptautinė konferencija Daiktų istorijos: kaip mokiniai atranda šeimos relikvijų vertę

    Gegužės 20 dieną Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje surengta tarptautinė pradinių klasių mokinių ir mokytojų konferencija Daiktų istorijos. Renginys subūrė Visagino mokyklų bendruomenę ir svečius iš Latvijos, o pagrindine tema tapo kasdieniai daiktai kaip atminties ir tapatybės ženklai.

    Konferencijoje dalyviai buvo kviečiami įprastus namų daiktus pamatyti kaip istorijų nešėjus: šeimos relikvijas, senas knygas, laikrodžius, žaislus ar buities rakandus. Akcentuota, kad tokie daiktai pasakoja ne vien apie paskirtį, bet ir apie žmonių pasirinkimus, vertybes, laikmečio dvasią bei ryšį tarp kartų.

    Renginyje dalyvavo Krāslavos Varavīksnes vidurinės mokyklos mokiniai su mokytoja ir mokyklos vadove Marija Mickeviča. Konferencijos dalyvius taip pat pasveikino Visagino švietimo pagalbos tarnybos direktorė Eleonora Dutkevičienė.

    Pranešimuose skambėjo asmeninės šeimų istorijos ir smalsūs tyrinėjimai: nuo pasakojimų apie artimųjų gyvenimus iki konkrečių senovinių daiktų kilmės, kelio šeimoje ir jų išsaugojimo. Mokiniai pristatė temas apie šeimos relikvijas ir senelių laikų daiktus, atskleisdami, kaip per objektus galima pažinti praeitį.

    Konferencijos programa papildyta kūrybiniais akcentais: dalyviai minė mįsles, dalijosi jautriais pasakojimais apie močiutes, tradicijas ir daiktus, perduodamus iš kartos į kartą. Tokia forma padėjo vaikams ne tik kalbėti viešai, bet ir mokytis klausytis bei pagarbiai vertinti kitų patirtis.

    Organizatorių teigimu, konferencija tapo tarpkultūrinio bendravimo ir bendradarbiavimo erdve, skatinusia smalsumą, kritinį mąstymą ir tyrinėjimą. Pasibaigus renginiui, mokiniams ir mokytojams įteiktos padėkos bei pažymėjimai, o dalyviai paraginti išlaikyti norą klausti, atrasti ir saugoti istorijas, kurios slypi paprasčiausiuose daiktuose.

    Informacija ir nuotrauka: Visagino „Gerosios vilties“ progimnazija.

  • Užsienio kalbų mokytojai Garliavoje ieškojo sprendimų: kaip pamokose atskleisti mokinio potencialą

    Gegužę Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje surengta respublikinė užsienio kalbų mokytojų konferencija, skirta mokinio asmeninio potencialo atskleidimui pamokose. Į renginį susirinko apie 100 pedagogų iš įvairių Lietuvos ugdymo įstaigų.

    Konferenciją organizavo Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras bei Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas. Organizatoriai pabrėžė, kad šiuolaikinėje mokykloje vis labiau akcentuojamas ne vien žinių perdavimas, bet ir mokinio gebėjimas mokytis savarankiškai bei prasmingai taikyti kalbą realiose situacijose.

    Renginio pradžioje dalyvius pasveikino gimnazijos vadovai, partnerių atstovai ir universiteto dėstytojai, akcentavę mokytojo vaidmenį kuriant mokymosi aplinką, kurioje atsiskleidžia skirtingi mokinių gebėjimai. Pasak pranešėjų, užsienio kalbų pamokose potencialo ugdymas glaudžiai siejasi su motyvacija, emociniu saugumu ir aiškiais, pasiekiamais mokymosi tikslais.

    Kas šiandien veikia kalbų pamokose?

    Konferencijoje daug dėmesio skirta metodams, kurie padeda mokiniui tapti aktyviu mokymosi proceso dalyviu: diferencijavimui, projektiniam ir probleminiam mokymuisi, refleksijai, kalbėjimo gebėjimų stiprinimui. Pranešimuose pabrėžta, kad kalbos mokymasis sparčiausiai progresuoja tuomet, kai mokiniai drąsiai eksperimentuoja, gauna konstruktyvų grįžtamąjį ryšį ir mato aiškų pažangos kelią.

    Aktualia tema tapo integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas, kai kalba mokomasi per turinį, susietą su kitais dalykais ar realiais kontekstais. Tokia praktika padeda natūraliau plėsti žodyną, stiprina supratimą ir kuria prasmingesnį mokymosi ryšį su kasdienybe.

    DI ir skaitmeninės priemonės: nauda ir ribos

    Pranešimuose aptartas ir dirbtinis intelektas bei skaitmeninės technologijos, kurios vis dažniau naudojamos kalbų mokyme kaip pagalbinės priemonės. Diskutuota, kaip DI gali padėti mokiniams greičiau gauti grįžtamąjį ryšį, pasitikrinti kalbos taisyklingumą ar generuoti idėjas rašymui, tačiau kartu išlieka būtinybė ugdyti kritinį vertinimą ir akademinį sąžiningumą.

    Pedagogai akcentavo, kad technologijos duoda geriausią rezultatą tada, kai jos tarnauja aiškiam didaktiniam tikslui, o ne tampa savitiksliu užsiėmimu. Taip pat pabrėžta duomenų apsaugos ir atsakingo naudojimo svarba, ypač dirbant su nepilnamečiais.

    Kaip padėti gabiems mokiniams augti?

    Didelio dėmesio sulaukė tema apie gabių mokinių ugdymą užsienio kalbų pamokose. Pranešėjai atkreipė dėmesį, kad gabūs mokiniai ne visada patiria pakankamą intelektinį iššūkį, todėl svarbu siūlyti užduotis, skatinančias aukštesniojo lygmens mąstymą, kūrybiškumą ir savarankiškumą.

    Tarp praktinių sprendimų minėtos pažangesnės skaitymo ir klausymo užduotys, argumentuotos diskusijos, kūrybinis rašymas, tiriamosios veiklos ir ilgalaikiai projektai, kuriuose mokinys gali pasirinkti temą bei darbo kryptį. Pabrėžta ir tai, kad gabumai nėra vien akademinis greitis, todėl svarbu pastebėti skirtingas stiprybes ir sudaryti sąlygas joms atsiskleisti.

    Konferencijoje pranešimus skaitė ir devyni Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos užsienio kalbų mokytojai, pasidaliję kasdienėje praktikoje pasiteisinusiais metodais. Renginio dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda stiprinti profesinį dialogą, atnaujinti metodinį arsenalą ir kurti bendradarbiavimu grįstą ugdymo kultūrą.

  • Tarptautinės šeimos dienos proga Zarasuose – konferencija apie šeimos stiprinimą ir pagalbą

    Konferencija Zarasuose

    Zarasuose rengiama konferencija, skirta Tarptautinei šeimos dienai paminėti. Renginyje dėmesys telkiamas į šeimos vaidmenį bendruomenėje, tarpusavio ryšių stiprinimą ir pagalbos galimybes skirtingais gyvenimo etapais.

    Tarptautinė šeimos diena kasmet minima gegužės 15 dieną, siekiant atkreipti dėmesį į šeimų gerovę, demografines tendencijas ir socialinius iššūkius. Tokie renginiai savivaldybėse dažniausiai tampa proga aptarti tiek vietos situaciją, tiek platesnes valstybės politikos kryptis.

    Ką akcentuoja Tarptautinė šeimos diena

    Jungtinių Tautų inicijuota diena pasaulyje siejama su poreikiu stiprinti socialinę sanglaudą ir mažinti atskirtį, kuri dažnai labiausiai paliečia šeimas su vaikais, vienišus tėvus ar globėjus. Pastaraisiais metais vis dažniau keliami klausimai apie emocinės sveikatos stiprinimą, smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir paslaugų prieinamumą regionuose.

    Lietuvoje šeimos politikos darbotvarkėje svarbūs tampa ankstyvosios pagalbos mechanizmai, tėvystės įgūdžių stiprinimas ir sklandus bendradarbiavimas tarp švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų sistemų. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba šeimai turi būti suteikiama laiku, o ne tik tuomet, kai problema tampa krizinė.

    Kur ieškoti informacijos

    Šiame pranešime pateikta informacija apie konferenciją yra ribota, nes pirminiame turinyje nurodyta tik vaizdo medžiaga. Dėl tikslios programos, pranešėjų ir registracijos sąlygų aktualiausia informacija paprastai skelbiama organizatorių kanaluose ir savivaldybės komunikacijoje.

    Renginių, skirtų šeimos temoms, tikslas dažniausiai yra ne tik paminėti datą, bet ir sutelkti specialistus bei bendruomenę bendrai diskusijai. Tokios konferencijos gali padėti aiškiau įvardyti regiono poreikius ir paskatinti praktiškus sprendimus, kurie prisideda prie šeimų kasdienės gerovės.

  • Panevėžio vyskupijos šimtmetis Kupiškyje: konferencijoje aptartos istorijos ir tikėjimo pamokos

    Panevėžio vyskupijos šimtmetis Kupiškyje: konferencijoje aptartos istorijos ir tikėjimo pamokos

    Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos konferencijų salėje gegužės 15 dieną surengta konferencija „Šimtas metų Dievo keliu“, skirta Panevėžio vyskupijos šimtmečiui paminėti. Renginį organizavo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapija, o į diskusijas ir paskaitas susirinko dvasininkai, akademinės bendruomenės atstovai bei vietos gyventojai.

    Konferenciją atidarė Kupiškio dekanato dekanas Mindaugas Šakinis, pabrėžęs sukakties reikšmę ne tik tikintiesiems, bet ir visam regionui. Pasak jo, per šimtmetį vyskupija tapo nuoseklaus bendruomeniškumo, tarnystės ir tikėjimo tęstinumo ženklu, kurio patirtys aktualios ir šiandien.

    Akcentai apie bendruomenės vaidmenį

    Renginio dalyvius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Sveikinimo kalboje jis išskyrė, kad tokios iniciatyvos padeda išlaikyti ryšį su krašto istorija, stiprina kultūrinį ir dvasinį gyvenimą, o bažnyčia daugeliui bendruomenių tradiciškai buvo ir išlieka telkianti atrama.

    Konferenciją moderavo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. Moderatorės vedamas renginio formatas leido derinti istorines įžvalgas su praktiniais klausimais, aktualiais šių dienų visuomenei ir parapijoms.

    Pranešimai: nuo istorijos iki kasdienės etikos

    Konferencijoje skaityti pranešimai apėmė platų temų spektrą: nuo Lietuvos bažnytinės provincijos kūrimosi iki šiandienos socialinių ir moralinių dilemų. Pranešėjai akcentavo, kad Bažnyčios istorija Lietuvoje glaudžiai persipina su švietimu, socialine pagalba, kultūros paveldu ir vietos tapatybe.

    Pal. Jurgio Matulaičio draugijos ses. Viktorija Plečkaitytė MVS pristatė temą apie palaimintojo Jurgio Matulaičio vaidmenį, kalbėdama apie atsinaujinimo idėjas ir institucinius pokyčius. Ši kryptis išryškino, kaip dvasiniai lyderiai prisidėjo prie Bažnyčios struktūros stiprinimo bei visuomenės telkimo sudėtingais istoriniais laikotarpiais.

    „Carito“ kapelionas, Vilniaus arkivyskupijos monsinjoras teol. lic. Žydrūnas Vabuolas pranešime kėlė kasdienį, bet visuomet jautrų klausimą apie išmaldą ir pagalbos prasmę. Dėmesys buvo nukreiptas į atsakomybę, orumą ir tai, kaip pagalba gali tapti ne vien momentiniu gestu, bet ilgalaikio solidarumo išraiška.

    VDU Teologijos fakulteto dėstytojas kun. dr. Mozė Mitkevičius kalbėjo apie biblinį pažadą ir palaiminimo sampratą, akcentuodamas, kad religiniai tekstai dažnai interpretuojami kaip bendruomenės kūrimo ir atsakomybės kvietimas. Pranešime aptarta, kaip tikėjimo tradicija formuoja vertybinius pasirinkimus ir viešąjį gyvenimą.

    Istorikė-muziejininkė Aušra Jonušytė pristatė Kupiškio bažnyčios istoriją, aptardama kunigus fundatorius ir architektūrinį paveldą. Ši tema konferencijoje tapo tiltu tarp dvasinės istorijos ir materialios kultūros, primenant, kad sakraliniai pastatai dažnai yra ir vietos istorijos dokumentai.

    Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto sinodiškumo misionierius kun. dr. Gediminas Jankūnas pranešime analizavo katalikiško veikimo tradiciją ir sinodiškumo sampratą Panevėžio vyskupijoje. Aptarta, kaip bendruomenių įsitraukimas ir dialogas tampa svarbiais veiksniais sprendžiant šiandienos pastoracinius bei socialinius iššūkius.

    Šimtmetis kaip gyvas procesas

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad konferencija tapo ne vien iškilmingu minėjimu, bet ir erdve apmąstyti, kaip Panevėžio vyskupijos patirtis gali būti aktuali dabarties bendruomenėms. Šimtmetis pristatytas kaip gyvas procesas, kuriame istorijos atmintis dera su šiandienos poreikiais.

    Konferencijos pabaigoje dėkota pranešėjams, organizatoriams ir dalyviams už bendrystę bei prasmingas įžvalgas. Pasak renginio rengėjų, tokie susitikimai stiprina ryšius tarp parapijų, ugdo dialogą ir primena, kad regiono dvasinis gyvenimas gali būti matomas ir kaip kultūrinės tapatybės dalis.

    Organizatoriai taip pat priminė, kad renginio akimirkos užfiksuotos nuotraukose, kurios skelbiamos savivaldybės socialinių tinklų kanaluose. Taip siekiama, kad konferencijos turinys ir sukakties minėjimo nuotaika pasiektų ir tuos, kurie dalyvauti negalėjo.