CP v2

Tag: Kongo Demokratinė Respublika

  • Ebolos protrūkis Kongo DR plinta į Ugandą: PSO šaukia skubų posėdį dėl plitimo rizikos

    Ebolos protrūkis Kongo DR plinta į Ugandą: PSO šaukia skubų posėdį dėl plitimo rizikos

    PSO vertina tarptautinę grėsmę

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekstremalių situacijų komitetas renkasi aptarti naujo Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje ir jo plitimo rizikos regione. Komitetas turėtų pateikti rekomendacijas dėl laikinų priemonių, skirtų suvaldyti situaciją ir mažinti mirčių skaičių.

    Kongo DR institucijos skelbia, kad protrūkio epicentre – rytinėje Iturio provincijoje – fiksuota mažiausiai 500 susirgimų ir 131 mirtis. Apie du atvejus, įskaitant vieną mirtį, pranešė ir kaimyninė Uganda – užsikrėtusieji keliavo iš Kongo DR.

    „Tai paskelbiau vadovaudamasis Tarptautinių sveikatos taisyklių 12 straipsniu, pasitaręs su abiejų šalių sveikatos ministrais ir dėl to, kad labai nerimauju dėl epidemijos masto ir plitimo greičio“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO pažymi kelis veiksnius, didinančius tolesnio plitimo tikimybę: be patvirtintų atvejų yra daug įtariamų susirgimų ir mirčių, o realūs skaičiai gali keistis stiprinant stebėseną, kontaktų atsekimą ir laboratorinius tyrimus. Organizacija taip pat atkreipia dėmesį į atvejus tankiai apgyvendintose teritorijose, įskaitant Kampalą ir Gomą, bei į sveikatos priežiūros darbuotojų mirtis, kas gali rodyti užsikrėtimą gydymo įstaigose.

    Kas apsunkina atsaką?

    Šįkart protrūkį sieja su rečiau pasitaikančiu Bundibugyo Ebolos virusu. Tai apsunkina reagavimą, nes nėra plačiai prieinamų, konkrečiai šiai atmainai patvirtintų vakcinų ar specifinių gydymo priemonių, todėl didžiausias dėmesys tenka klasikinėms infekcijų kontrolės priemonėms.

    Ebola plinta per artimą kontaktą su sergančio ar mirusio žmogaus kūno skysčiais, tokiais kaip kraujas, prakaitas, išmatos ar vėmalai. Didžiausia rizika tenka šeimos nariams, slaugantiems ligonius, ir medicinos personalui, jei nėra tinkamos apsaugos bei infekcijų prevencijos procedūrų.

    „Jei nėra vakcinos, šalys vis tiek turi daug priemonių sustabdyti plitimą ir gelbėti gyvybes, įskaitant rizikos komunikaciją ir bendruomenių įtraukimą“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    Kodėl svarbus greitas nustatymas?

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai pabrėžia, kad pavėluotas protrūkio atpažinimas galėjo suteikti virusui laiko išplisti. Nurodoma, jog protrūkis prasidėjo balandį, o pirminis užsikrėtimo šaltinis dar nėra aiškus, todėl tikrasis išplitimo mastas gali paaiškėti tik plečiant tyrimus vietoje.

    Pagal pateikiamą informaciją, ankstyviausias žinomas įtariamas atvejis – 59 metų vyras, kuriam simptomai pasireiškė balandžio 24 dieną, o balandžio 27 dieną jis mirė ligoninėje Ituryje. Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai taip pat skelbia, kad iki pirmųjų pranešimų apie protrūkį viešojoje erdvėje gegužės 5 dieną jau buvo užfiksuota 50 mirčių.

    PSO teigia, kad šiuo metu situacija neatitinka pandeminės ekstremaliosios padėties kriterijų, kaip buvo COVID-19 atveju. Organizacija taip pat ragina nesiimti skuboto tarptautinių sienų uždarymo, o koncentruotis į stebėseną, rizikos vertinimą, infekcijų kontrolę gydymo įstaigose ir gyventojų informavimą.

  • Ebolos protrūkis Afrikoje: ar Europai reikia oro uostų patikrų ir ką siūlo ECDC?

    Ebolos protrūkis Afrikoje: ar Europai reikia oro uostų patikrų ir ką siūlo ECDC?

    Ebolos protrūkis ir Europa

    Naujausias ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje paskatino JAV griežtinti įvežimo kontrolę, įskaitant atvykstančiųjų tikrinimą oro uostuose. Europoje diskusijos taip pat suintensyvėjo, ypač šalyse, turinčiose reguliarių skrydžių ryšių su regionu.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas šią savaitę pareiškė esąs „giliai susirūpinęs epidemijos mastu ir plitimo greičiu“. Tačiau Europos infekcinių ligų specialistai pabrėžia, kad reali įvežimo į Europą rizika paprastai išlieka nedidelė, jei veikia budrumo ir reagavimo procedūros.

    Belgijoje, kuri turi tiesioginį oro susisiekimą su Kinšasa, virologai ragina išlikti budriems, bet vengti perteklinių sprendimų. Pasak belgų virusologo Steveno Van Guchto, situacija protrūkio židinyje yra rimta, tačiau ankstesnių protrūkių patirtis rodo, kad rizika Europai dažniausiai yra žema.

    Kodėl patikros ne visada padeda?

    Ebola plinta tik per tiesioginį kontaktą su sergančio žmogaus kūno skysčiais, o ne oru, todėl ją dažniausiai įmanoma suvaldyti taikant aiškias izoliavimo ir kontaktų atsekimo priemones. Svarbi detalė yra ta, kad žmogus paprastai tampa užkrečiamas tik atsiradus simptomams.

    Vis dėlto ebolos inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 2 iki 21 dienos, todėl atvykimo patikros, paremtos temperatūros matavimu, turi ribotą veiksmingumą. Keliautojas, kuris dar nejaučia simptomų, patikros metu dažniausiai nebus identifikuotas.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ekspertė Celine Gossner teigia, kad šiuo etapu ECDC nerekomenduoja Europoje diegti sisteminių įvažiavimo patikrų. Jos vertinimu, tokios priemonės reikalauja daug išteklių, tačiau duoda ribotą epidemiologinę naudą.

    Ką renkasi oro uostai ir avialinijos?

    Bruselio oro uostas yra vieni svarbiausių vartų Europoje kelionėms į Kongo Demokratinę Respubliką ir iš jos, o „Brussels Airlines“ vykdo kasdienius skrydžius į Kinšasą. Bendrovė nurodo atidžiai stebinti situaciją ir palaikyti ryšį su atsakingomis institucijomis, tačiau kol kas skrydžiai vykdomi įprastai.

    „Šiuo metu visi skrydžiai vykdomi pagal tvarkaraštį ir papildomos apsaugos priemonės netaikomos“, – sakė „Brussels Airlines“ vyresnioji ryšių su žiniasklaida vadovė Joëlle Neeb.

    Ji pridūrė, kad įgulos vadovaujasi nustatytomis sveikatos saugos gairėmis: stebi galimus simptomus, laikosi higienos priemonių, prireikus riboja kontaktą ir bendradarbiauja su medicinos tarnybomis. Tuo pat metu oro uostas teigia turintis protokolus, kaip elgtis atvykus keleiviui, įtariamam sergant užkrečiama liga, įskaitant izoliavimą ir perdavimą specializuotoms tarnyboms.

    „Bendrieji kelionių ribojimai ir sienų uždarymai nėra protrūkių sprendimas“, – savo poziciją dėl kelionių apribojimų yra suformulavęs Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras.

    Europos ekspertai taip pat skeptiškai vertina idėją stabdyti skrydžius iš paveiktų šalių, nes tokie sprendimai gali sutrikdyti humanitarinę pagalbą ir tiekimo grandines, o be to, sumažinti paskatas laiku pranešti apie naujus atvejus. Daug efektyvesnės laikomos priemonės protrūkio vietoje, įskaitant išvykimo patikrą paveiktose teritorijose ir vietos sveikatos sistemų stiprinimą.

    ECDC primena, kad svarbiausias ankstyvas signalas Europoje yra ne masinis temperatūros tikrinimas, o aiškus algoritmas, ką daryti su keliautoju, kuris per 21 dieną po grįžimo iš paveiktų teritorijų pajunta simptomus. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsti kreiptis į medikus ir iš karto informuoti apie kelionių istoriją.

    Šiuo metu ECDC siunčia ekspertus į Kongo Demokratinę Respubliką, kad padėtų koordinuoti veiksmus vietoje ir planuoti operacinius sprendimus. Europos Komisija nurodo, kad iki šiol nėra gavusi prašymų aktyvuoti tarptautinės pagalbos mechanizmus, tačiau situacija stebima nuolat.

  • PSO dėl Ebolos Konge: Gomoje patvirtintas atvejis, žuvusiųjų – jau 88, grėsmė regionui auga

    PSO dėl Ebolos Konge: Gomoje patvirtintas atvejis, žuvusiųjų – jau 88, grėsmė regionui auga

    Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremaliąją situaciją dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje. Organizacija pabrėžė, kad realus užsikrėtimų skaičius gali būti didesnis nei šiuo metu fiksuojama, o plitimo geografija dar nėra aiški.

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, iki šiol pranešta apie 88 mirtis ir 336 įtariamus atvejus. Protrūkį sukėlė Bundibugyo atmaina, kuri, Kongo sveikatos apsaugos institucijų vertinimu, gali pasižymėti iki 50 proc. siekiančiu mirtingumu.

    Didžiausią nerimą kelia laboratorijoje patvirtintas atvejis Gomoje – viename svarbiausių rytų Kongo miestų, kuriame intensyvūs gyventojų judėjimo srautai apsunkina užkrato kontrolę. Vietos biomedicininių tyrimų instituto vadovas Jeanas-Jacquesas Muyembe nurodė, kad užsikrėtusi moteris į miestą atvyko po vyro mirties, jau būdama infekuota.

    „Nustatau, kad šis protrūkis atitinka tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremaliosios situacijos kriterijus“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO pažymi, kad situacija dar nevertinama kaip pandemija, tačiau pasirinktas vienas aukščiausių perspėjimo lygių signalizuoja būtinybę koordinuoti tarptautinį atsaką. Pasak organizacijos, didelis teigiamų mėginių santykis, atvejai dviejose valstybėse ir augantys įtarimai leidžia įtarti, kad protrūkis gali būti platesnis, nei rodo oficiali statistika.

    Atvejis patvirtintas ir Ugandoje, todėl kaimyninės šalys ėmėsi papildomų atsargumo priemonių. Uganda paskelbė atidedanti Kankinių dienos piligriminę kelionę – tradicinį renginį, kuris paprastai sutraukia tūkstančius žmonių ir didina riziką, kad infekcija bus pernešta per sieną.

    Protrūkis pradėtas fiksuoti Iturio provincijoje, o, remiantis Kongo sveikatos apsaugos ministro pateikta informacija, pirmuoju atveju laikoma slaugytoja, kuri į gydymo įstaigą Bunioje kreipėsi balandžio 24 dieną su Ebolai būdingais simptomais. Liga dažniausiai pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, silpnumu, o sunkiais atvejais gali sukelti kraujavimą ir daugybinių organų nepakankamumą.

    Kongo Demokratinei Respublikai tai jau 17-asis Ebolos protrūkis, o ankstesnis regione buvo užfiksuotas 2025 metų rugpjūtį ir oficialiai laikytas suvaldytu 2025 metų gruodį. Didžiausias protrūkis šalyje 2018–2020 metais pareikalavo apie 2 300 gyvybių.

    Situaciją komplikuoja logistika ir saugumo iššūkiai: atokiose vietovėse sudėtinga greitai pristatyti laboratorinę įrangą, apsaugos priemones, užtikrinti pacientų izoliaciją ir kontaktų atsekimą. Humanitarinė organizacija „Gydytojai be sienų“ pranešė besirengianti didelio masto reagavimui, nes spartus įtariamų atvejų daugėjimas kelia ypač didelį susirūpinimą.

    Skiepai šiuo metu plačiausiai prieinami nuo Zairo atmainos, todėl Bundibugyo atveju pagrindinis dėmesys skiriamas ankstyvam nustatymui, sergančiųjų izoliacijai, infekcijų kontrolei gydymo įstaigose ir bendruomenių informavimui. PSO primena, kad Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, o užkrečiamumas prasideda pasireiškus simptomams; inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 21 dienos.

  • Kongo Ebolos protrūkis plečiasi: 65 mirtys, 246 įtariami atvejai ir nerimas dėl plitimo kaimynams

    Kongo Ebolos protrūkis plečiasi: 65 mirtys, 246 įtariami atvejai ir nerimas dėl plitimo kaimynams

    Ką žinome apie protrūkį?

    Afrikos Ligų kontrolės ir prevencijos centras patvirtino naują Ebolos protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje. Institucijos duomenimis, šiuo metu fiksuotos 65 mirtys ir 246 įtariami užsikrėtimo atvejai.

    Kol kas laboratorijoje patvirtinta tik dalis mirčių, tačiau protrūkis oficialiai patvirtintas įvertinus didelį skaičių įtariamų atvejų. Tokia situacija dažna ankstyvoje protrūkio fazėje, kai tyrimų pajėgumai atokiuose regionuose riboti.

    Kur fiksuojami atvejai?

    Daugiausia įtariamų atvejų registruota Iturio provincijos Mongvalų ir Rvamparos sveikatos zonose. Įtariamų susirgimų pranešta ir Bunyjoje, Iturio provincijos sostinėje.

    Ituris yra šalies rytuose, atokiame regione, kuriame prastas kelių tinklas, o atstumai iki didžiųjų centrų dideli. Tai apsunkina greitą specialistų, laboratorijų priemonių ir medicinos atsargų pristatymą.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo?

    Viena didžiausių rizikų, kurią įvardija Afrikos Ligų kontrolės ir prevencijos centras, yra paveiktų teritorijų artumas Ugandai ir Pietų Sudanui. Bunyja yra netoli Ugandos sienos, todėl intensyvesnis judėjimas gali didinti viruso išplitimo tikimybę.

    Papildomą grėsmę kelia didelis gyventojų mobilumas, įskaitant judėjimą, susijusį su kasybos veikla, taip pat saugumo krizės regione. Pastaraisiais metais ginkluotų grupuočių išpuoliai kai kuriose Iturio vietovėse lėmė žūtis ir gyventojų perkėlimą.

    Dar vienas iššūkis yra kontaktų nustatymas ir stebėsena, kai reikia greitai identifikuoti asmenis, galėjusius turėti sąlytį su užsikrėtusiais. Jei kontaktų paieška vėluoja, rizika, kad liga plėsis nepastebėta, didėja.

    Kas yra Ebola ir kaip ji plinta?

    Ebola pirmą kartą identifikuota 1976 metais netoli Ebolos upės teritorijoje, kuri šiandien priklauso Kongo Demokratinei Respublikai. Tai sunki, dažnai mirtina liga, pavojinga žmonėms ir kai kuriems primatams.

    Virusas žmonėms perduodamas iš laukinių gyvūnų, įskaitant vaisėdžius šikšnosparnius ir primatus, o vėliau plinta nuo žmogaus žmogui. Užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusio asmens krauju ar kitais kūno skysčiais, taip pat per užterštus paviršius ir priemones.

    Dažniausi simptomai yra karščiavimas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, gerklės skausmas, vėmimas ir viduriavimas. Sunkiais atvejais liga gali progresuoti iki kraujavimo komplikacijų, daugybinio organų nepakankamumo ir mirties.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutinis Ebolos mirtingumas siekia apie 50 proc., tačiau įvairiuose protrūkiuose jis yra svyravęs maždaug nuo 25 iki 90 proc. Rodiklius lemia viruso atmaina, sveikatos sistemos pajėgumai ir tai, kaip anksti pacientai pasiekia gydymą.

    Ar yra vakcina ir kaip stabdomas protrūkis?

    Nors Ebola išlieka itin pavojinga, per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo protrūkių prevencija, reagavimas ir gydymas. Kai kurioms Ebolą sukeliančioms viruso atmainoms yra sukurtos vakcinos, kurios dažniausiai naudojamos vadinamojo žiedinio skiepijimo principu, kai skiepijami patvirtintų atvejų kontaktai ir kontaktų kontaktai.

    „Ebola tebėra rimta liga, tačiau protrūkių prevencija, reagavimas ir gydymas per pastarąjį dešimtmetį smarkiai patobulėjo“, – sakė Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos klinikinė dėstytoja Daniela Manno.

    Vis dėlto skiepų prieinamumas Kongo Demokratinėje Respublikoje ne visada sklandus dėl infrastruktūros problemų, finansavimo trūkumo ir sudėtingos logistikos. Ankstesniuose protrūkiuose buvo fiksuota atvejų, kai vakcinų pristatymas užtrukdavo, nes reikėdavo jas nugabenti į sunkiai pasiekiamas vietoves.

    Protrūkių kontrolė paprastai remiasi keliomis vienu metu taikomomis priemonėmis: aktyvia atvejų paieška, pacientų izoliavimu, kontaktų atsekimu, infekcijų kontrole sveikatos įstaigose ir saugiomis, orumą išlaikančiomis laidotuvėmis. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir pasitikėjimas sveikatos tarnybomis yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių.

    Protrūkiai Kongo Demokratinėje Respublikoje

    Šis protrūkis įvardijamas kaip 17-asis nuo tada, kai Ebola pirmą kartą buvo nustatyta šalyje 1976 metais. Tai rodo, kad liga regione išlieka pasikartojanti grėsmė, ypač vietovėse, kuriose sudėtinga greitai organizuoti epidemiologinę kontrolę.

    Protrūkis prasidėjo praėjus maždaug penkiems mėnesiams po to, kai ankstesnis Ebolos protrūkis šalyje buvo paskelbtas pasibaigusiu. Pastaraisiais metais Kongo Demokratinė Respublika ne kartą susidūrė su Ebolos židiniais, įskaitant vieną didžiausių protrūkių 2018–2020 metais, kai žuvo daugiau nei 1 000 žmonių.

  • Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Ebolos protrūkį patvirtino Afrikos CDC

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė, kad Kongo Demokratinės Respublikos atokioje Iturio provincijoje nustatytas naujas Ebolos protrūkis. Iki šiol fiksuoti 246 įtariami atvejai ir 65 mirtys, o dalis susirgimų dar tikslinama laboratorijose.

    Institucijos duomenimis, iš 20 ištirtų mėginių 13 atvejų nustatyti Ebolos viruso požymiai. Tarp laboratoriniais tyrimais patvirtintų atvejų registruotos keturios mirtys, o pranešimų apie įtariamus susirgimus gauta ir iš Bunios, Iturio administracinio centro.

    Kas žinoma apie virusą ir atmainą

    Ebola plinta per užsikrėtusio žmogaus kūno skysčius, įskaitant kraują, vėmalus ar spermą, todėl didžiausia rizika kyla artimo kontakto metu. Liga reta, bet sunki, o be greitos izoliacijos, saugios slaugos ir infekcijų kontrolės priemonių protrūkiai gali plisti sparčiai.

    Kol kas tiksli atmaina dar nustatinėjama, tačiau pirminiai vertinimai leidžia manyti, kad tai nėra Zairo atmaina, laikoma viena pavojingiausių. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad galutinė išvada priklausys nuo papildomų laboratorinių tyrimų.

    „Atsižvelgiant į intensyvų gyventojų judėjimą tarp paveiktų teritorijų ir kaimyninių šalių, būtina skubi regioninė koordinacija“, – sakė Afrikos CDC vadovas Jeanas Kaseya.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo

    Ituris yra Rytų Kongo regione, kuriam būdingi prasti keliai ir sudėtinga logistika, o iki sostinės Kinšasos yra daugiau nei 1 000 kilometrų. Afrikos CDC įspėja, kad plitimą gali skatinti aktyvus gyventojų judėjimas, su kasyba susijęs mobilumas Mongvalyje, nesaugumas paveiktose vietovėse ir kontaktų atsekimo spragos.

    Agentūra teigia telkianti skubų aukšto lygio koordinavimo susitikimą su Kongo, Ugandos ir Pietų Sudano sveikatos institucijomis bei partneriais. Dėmesys numatomas stebėsenai, laboratorinei paramai, infekcijų prevencijai ir kontrolei, rizikos komunikacijai, saugiems ir oriems laidojimams bei išteklių mobilizavimui.

    Gyventojai raginami nedelsiant pranešti apie simptomus, vengti tiesioginio kontakto su įtariamais atvejais ir laikytis nacionalinių sveikatos institucijų rekomendacijų. Protrūkių valdyme itin svarbios ir bendruomenių pastangos mažinti rizikingą kontaktą bei bendradarbiauti su medikų komandomis.

    Ilga protrūkių istorija ir saugumo fonas

    Tai jau 17-asis Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo 1976 metų, kai liga pirmą kartą identifikuota šalyje. 2018–2020 metais Rytų Konge Ebolos protrūkis nusinešė daugiau nei 1 000 gyvybių, o 2014–2016 metais Vakarų Afrikoje per epidemiją mirė daugiau nei 11 000 žmonių.

    Naujas protrūkis fiksuojamas sudėtingame saugumo kontekste: rytinėje šalies dalyje veikia įvairios ginkluotos grupuotės, o kai kuriose teritorijose tai apsunkina tiek medikų patekimą, tiek vakcinų ir įrangos tiekimą. Ankstesnių protrūkių metu Pasaulio sveikatos organizacija taip pat buvo susidūrusi su ribota prieiga ir finansavimo trūkumu, dėl ko pagalbos tempas lėtėjo.