CP v2

Tag: Kongresas

  • Pentagonas veržiasi į DI lenktynes: kodėl kariuomenė nenori stabdyti plėtros, nors įspėjimų daugėja

    Pentagonas spartina dirbtinio intelekto diegimą beveik visose JAV kariuomenės grandyse, net kai Vašingtone vis garsiau kalbama apie būtinybę nustatyti aiškias saugumo taisykles. Gynybos departamento vadovai tikina, kad bet koks lėtėjimas reikštų strateginį pranašumą varžovams, pirmiausia Kinijai ir Rusijai.

    Ši įtampa ryškėja augant hibridinių grėsmių mastui ir plečiantis technologijų taikymui žvalgyboje, kibernetinėje gynyboje, logistikoje bei sprendimų paramoje. Pentagonas akcentuoja, kad DI naudojimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe, jei JAV nori išlikti lyderės tiek kariniu, tiek ekonominio saugumo požiūriu.

    Lenktynės, kurias JAV nenori pralaimėti

    JAV karinių oro pajėgų sekretorius Troy Meink pabrėžė, kad DI varžybos yra vienas svarbiausių nacionalinių prioritetų. Jo teigimu, rizika atsilikti gali būti didesnė nei rizika judėti pirmyn, todėl kariuomenė siekia greičiau perkelti pažangius sprendimus iš laboratorijų į realias sistemas.

    „Laimėti ir išlikti priekyje DI lenktynėse yra vienas svarbiausių dalykų, kurį JAV turi padaryti dėl karinio ir ekonominio saugumo. Tai lenktynės, kurių JAV negali pralaimėti“, – sakė Troy Meink.

    Pentagono skaitmeninių ir DI pajėgumų vadovas Cameron Stanley laikosi panašios pozicijos ir atmeta raginimus pristabdyti. Jo argumentas paprastas: varžovai juda ta pačia kryptimi, todėl neveikimas būtų pavojingiausias pasirinkimas.

    „Tie, kurie mano, kad nenaudoti DI yra saugiausia, iš tikrųjų renkasi pavojingiausią kryptį, nes mūsų priešininkai juda šia linkme. Mes aiškiai pasakėme: būsime DI pirmumo pajėgos“, – sakė Cameron Stanley.

    Įspėjimai dėl naujų pažeidžiamumų

    Kritikai Kongrese ir dalis technologijų sektoriaus atstovų perspėja, kad skubotas diegimas gali atverti naujų spragų jautriausiose sistemose. Rizikos siejamos ne tik su klaidomis modelių sprendimuose, bet ir su tuo, kad DI pagrindu veikiančios priemonės gali tapti nauju taikiniu kibernetinėms atakoms, manipuliacijoms ar duomenų nutekėjimui.

    JAV senatorius Richard Blumenthal, dirbantis Senato ginkluotųjų pajėgų komitete, ragina Pentagoną aktyviau vertinti rizikas ir neapsiriboti vien pažadais, kad žmogus išliks sprendimų centre. Jo nuomone, kariuomenė galėtų būti viena svarbiausių institucijų, formuojančių atsakingą DI diegimo praktiką, tačiau kol kas to esą trūksta.

    „Nekontroliuojamų autonominių agentų įsiveržimo ar sistemų trikdymo grėsmė Pentagone tokia pat reali kaip bet kur kitur. Pentagonas galėtų būti labai teigiama jėga vertinant rizikas, bet kol kas jis tos atsakomybės vengė“, – sakė Richard Blumenthal.

    Kongresas rengia apsaugos taisykles

    JAV Kongresas svarsto apribojimus ir standartus, kurie būtų įtraukti į kasmetinį gynybos politikos teisės aktų paketą. Pagrindinė kryptis būtų nauja peržiūros tvarka autonominėms sistemoms ir DI pajėgumams, numatant, kad sprendimų priėmimo centre privalo likti žmogaus vertinimas.

    Senatorius Mike Rounds, vadovaujantis kibernetinio saugumo temoms gynybos komitete, tokius žingsnius vadina pirmu, bet svarbiu bandymu sukurti aiškesnę reguliavimo bazę. Vis dėlto dalis politikų kritiką grindžia tuo, kad įstatymų leidyba juda lėčiau nei pati technologijų raida, todėl spragos gali išlikti dar ilgai.

    Diskusijoms foną suteikia ir tarptautiniai signalai: Europos sąjungininkai, kurių gynybos planavimas glaudžiai susijęs su JAV technologiniu tempu, viešai pritaria siekiui neatsilikti. Buvęs Lietuvos politikas ir NATO pareigūnas Giedrimas Jeglinskas akcentavo, kad sulėtėjimo scenarijus atrodo mažai tikėtinas, nes DI tiesiogiai siejamas su konkurencingumu ir saugumu.

    „Aš nematau sulėtėjimo galimybės. Technologija per svarbi ekonomikos augimui, konkurencingumui ir nacionaliniam saugumui“, – sakė Giedrimas Jeglinskas.

    Tuo pat metu net ir dalis pramonės atstovų, raginančių atsargumą, pripažįsta paradoksą: saugumo priemones lengviau diegti turint lyderystę, bet lyderystė dažnai reiškia didesnį eksperimentavimo greitį. Dėl to artimiausiais mėnesiais diskusijų ašis greičiausiai suksis apie tai, kaip suderinti greitį, atsakomybę ir realiai patikrinamus saugumo standartus karinėms DI sistemoms.

  • Dirbtinio intelekto baimė trumpam suvienijo Vašingtoną, bet sutarimas dėl taisyklių jau byra

    JAV politikų ir didžiųjų technologijų bendrovių vadovų retas vieningumas dėl dirbtinio intelekto rizikų ima sklaidytis dar nė neprasidėjus realiems sprendimams. Diskusijos Vašingtone rodo, kad sutariama dėl vieno: taisyklių reikia, tačiau kas jas rašys ir kokios jos bus, nuomonės išsiskiria.

    Per „POLITICO“ renginį Decoded skirtingų stovyklų atstovai kalbėjo apie DI keliamas grėsmes ekonomikai, nacionaliniam saugumui ir kibernetiniam atsparumui. Vis dėlto dėl konkrečių apsaugos priemonių, atsakomybės ribų ir priežiūros modelio bendro vardiklio rasti nepavyko.

    Skirtingi receptai tam pačiam nerimui

    Pastarosiomis dienomis DI saugos darbotvarkė išryškino plyšius tarp pačių kūrėjų. „OpenAI“ viešai palankiau vertino idėją įpareigoti pažangiausius modelius tikrinti nepriklausomiems vertintojams, o „Anthropic“ atstovai tokios formuluotės neskubėjo remti, nors pabrėžė trečiųjų šalių vertinimų svarbą.

    Kapitolijaus kalvoje dalis demokratų ragina eiti gerokai toliau ir svarsto privalomus ribojimus ar net laikinas pauzes pažangiausių DI sistemų kūrimui. Respublikonų gretose dažniau akcentuojama, kad skubėjimas gali atnešti prastai sukonstruotas taisykles, o prioritetu tampa JAV konkurencingumas, ypač Kinijos atžvilgiu.

    Diskusijose pasigirdo ir kritikos, kad DI rizikos visuomenei pateikiamos pernelyg per baimės prizmę, o tai, esą, skatina politikus reaguoti impulsyviai. Tuo pat metu apklausos ir viešos reakcijos rodo augantį nerimą dėl duomenų centrų plėtros, galimų darbo rinkos sukrėtimų ir vis savarankiškesnių DI agentų panaudojimo.

    Įstatymo projektai stringa, o laikas tirpsta

    Vienas svarbiausių Kongrese aptariamų siūlymų yra FRONTIER Act, kuriuo siekiama sukurti pirmą nuoseklesnį federalinį DI saugos rėmą. Tačiau jo perspektyvos miglotos, nes nesutariama, ar taisyklės turėtų būti griežtai privalomos, ar labiau paremtos rekomendacijomis, standartais ir savireguliacija.

    Atotrūkis ryškėja ir procedūriškai: demokratų grupė ragino Atstovų Rūmų vadovybę neatidėti darbo ir siekti dvišalio sprendimo dar prieš pertrauką, tačiau darbotvarkė buvo sutrumpinta. Dalis įtakingų įstatymų leidėjų leidžia suprasti, kad balsavimai dėl plataus masto DI apsaugų gali nusikelti į 2027 metus.

    Senate derybos dėl priemonių, skirtų itin didelės žalos scenarijams suvaldyti, taip pat užstringa ties esminiu klausimu: ar vyriausybė turėtų turėti galimybę vertinti ar tikrinti pažangius modelius dar iki jų išleidimo. Ši dilema atspindi platesnį konfliktą tarp inovacijų tempo ir prevencinio saugumo.

    Atsakomybė ir kibernetinis saugumas tampa ašimi

    Ryškėjanti tendencija DI politikoje yra posūkis nuo abstrakčių grėsmių prie atsakomybės mechanizmų, ypač kibernetinio saugumo srityje. „Hugging Face“ vadovas renginyje argumentavo, kad griežtesnė atsakomybė už žalą galėtų priversti kūrėjus labiau investuoti į saugą, nes priešingu atveju rizika bus perkelta visuomenei ir aukoms.

    Jo teigimu, be aiškių atsakomybės taisyklių galima atsidurti situacijoje, kai savarankiški DI agentai masiškai puola vieni kitus, o kaltės ir pareigos kompensuoti žalą lieka neapibrėžtos. Kartu buvo pabrėžta, kad dabartiniai kibernetinių nusikaltimų įstatymai veikia, tačiau DI aplinkoje gali prireikti jų pritaikymo ir aiškesnių standartų.

    Kol kas Vašingtonas balansuoja tarp dviejų polių: dalis politikų nori greitų apsauginių ribotuvų, kiti ragina pirmiausia susitarti dėl tikslių sąvokų, taikymo srities ir priežiūros institucijų vaidmens. Vieningumo momentas, kurį trumpam sukūrė baimė dėl DI, blėsta, o reguliavimo kryptis vėl tampa politinės kovos lauku.

  • Trumpo 4 300 eurų pažadas amerikiečiams: kiek kainuotų ir ar JAV biudžetas tai atlaikytų

    Trumpo 4 300 eurų pažadas amerikiečiams: kiek kainuotų ir ar JAV biudžetas tai atlaikytų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo kiekvienam suaugusiam JAV piliečiui išmokėti po 4 300 eurų, jei respublikonai išlaikys kontrolę tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Šį planą jis pristatė kaip vadinamąjį Trump dividendą, lygindamas jį su bendrovių akcininkams mokamais dividendais.

    Pagal viešai skelbiamus demografinius rodiklius JAV yra apie 240 mln. suaugusių piliečių, todėl vienkartinė išmoka visiems kainuotų apie 1,03 trln. eurų. Tai suma, kuri, kaip akcentuojama analizėse, viršytų net visą Pentagono 2026 metų biudžeto prašymą.

    Kiek iš tikrųjų tai būtų?

    4 300 eurų čekis būtų didesnis nei per pirmąją D. Trumpo kadenciją patvirtintos dvi tiesioginių federalinių išmokų bangos, kai gyventojams buvo mokami mažesni vienkartiniai pervedimai. Tačiau šį kartą mastas būtų nepalyginamai didesnis, nes siūloma vienoda suma visiems suaugusiems.

    JAV viceprezidentas J. D. Vance netrukus po pareiškimo leido suprasti, kad turtingiausi amerikiečiai galėtų būti iš dalies ar visiškai eliminuoti iš šios schemos. Kol kas aiškių kriterijų, pajamų ribų ar techninio įgyvendinimo detalių nepateikta.

    Ką padengtų 4 300 eurų?

    Remiantis JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, vidutinės namų ūkio išlaidos 2024 metais siekė apie 67 400 eurų per metus, arba maždaug 5 620 eurų per mėnesį. Tokiu atveju 4 300 eurų prilygtų maždaug trims ketvirtadaliams vieno mėnesio vidutinių išlaidų.

    Jei namuose gyvena du suaugusieji ir abu gautų po 4 300 eurų, bendra 8 580 eurų suma pagal to paties laikotarpio išlaidų struktūrą galėtų padengti reikšmingą dalį būtinųjų išlaidų. Pavyzdžiui, būstas sudaro apie trečdalį vidutinio namų ūkio biudžeto, tad tokia suma realistiškai reikštų kelis mėnesius būsto kaštų, priklausomai nuo regiono ir nuomos ar paskolos sąlygų.

    Kita vertus, vidurkiai slepia didelius skirtumus tarp valstijų ir miestų, o išlaidų krepšelis smarkiai priklauso nuo šeimos sudėties. Todėl vieniems tai būtų reikšminga pagalba padengiant skolas ar būtinus pirkinius, kitiems labiau primintų vienkartinį impulsą vartojimui.

    Kas už tai sumokėtų?

    Siūlymas pasirodė tuo metu, kai JAV valstybės skola yra perkopusi 34,3 trln. eurų ribą, o metinis biudžeto deficitas siekia apie 1,54 trln. eurų. Tokiame kontekste 1,03 trln. eurų vienkartinė programa reikštų arba papildomą skolinimąsi, arba kitų išlaidų mažinimą, arba naujus pajamų šaltinius.

    „Mintis, kad turėjome fiskalinę sėkmę, yra apversta aukštyn kojomis ir artima juokingai“, – sakė Biudžeto atsakomybės komiteto politikos vadovas Marcas Goldweinas.

    Papildomą spaudimą didina ir aukštesnės skolinimosi palūkanos, kurios kelia valstybės skolos aptarnavimo kainą ir didina riziką, kad brangs būsto paskolos bei verslo kreditavimas. Tai gali lėtinti ekonomikos augimą ir mažinti fiskalinį lankstumą, net jei vienkartinės išmokos trumpuoju laikotarpiu paskatintų vartojimą.

    J. D. Vance užsiminė, kad išmokos galėtų būti finansuojamos iš muitų ir tarifų pajamų. Tačiau JAV iždo prognozėse 2026 finansiniams metams numatoma apie 348 mlrd. eurų muitų pajamų suma apimtų visas muitų įplaukas, o ne tik papildomus tarifus, ir vis tiek dengtų tik apie trečdalį tokio masto išmokų.

    Teisinis kelias taip pat nėra paprastas, nes tokiai programai reikėtų Kongreso pritarimo. Teisininkų vertinimu, pats pažadas būtų laikomas politine kampanijos deklaracija, o ne neteisėta paskata balsuoti, jei išmoka būtų skiriama nepriklausomai nuo to, ar žmogus balsavo ir už ką balsavo.

    Kol kas lieka neaišku, ar respublikonai bandytų projektą paversti įstatymu, kokios būtų sąlygos ir ar būtų pasirinktas universalaus mokėjimo modelis, ar tikslinė parama daliai gyventojų. Ekonomistai pabrėžia, kad tokios sumos, neįvardijant finansavimo šaltinių, dažnai tampa ne tik politinių debatų, bet ir rinkų lūkesčių bei skolinimosi kaštų katalizatoriumi.

  • Teismas atmetė prašymą stabdyti Trumpo vardo nuėmimą nuo Kennedy centro fasado Vašingtone

    Teismas atmetė prašymą stabdyti Trumpo vardo nuėmimą nuo Kennedy centro fasado Vašingtone

    Kas nusprendė teisėjas

    JAV federalinis teisėjas Christopheris Cooperis atmetė Kennedy centro valdybos ir Teisingumo departamento prašymą laikinai sustabdyti sprendimą nuimti prezidento Donaldo Trumpo vardą nuo pastato.

    Teismo nutartis reiškia, kad ankstesnis įpareigojimas pašalinti užrašą nuo fasado lieka galioti, kol tęsiamas bylinėjimasis dėl sprendimo teisėtumo.

    Sprendime teisėjas pabrėžė, kad viešasis interesas esą retai yra ginamas „įtvirtinant“ galimai neteisėtus valdžios veiksmus. Būtent šiuo argumentu jis rėmėsi atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

    Valdyba, kurioje yra Trumpo sąjungininkų, ir Teisingumo departamentas į teismą kreipėsi prašydami sustabdyti nutarties vykdymą, kol bus nagrinėjamas apeliacinis skundas.

    Kodėl kilo ginčas dėl pavadinimo

    Gegužės 29 dieną teisėjas Cooperis paskelbė, kad Johno F. Kennedy scenos menų centras buvo pervadintas neteisėtai, nes tokį sprendimą, pagal JAV teisės aktų ir centro steigimo logiką, gali priimti tik Kongresas.

    Tuomet jis administracijai skyrė 14 dienų terminą pašalinti Trumpo vardą nuo fasado ir iš su įstaiga susijusios oficialios atributikos.

    Šią savaitę Kennedy centras Trumpo vardą jau pašalino iš savo interneto svetainės, tačiau jo pavardė, kaip nurodoma, dar kurį laiką buvo matoma ant balto marmuro fasado.

    Teisėjas taip pat buvo laikinai užblokavęs ir Trumpo reikalavimą dvejiems metams uždaryti centrą renovacijai, kuri turėjo prasidėti liepą.

    Platesnis kontekstas Vašingtone

    Šis ginčas tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip grįžęs į Baltuosius rūmus Trumpas siekia įtvirtinti savo vardą ir atvaizdą oficialiose erdvėse, o tai JAV politinėje tradicijoje vertinama kaip netipiškas žingsnis.

    Pranešama, kad jo administracija taip pat siekė, jog Trumpo atvaizdas atsirastų ant 250 nominalo banknoto, numatyto šalies 250 metų nepriklausomybės sukakčiai paminėti.

    Po sprendimų dėl Kennedy centro dalis menininkų atšaukė planuotus pasirodymus, o pati institucija atsidūrė politinių ginčų epicentre.

    Byla dėl pavadinimo ir su tuo susijusių administracinių sprendimų toliau gali būti nagrinėjama apeliacine tvarka, tačiau laikinas stabdymas šiuo metu nesuteiktas.

  • Ispanija stumia sveikatos darbuotojų reformą: mažina darbo valandų ribas, bet profsąjungos rengia protestą

    Ispanija stumia sveikatos darbuotojų reformą: mažina darbo valandų ribas, bet profsąjungos rengia protestą

    Naujas Statuto projektas

    Ispanijos Vyriausybė patvirtino atnaujintą Sveikatos sistemos darbuotojų pagrindinio statuto projektą, nors dalis medikų organizacijų ir profesinių sąjungų toliau ragina protestuoti. Dokumentas, pristatytas po Ministrų tarybos posėdžio, dar turės pereiti svarstymą ir balsavimą Kongrese.

    Reforma siekiama atnaujinti taisykles, kurios daugeliui viešojo sektoriaus sveikatos darbuotojų Ispanijoje iš esmės nebuvo peržiūrėtos apie du dešimtmečius. Vyriausybė teigia, kad pokyčiai reikalingi tam, kad būtų aiškiau reglamentuotas darbo laikas, budėjimai ir karjeros keliai sistemoje, kurioje ilgą laiką akcentuojamas personalo trūkumas.

    Kas keistųsi dėl darbo laiko?

    Pagal pristatytą projektą numatoma mažinti maksimalų savaitės darbo laiką iki 45 valandų. Tai pateikiama kaip bandymas priartinti taisykles prie šiuolaikinių darbo organizavimo standartų, tačiau kritikai pabrėžia, kad reali kasdienė praktika ypač ligoninėse dažnai priklauso nuo budėjimų apimties ir personalo skaičiaus.

    Projektas taip pat nustato budėjimų ribą – iki 17 valandų „efektyvaus darbo“ per budėjimą, kas, palyginti su anksčiau viešai aptarinėta 24 valandų praktika, atrodytų kaip reikšmingas pokytis. Vis dėlto tekste palikta išimtis, leidžianti viršyti ribas, jei, institucijų vertinimu, kitaip nepavyksta užtikrinti paslaugų tęstinumo.

    Ko reikalauja medikai?

    Dalies profesinių organizacijų teigimu, reforma neatsako į svarbiausius medikų keliamus klausimus. Tarp reikalavimų minimas aiškesnis budėjimų pripažinimas socialinio draudimo įmokų skaičiavime, kompensacijos už naktinį darbą arba poilsio dienos po kelių pamainų iš eilės.

    Taip pat keliama idėja įtvirtinti atskirą aukštesnę profesinę kategoriją gydytojams, nustatyti 35 valandų darbo savaitės principą įprastoms darbo dienoms ir aiškiai apibrėžti, kad viršvalandžiai būtų savanoriški bei apmokami. Diskusijose skamba ir pasiūlymai dėl savanoriško ankstyvo pasitraukimo iš darbo mechanizmo bei draudimo priverstinai perkelti darbuotojus.

    „Dalis prašymų nebepriklauso Sveikatos ministerijos kompetencijai – darbo užmokestį, etatus ir daug darbo sąlygų nustato autonominiai regionai“, – sakė Ispanijos ministrė Elma Saíz.

    Kritikuojančios organizacijos paskelbė apie naują nacionalinę demonstraciją birželio 15 dieną prie Sveikatos ministerijos. Vyriausybės pusė akcentuoja, kad projektui pritaria didžiosios profesinių sąjungų struktūros, tačiau oponentai teigia nematantys esminių garantijų, kurios realiai sumažintų perdegimą ir perteklinį darbo krūvį.

  • Eismo saugos aktyvistai ragina Kongresą: 2026 metų transporto įstatymas žada seniai lauktus sprendimus

    Eismo saugos aktyvistai ragina Kongresą: 2026 metų transporto įstatymas žada seniai lauktus sprendimus

    Jungtinėse Valstijose kasmet keliuose žūsta dešimtys tūkstančių žmonių, o dar milijonai patiria traumas. Nepaisant daugelį metų trunkančių kampanijų ir pavienių reformų, bendras žūčių skaičius išlieka panašus, todėl eismo sauga vis dažniau įvardijama kaip užsitęsusi visuomenės sveikatos krizė.

    Dabar saugaus eismo organizacijų koalicija ragina Kongresą imtis ryžtingesnių veiksmų. Laiške Atstovų Rūmų Energetikos ir prekybos komitetui ji prašo sparčiau svarstyti 2026 metų Motorinių transporto priemonių modernizavimo aktą, kuris, anot ekspertų, apjungia sprendimus, apie kuriuos kalbama jau ne vienus metus.

    Kodėl kelių žūtys nemažėja

    Saugos ekspertai pabrėžia, kad problema nėra vien vairuotojų elgsena. Didelę įtaką daro ir tai, kaip greitai atnaujinami federaliniai reikalavimai automobilių saugai, kaip finansuojama prevencija ir kaip pasidalijamos atsakomybės tarp federalinės valdžios, valstijų bei savivaldos.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis veiksmingų priemonių į automobilių parką ateina netolygiai: naujuose modeliuose jos diegiamos greičiau, o pigesniuose ar senesniuose automobiliuose jų gali nebūti dar ilgus metus. Tokia nelygybė, anot aktyvistų, ypač skaudžiai paliečia žemesnes pajamas gaunančius vairuotojus ir keleivius.

    Ką siūlo 2026 metų modernizavimo aktas

    Įstatymo projekto esmė – atnaujinti transporto priemonių saugos reguliavimą pagal šiandienos technologines galimybes ir mokslinių tyrimų išvadas. Dokumentas orientuotas į tai, kad pažangios saugos priemonės dažniau taptų ne papildoma opcija, o baziniu standartu plačiame modelių spektre.

    Tokios priemonės paprastai siejamos su avarijų prevencija ir pasekmių mažinimu: automatinis avarinis stabdymas, įspėjimai apie nukrypimą nuo eismo juostos, pažangesnės keleivių apsaugos sistemos. Saugos bendruomenė akcentuoja, kad technologijų nauda žinoma seniai, tačiau teisėkūros tempas dažnai atsilieka nuo realios rinkos raidos.

    Kas spręs ir kas bus toliau

    Šiuo metu įstatymo projekto likimas priklauso nuo Atstovų Rūmų Energetikos ir prekybos komiteto darbotvarkės: ar bus rengiami klausymų posėdžiai, svarstymai ir balsavimas komitete. Be šio etapo projektas nepasiekia visų Atstovų Rūmų balsavimo.

    Laiškas adresuotas tiek komiteto pirmininkui, tiek opozicijos atstovui, siekiant pabrėžti, kad eismo sauga neturėtų tapti partinių ginčų įkaite. Tačiau reali projekto eiga priklausys ir nuo pramonės reakcijos, nes automobilių gamintojai bei tiekėjai tradiciškai aktyviai vertina naujų reikalavimų kainą, įgyvendinimo terminus ir technines detales.

    Aktyvistai tikisi, kad politinis langas neužsivers dėl įtempto teisėkūros kalendoriaus, o sprendimai bus priimti greičiau nei įprastai. Jų argumentas paprastas: atidėliojimo kaina keliuose kasmet matuojama ne statistika, o gyvybėmis.

  • JAV apsisuko dėl karių Lenkijoje: Danielis Friedas sako, kad klaida taisoma, bet aiškumo mažai

    JAV administracija atsitraukė nuo sprendimo, kuris buvo sukėlęs sumaištį dėl amerikiečių karių buvimo Lenkijoje. Vis dėlto buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Friedas teigia, kad pagrindinė problema neišnyko: Vašingtono ilgalaikiai ketinimai Europoje lieka sunkiai nuspėjami.

    Diskusijas įkaitino prieštaringi signalai dėl karių rotacijos. Iš pradžių buvo pranešta apie planų stabdymą, susijusį su maždaug 4 000 karių rotacija, o netrukus paskelbta apie papildomų maždaug 5 000 JAV karių siuntimą, kas viešojoje erdvėje sukūrė chaoso įspūdį ir klausimų dėl sprendimų nuoseklumo.

    Klaida pripažinta, bet klausimų liko

    Pasak Danielio Friedo, sprendimas stabdyti rotaciją buvo plačiai vertinamas kaip nepagrįstas ir sunkiai apginamas, todėl jo atsisakyta gana greitai. Tačiau, jo vertinimu, vienkartinis apsisukimas dar nereiškia, kad JAV politika dėl karinės laikysenos Europoje tapo aiškesnė.

    „Problema ne vienas sprendimas, o tai, kad sąjungininkams sunku suprasti, kokia yra strateginė kryptis ir ko tikėtis toliau“, – sakė Danielis Friedas.

    Varšuvos reakcija sustiprino patikimumą

    Buvęs ambasadorius akcentuoja, kad Lenkijos politinė sistema, nepaisant vidaus ginčų, saugumo klausimais šį kartą demonstravo koordinuotą veikimą. Jo vertinimu, tai sustiprino Varšuvos, kaip patikimos partnerės, poziciją Vašingtono akyse.

    Friedas taip pat išskyrė, kad viešojoje komunikacijoje Lenkijos pusė stengėsi laikytis vienos linijos, kad būtų sumažintas neapibrėžtumas ir spaudimas dvišaliams santykiams. Toks nuoseklumas, anot jo, tampa svarbus tada, kai JAV sprendimai iš šalies atrodo besikeičiantys per greitai.

    Diskusija dėl NATO ateities

    Šis epizodas įsilieja į platesnę diskusiją apie NATO vaidmens kaitą ir didesnę Europos atsakomybę už savo gynybą. Danielis Friedas pripažįsta, kad didesnis europiečių indėlis yra logiškas tikslas, tačiau įspėja, jog chaotiški signalai dėl JAV pajėgų Europoje gali mažinti atgrasymo patikimumą.

    Tuo pat metu JAV Kongrese periodiškai atsinaujina debatai, kaip riboti galimybę staigiai mažinti JAV karių skaičių Europoje. Friedo teigimu, tokios vidaus politinės kovos ir komunikacinė sumaištis gali nukreipti dėmesį nuo esminio regiono saugumo iššūkio, kurį kelia Rusijos agresyvi politika ir karas regione.

  • Pentagono skaičiavimai: karo su Iranu kaina jau apie 27 mlrd. eurų, Kongrese kyla klausimų

    Pentagono skaičiavimai: karo su Iranu kaina jau apie 27 mlrd. eurų, Kongrese kyla klausimų

    Pentagonas Kongrese pateikė atnaujintus skaičiavimus, kiek iki šiol kainavo karas su Iranu. Už gynybos biudžetą atsakingas pareigūnas Julesas Hurstas nurodė, kad suma siekia apie 27 mlrd. eurų ir per dvi savaites padidėjo maždaug 3,7 mlrd. eurų.

    Pasak jo, augimą lėmė patikslintos technikos remonto ir atsargų papildymo išlaidos, taip pat bendros operacinės sąnaudos, susijusios su pajėgų išlaikymu veiksmų zonoje. Tokios korekcijos dažnos, kai pradines sąmatas pakeičia realūs tiekimo, logistikos ir techninio aptarnavimo kaštai.

    Kodėl skaičiai kelia ginčų?

    Dalis demokratų Kongrese suabejojo, ar pateikti skaičiai atspindi pilną finansinį vaizdą. Jie atkreipė dėmesį, kad oficialios sąmatos ne visada apima ilgalaikius įsipareigojimus, pavyzdžiui, vėlesnį ginkluotės atnaujinimą, medicininę ir socialinę paramą kariams ar didesnes palūkanų išlaidas, jei lėšos skolinamos.

    Po ankstesnio klausymo kongresmenas Jasonas Crow žiniasklaidai teigė, kad jo vertinimu šios sąmatos yra ryškiai per mažos ir tikroji kaina gali būti 2–3 kartus didesnė. Toks skirtumas dažniausiai kyla dėl skirtingo to, kas laikoma tiesioginėmis karo sąnaudomis, apibrėžimo.

    „Tai susiję su atnaujintomis remonto ir įrangos papildymo sąnaudomis bei bendromis operacinėmis išlaidomis, reikalingomis žmonėms išlaikyti veiksmų zonoje“, – sakė Julesas Hurstas.

    Fone – rekordinis gynybos biudžetas

    Julesas Hurstas Kongrese pasisakė kartu su Pentagono vadovu Pete’u Hegsethu ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Danu Caine’u, kai svarstomas rekordinis gynybos biudžeto projektas. Pateiktame projekte numatyta apie 1,4 trln. eurų suma, tai yra maždaug 50 proc. daugiau nei dabartinis biudžetas.

    Pasak pareigūnų, augimas siejamas su planu smarkiai didinti gamybos apimtis ir sparčiau įsigyti pažangesnių amunicijos tipų, taip pat stiprinti pajėgumus, kurie karo metu eikvojami greičiausiai. Tai apima ne tik šaudmenis, bet ir atsargines dalis, ryšio bei žvalgybos priemones.

    Nors biudžeto projekte numatytas reikšmingas didėjimas, Pentagono atstovai leido suprasti, kad artimiausiu metu gali būti prašoma ir papildomo finansavimo paketo, tiesiogiai susijusio su karo su Iranu išlaidomis. Karas, kaip nurodoma, tęsiasi nuo vasario 28 dienos, o nuo balandžio 8 dienos galioja paliaubos.

  • Kas perims institucijas po D. Trumpo komandos permainų: mažai žinomi pavaduotojai, kylantys į viršų

    JAV administracijoje per pastaruosius mėnesius matyti ryškesnė kadrų kaita, kuri atkreipė dėmesį į pareigūnus, paprastai liekančius šešėlyje. Kalbama apie viceministrus, agentūrų pavaduotojus ir laikinus vadovus, kurie kasdien valdo didžiules institucijas, kol politiniai vadovai dalyvauja klausymuose, kelionėse ar viešuose pasisakymuose.

    Politologai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais reali valdžia dažnai pereina „antrajai grandžiai“, nes sprendimus reikia priimti nedelsiant, o kandidatų tvirtinimas Senate gali užtrukti. Be to, artėjant rinkiminiam ciklui ir augant įtampai Kongrese, kiekvienas naujas paskyrimas tampa ir politinės kovos objektu.

    Laikini paskyrimai ir Senato matematika

    Po kelių netikėtų pasitraukimų dalį pozicijų laikinai užėmė jau sistemoje dirbantys pareigūnai. Tai patogu Baltiesiems rūmams, nes institucija išlieka valdoma, tačiau ilgalaikiam stabilumui dažnai reikia Senato pritarimo.

    Respublikonams Senato balsų persvara reiškia, kad dalį kandidatų galima patvirtinti, bet kiekvienas ginčytinas paskyrimas kainuoja politinį laiką. Kuo daugiau permainų vienu metu, tuo sunkiau suderinti personalo sprendimus su darbotvarke, ypač kai įstatymų leidėjai daugiau dėmesio skiria kampanijai.

    Kas tie pavaduotojai, kurie gali tapti vadovais

    Teisingumo srityje į pirmą planą iškilo Toddas Blanche’as, tapęs laikinuoju generaliniu prokuroru po Pam Bondi pasitraukimo. Jo pozicija vertinama kaip tvirta dėl darbo administracijoje ir ryšių su Donaldu Trumpu, tačiau dalis prezidento rėmėjų jam priekaištauja dėl nepakankamo „kovingumo“.

    Darbo politikos lauke svarbia figūra tapo Keithas Sonderlingas, prižiūrintis kryptį, kuri tradiciškai siejama su reguliavimo mažinimu ir darbdaviams palankesne linija. Jo pranašumas yra patirtis ir gebėjimas gauti patvirtinimą Senate, tačiau lieka klausimas, ar jis atitinka prezidento pageidaujamą viešą politinį stilių.

    Žvalgybos sistemoje galimos permainos siejamos su Nacionalinės žvalgybos direktorės Tulsi Gabbard ateitimi. Jei vadovybėje atsivertų vakuumas, laikinai vairą galėtų perimti jos pavaduotojas Aaronas Lukas, karjeros žvalgybininkas, turėjęs pareigų tiek CŽV, tiek Nacionalinio saugumo taryboje.

    Energetikos srityje, didėjant diskusijoms dėl kainų ir energijos politikos krypties, dėmesio sulaukė viceministras Jamesas Danly. Jo reputacija siejama su kruopščiu reguliavimo darbu ir ankstesne patirtimi Federalinėje energetikos reguliavimo komisijoje, o pastaruoju metu vis dažniau akcentuojamas ir išaugęs duomenų centrų elektros poreikis, kurį skatina DI plėtra.

    Prekybos politikoje, šalia sekretoriaus Howardo Lutnicko, kasdienį institucijos darbą prižiūri Paulas Dabbaras, anksčiau dirbęs Energetikos departamente ir privataus sektoriaus technologijų srityje. Jo patirtis dažnai minima diskutuojant apie puslaidininkių tiekimo grandines ir federalinių tyrimų finansavimo kryptis.

    Aplinkosaugoje svarbiu „antro numerio“ kandidatu laikomas David Fotouhi, dirbantis Aplinkos apsaugos agentūroje. JAV aplinkos reguliavimas išlieka viena labiausiai politizuotų sričių, todėl kiekviena rokiruotė agentūroje paprastai reiškia ir didesnius ginčus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pramonės reikalavimų bei teisinių procedūrų.

    Vidaus reikalų departamente galimas scenarijus, kad atsivėrus vadovo vietai į priekį žengtų Kate MacGregor. Tokiose institucijose svarbus institucinis „žinojimas, kaip veikia sistema“, o ankstesnė praktika rodo, kad prezidentai neretai kelia pavaduotojus į aukščiausias pareigas, kai nori tęstinumo be ilgo įėjimo laikotarpio.

    Švietimo politikoje minima Nicholas Kento pavardė, jei iš posto pasitrauktų sekretorė Linda McMahon. Kentas siejamas su aukštojo mokslo politikos pertvarkomis, didesne federalinių lėšų priežiūra ir griežtesniais reikalavimais institucijoms, kurios gauna finansavimą per studentų paramos programas.

    Kodėl tai svarbu ne tik Vašingtonui

    Pavaduotojų vaidmens sustiprėjimas dažnai reiškia, kad sprendimai priimami technokratiškiau, bet kartu mažiau viešai. Verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms tai signalas, kad reali įtaka persikelia į kabinetus, kuriuose formuojamos taisyklės, gairės ir įgyvendinimo praktika.

    Kuo daugiau institucijų vadovybė dirba laikinai arba laukia patvirtinimų, tuo didesnė rizika, kad politinės kryptys svyruos, o prioritetai keisis greičiau nei įprasta. Tai ypač aktualu srityse, kur JAV sprendimai turi tarptautinį poveikį, nuo prekybos ir energetikos iki klimato ir saugumo politikos.

    „Prezidentas Trumpas turi talentingiausią JAV istorijoje kabinetą, kuris dirba visą parą įgyvendindamas prezidento darbotvarkę amerikiečių labui“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Taylor Rogers.

    Kol vyksta politinės rokiruotės, institucijų kasdienybę toliau užtikrina žmonės, kurių pavardės rečiau skamba antraštėse, bet kurių parašai ir sprendimai lemia, kaip realiai veikia valstybės aparatas. Būtent dėl to „B komandos“ pavaduotojai tampa vienu svarbiausių šių metų Vašingtono galios žaidimo elementų.

  • Pentagonas pirmąkart įvardijo karo su Iranu kainą: didžiausia dalis atiteko amunicijai

    Pentagonas pirmą kartą oficialiai paskelbė, kiek Jungtinėms Valstijoms iki šiol kainavo karinė operacija prieš Iraną. JAV Gynybos departamento finansų pareigūnas Julesas Hurstas Atstovų Rūmų klausyme nurodė, kad nuo vasario 28 dienos išlaidos siekia apie 23 milijardus eurų.

    Anot jo, didžiausia šių išlaidų dalis susijusi su sunaudota amunicija, o likusi dalis tenka apgadintos technikos remontui ir pakeitimui. Šie skaičiai pateikti svarstant gynybos finansavimą ir didėjant spaudimui paaiškinti, kiek realiai kainuoja intensyvus šiuolaikinis konfliktas.

    Ką apima įvardytos išlaidos?

    Juleso Hursto pateikti skaičiai yra pirmasis oficialus Pentagonui priskiriamas įvertis, apimantis tiesiogines operacijos sąnaudas. Tokiose sumose paprastai dominuoja brangios aukšto tikslumo raketos, oro gynybos perėmėjai, aviacijos skrydžių valandos, logistika ir techninis aptarnavimas.

    Kartu buvo pranešta, kad Pentagonas artimiausiu metu ketina kreiptis į Kongresą dėl papildomo finansavimo, skirto būtent karo veiksmams. JAV gynybos sekretorius Peteas Hegsethas anksčiau viešai leido suprasti, kad papildomas paketas galėtų siekti iki maždaug 184 milijardų eurų, tačiau galutinis poreikis priklausytų nuo operacijų masto ir atsargų atkūrimo tempo.

    Amunicijos atsargos ir gamybos pajėgumai

    Pentagonas pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad sparčiai eikvojamos pažangios amunicijos atsargos reikalauja ne tik papildomų pirkimų, bet ir gamybos pramonės plėtros. Kalbama apie įvairias oro ir priešraketinės gynybos sistemas bei didelio nuotolio smūgių priemones, kurių gamyba yra sudėtinga ir užtrunka.

    JAV gynybos planavime tai svarbu dėl paprastos priežasties: intensyviuose konfliktuose brangiausi resursai sunaudojami greičiau, nei juos įmanoma pagaminti trumpuoju laikotarpiu. Dėl to papildomas finansavimas neretai reiškia ne vien naujas operacijas, bet ir sandėlių atstatymą bei tiekimo grandinių stabilizavimą.

    Kas žinoma apie paliaubas?

    Pagal pateiktą informaciją, karas prasidėjo vasario 28 dieną po Izraelio ir JAV smūgių Iranui, o Iranas atsakė atakomis prieš Izraelį ir taikinius Persijos įlankos regione, įskaitant teritorijas, kuriose yra JAV karinių objektų. Konfliktas taip pat paveikė regiono logistiką ir energetikos infrastruktūros rizikos vertinimą.

    Nuo balandžio 8 dienos galioja paliaubos, kurias praėjusią savaitę pratęsė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nenurodydamas tikslios jų pabaigos datos. Tai reiškia, kad finansinė karo kaina dar gali keistis, o Pentagonui ir Kongresui teks spręsti, kiek lėšų reikės tiek operacijų pasekmėms, tiek atsargoms ir pasirengimui atkurti.

    „Šiuo metu operacijai skiriame apie 23 milijardus eurų. Daugiausia tai amunicija, bet dalis yra pažeistos įrangos remontas ir pakeitimas“, – sakė Julesas Hurstas.