CP v2

Tag: Konkurencijos taryba

  • Prancūzijoje „TotalEnergies“ nustatė degalų kainų lubas: konkurentai kalba apie nesąžiningą žaidimą

    Prancūzijoje „TotalEnergies“ nustatė degalų kainų lubas: konkurentai kalba apie nesąžiningą žaidimą

    Prancūzijoje vairuotojai vis dažniau renkasi „TotalEnergies“ degalines, kur įmonė jau kelis mėnesius taiko ribojamas degalų kainas. Tačiau toks sprendimas įplieskė konfliktą rinkoje: nepriklausomos degalinės ir prekybos tinklai teigia, kad milžinė iškraipo konkurenciją, o valdžia esą tam neprieštarauja.

    „TotalEnergies“ pavasarį paskelbė nustatanti kainų lubas: E10 benzinui iki 1,99 euro už litrą, o dyzelinui iki 2,25 euro už litrą. Tuo metu nacionalinis vidurkis siekė apie 2,15 euro už litrą, o kai kuriuose regionuose kainos kilo iki maždaug 2,50 euro.

    Įmonė skaičiuoja, kad tokia politika per maždaug penkis mėnesius kainavo 250–300 mln. eurų. Vis dėlto aukštesnės naftos kainos padėjo „TotalEnergies“ reikšmingai padidinti pelną: pirmojo pusmečio rezultatas siekė 11,2 mlrd. eurų.

    Vyriausybė stebi protestų riziką

    Kainų šuoliai Prancūzijoje turi didelį politinį svorį, ypač artėjant prezidento rinkimams ir prastėjant ekonominei situacijai. Pastarosiomis savaitėmis vėl pasigirsta raginimų protestuoti, o tai primena 2018 metų geltonųjų liemenių judėjimą, kurį išprovokavo degalų apmokestinimo planai.

    Vyriausybė taip pat sprendžia tiekimo klausimus. Jos atstovai viešai pripažino, kad daliai degalinių trūko bent vienos rūšies degalų, o didelė tokių atvejų dalis fiksuota „TotalEnergies“ tinkle, todėl žadama ieškoti būdų stabilizuoti tiekimą ir suteikti daugiau lankstumo perdirbimo grandinei.

    „Valdžios institucijos gana patenkintos, kad privatūs daro darbą, galbūt jų vietoje“, – sakė nepriklausomas degalines vienijančios asociacijos FF3C vadovas Jacques Goisque.

    Skundai dėl konkurencijos iškraipymo

    FF3C viduryje vasaros kreipėsi į Prancūzijos konkurencijos priežiūros instituciją, teigdama, kad rinkoje susiformavo situacija, kai vertikaliai integruotas rinkos dalyvis, turintis stiprias pozicijas žaliavos ir perdirbimo grandyse, gali nustatyti agresyvias kainas degalinėse.

    Nepriklausomų degalinių argumentas paprastas: jos negali prekiauti nuostolingai, kai tuo pat metu jų įsigijimo kaina tampa artima arba net didesnė už „TotalEnergies“ mažmeninę kainą. Dėl to dalis degalinių kai kuriuose regionuose buvo priverstos laikinai stabdyti veiklą.

    Į konfliktą įsitraukė ir prekybos tinklai, kurie tradiciškai degalus naudoja kaip priemonę pritraukti pirkėjų srautą, dažnai parduodami arti savikainos. Jų teigimu, kai perdirbimo grandinėje uždirbantis žaidėjas mažmeninėje rinkoje nuleidžia kainą, konkurencija tampa sunkiai atlaikoma.

    Tuo pat metu „TotalEnergies“ vadovas Patrick Pouyanné yra pareiškęs, kad kainų lubos nėra privalomos ir gali būti nutrauktos, jei būtų įvestas papildomas mokestis energetikos įmonėms. Įmonė šią priemonę pristato kaip laikino palengvinimo vartotojams sprendimą, tačiau oponentai ją mato kaip spaudimo instrumentą politinių sprendimų akivaizdoje.

    Ekspertai pažymi, kad degalų kainų ribojimas privataus rinkos dalyvio sprendimu trumpuoju laikotarpiu mažina vartotojų išlaidas, bet ilgainiui gali sukelti įtampą tiekimo grandinėje ir išstumti mažesnius žaidėjus. Todėl konkurencijos priežiūros institucijų vertinimas taps svarbus ne tik degalinių tinklams, bet ir platesnei Prancūzijos mažmeninės prekybos bei energetikos rinkos pusiausvyrai.

  • „Civinity“ ir „Sail Invest“ už 4,3 mln. eurų perėmė „Admeo“: ką tai keis 160 pastatų?

    Pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupė „Civinity“ kartu su Domo Dargio valdoma bendrove „Sail Invest“ užbaigė Vilniuje veikiančios pastatų administravimo bendrovės „Admeo“ įsigijimą. Sandoris įvykdytas per bendrai kontroliuojamą bendrovę „SPV 31“, perėmus 100 proc. „Admeo“ akcijų.

    Akcijų pirkimo sutarties vertė siekia 4,3 mln. eurų. Sandoriui buvo gautas Konkurencijos tarybos leidimas, todėl pirkėjai gali pradėti integracijos darbus ir perėmimo procedūras.

    „Admeo“ Vilniuje administruoja ir prižiūri apie 160 daugiabučių bei komercinių pastatų, įmonėje dirba 15 žmonių. Skelbiama, kad 2025 metais bendrovės pajamos augo iki 3,12 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė 739 tūkst. eurų.

    „Užbaigus sandorį prasideda gana žemiškas darbas – perimti informaciją apie kiekvieno objekto situaciją, tęsti suplanuotus darbus ir suderinti komandų veiklą. Gyventojams dėl akcininkų pasikeitimo nieko daryti nereikės“, – sakė „Civinity“ grupės valdybos pirmininkas Deividas Jacka.

    Pirkėjai pabrėžia, kad galiojančios sutartys lieka galioti, o „Admeo“ prekės ženklas pirmuoju etapu nesikeis. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojams ir pastatų savininkams artimiausiu metu neturėtų atsirasti naujų formalių veiksmų vien dėl akcininkų pasikeitimo.

    Kas keisis įmonės viduje

    „Civinity“ nurodo planuojanti išlaikyti 15 žmonių „Admeo“ komandą ir palaipsniui integruoti bendrovę į grupės veiklos procesus. Tai apima vienodinamą darbų planavimą, tiekimo grandinę, klientų aptarnavimo standartus ir techninės priežiūros valdymą.

    „Per daugiau nei dešimtmetį „Admeo“ išaugo dėl komandos darbo ir klientų pasitikėjimo. Parduodant įmonę mums buvo svarbu, kad ši patirtis liktų, o paslaugos būtų tęsiamos be sutrikimų“, – sakė buvęs „Admeo“ savininkas Laimutis Karvelis.

    Nuo 2012 metų veikianti „Admeo“ administruoja daugiabučius ir komercinius objektus, organizuoja jų techninę priežiūrą, šildymo bei karšto vandens sistemų aptarnavimą, remonto ir atnaujinimo darbus. Įmonėje naudojama defektų registravimo ir kontrolės sistema, leidžianti sekti užregistruotų problemų sprendimo eigą.

    Kodėl svarbus 160 pastatų portfelis

    „Civinity“ teigimu, didesnis viename mieste aptarnaujamų objektų skaičius leidžia lanksčiau planuoti specialistų darbą ir greičiau parinkti reikiamą kompetenciją konkrečiai situacijai. Didėjant portfeliui, įmonės dažniausiai siekia trumpinti reagavimo laiką, efektyvinti avarinių iškvietimų organizavimą ir centralizuoti rangovų valdymą.

    „Didesnio portfelio naudą klientas turi pajusti per kasdienę paslaugą. Pirmus mėnesius skirsime paslaugų stabilumui ir vidinių procesų suderinimui“, – sakė D. Jacka.

    Pastatų administravimo rinka pastaraisiais metais vis dažniau juda konsolidacijos kryptimi, kai didesnės grupės perima mažesnius administratorių portfelius. Tokius sandorius paprastai skatina poreikis investuoti į skaitmenizaciją, procesų standartizavimą, techninių specialistų pritraukimą ir energetinio efektyvumo projektų administravimą.

    Plėtros planai ir grupės rezultatai

    „Admeo“ įsigijimas įvardijamas kaip vienas iš „Civinity“ 2026 metais vykdomų plėtros sandorių. Grupė yra skelbusi planuojanti per metus įgyvendinti apie dešimt įsigijimų, o numatytos investicijos siekia maždaug 44 mln. eurų.

    Audituotais duomenimis, „Civinity“ grupės pajamos 2025 metais pasiekė 100,4 mln. eurų, EBITDA sudarė 8,3 mln. eurų. 2026 metų birželio 30 dieną apskaičiuota paskutinių 12 mėnesių pro forma pajamų bazė siekė 121,3 mln. eurų, o pro forma EBITDA buvo 9,7 mln. eurų.

    Grupė veikia Lietuvoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Europos rinkose, įskaitant Kroatiją bei Slovėniją. „Civinity“ nurodo prižiūrinti daugiau kaip 5 mln. kv. m gyvenamųjų pastatų ploto ir aptarnaujanti daugiau kaip 1,6 tūkst. komercinių klientų.

  • Kainos, nuolaidos, atlyginimai: kur baigiasi verslo pokalbiai ir prasideda konkurencijos pažeidimai?

    Kainos, nuolaidos, atlyginimai: kur baigiasi verslo pokalbiai ir prasideda konkurencijos pažeidimai?

    Konkurencijos taryba verslo įmonėms ir jas vienijančioms organizacijoms primena paprastą taisyklę: sprendimus dėl kainų, nuolaidų ar strategijos bendrovės turi priimti savarankiškai. Net ir kasdieniai pokalbiai su konkurentais, ypač per asociacijų susitikimus ar neformalias diskusijas, gali sukurti konkurencijos pažeidimų riziką.

    Karteliniai susitarimai tiesiogiai kenkia vartotojams ir sąžiningai veikiančioms įmonėms. Tarptautinėje praktikoje dažnai nurodoma, kad karteliai kainas vidutiniškai padidina apie 10–20 proc., o viešuosiuose pirkimuose, kai suderinami pasiūlymai, kainų augimas gali siekti iki 30 proc.

    Kokie susitarimai draudžiami?

    Konkurentai negali tartis dėl kainų ar nuolaidų dydžių, taip pat dalintis klientus ar rinkas, riboti gamybos ar prekybos apimčių. Ne mažiau rizikinga derinti veiksmus dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, kai iš anksto sutariama, kas laimės konkursą ar kokie bus pasiūlymų parametrai.

    Ypatingo atsargumo reikalauja komerciškai jautri informacija. Jei įmonės tarpusavyje keičiasi duomenimis apie planuojamas kainas, ateities nuolaidų kampanijas, atlyginimų politiką, gamybos apimtis ar kitus strategiškai svarbius sprendimus, tokie kontaktai gali būti vertinami kaip konkurenciją ribojantis elgesys.

    Darbuotojų rinka ir atlyginimai

    Konkurencijos teisė apima ne tik prekių ar paslaugų kainas, bet ir darbo rinką. Susitarimai nevilioti darbuotojų, nekonkuruoti dėl jų ar dirbtinai nekelti atlyginimų gali būti laikomi neteisėtais, nes riboja darbuotojų galimybes ir iškreipia konkurenciją darbdavių rinkoje.

    Konkurencijos taryba pabrėžia, kad pavojingi gali būti net iš pažiūros nekalti pašnekesiai apie planuojamus atlyginimų didinimus, premijų sistemas ar samdos planus. Tokia informacija konkurentams gali tapti signalu derinti veiksmus, todėl organizacijoms rekomenduojama turėti aiškias susitikimų taisykles ir fiksuoti darbotvarkes.

    Ką daryti susidūrus su rizika?

    Jei kitas rinkos dalyvis pasiūlo tartis dėl kainų, nuolaidų, viešųjų pirkimų ar darbuotojų viliojimo ribojimo, svarbu aiškiai nepritarti ir nedelsiant atsiriboti nuo tokios diskusijos. Praktikoje reikšminga ne tik nedalyvauti, bet ir turėti įrodymų, kad įmonė tokio pasiūlymo nepriėmė.

    Apie įtariamus konkurencijos pažeidimus galima pranešti Konkurencijos tarybai. Institucija taip pat primena atleidimo nuo baudų programą: įmonės, pirmos atskleidusios kartelinį susitarimą ir pateikusios reikšmingos informacijos, tam tikrais atvejais gali būti atleistos nuo baudos arba ją sumažinti.

    Skatinant pranešimus apie susitarimus, už vertingą informaciją gali būti skiriamas iki 100 000 eurų atlygis, užtikrinant konfidencialumą. Verslo ir viešojo sektoriaus atstovams taip pat siūloma naudotis Konkurencijos tarybos e. mokymų platforma, kurioje galima pasitikrinti žinias ir išmokti atpažinti rizikingas situacijas.