CP v2

Tag: Konkurencingumas

  • Europa vejasi JAV ekonomiką: kodėl Pietų šalys atsilieka, o Šiaurė didina pranašumą

    Jungtinės Valstijos pastaraisiais dešimtmečiais ekonomiškai paspartėjo greičiau nei Europos Sąjunga, o atotrūkis ES viduje ryškėja. Vis dažniau pripažįstama, kad problema ne vien išorės konkurentai, bet ir pačios Europos gebėjimas augti, diegti inovacijas ir didinti našumą.

    Ekonomistų vertinimu, viena pagrindinių priežasčių yra silpnesnis ES įmonių konkurencingumas, kurį apsunkina nevienodi reikalavimai tarp valstybių ir didelė administracinė našta. Skandinavijos ir kitos Šiaurės Europos valstybės šią problemą kelia ypač aktyviai, ragindamos paprastinti taisykles ir labiau suvienodinti vidaus rinką.

    „Europos Sąjungai būtina didinti konkurencingumą, o verslui šiandien per sunku veikti skirtingų taisyklių ir per gausių reguliavimų sąlygomis“, – sakė Švedijos ambasadorė Lenkijoje Martina Quick.

    Technologinė priklausomybė – silpna vieta

    ES lygiu vis daugiau dėmesio skiriama aukštosioms technologijoms: automatizacijai, DI, kvantinėms technologijoms ir debesijos sprendimams. Tikslas aiškus – atsiremti į didesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius, kurie JAV ekonomikai padėjo išlaikyti spartesnį našumo augimą.

    Europos Komisija pastaruoju metu akcentuoja technologinio suvereniteto kryptį, siekdama mažinti priklausomybę nuo tiekėjų už ES ribų. Daugiausia dėmesio skiriama puslaidininkiams, DI ir debesijos paslaugoms – sritims, kuriose Europa ilgai atsiliko tiek investicijų mastu, tiek pasaulinių lyderių skaičiumi.

    Pietūs atsilieka, Šiaurė išsiskiria

    Skirtumai tarp ES regionų išryškėja lyginant augimą su JAV. Remiantis Lenkijos ekonomikos instituto skaičiavimais, 2000–2024 metais Pietų Europos šalių grupėje Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Maltoje ir Portugalijoje bendrasis vidaus produktas, skaičiuojamas pagal perkamosios galios paritetą, augo 25 proc. punktų lėčiau nei JAV.

    Tuo metu Šiaurės Europos grupė, į kurią įtraukiamos Belgija, Danija, Airija, Nyderlandai, Suomija ir Švedija, atrodo tvirčiau. Šios valstybės ne tik sparčiau didino ekonomikos apimtį, bet ir išsiskyrė nuoseklesniu našumo gerėjimu, ypač vertinant BVP pagal perkamosios galios paritetą vienai darbo valandai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien bendrų iniciatyvų nepakaks, jei ES nepajudės keliomis kryptimis vienu metu: mažins reguliacinę fragmentaciją, didins investicijas į inovacijas ir stiprins kapitalo bei darbo jėgos mobilumą. Priešingu atveju atotrūkis nuo JAV gali tapti ne ciklinis, o struktūrinis, o ES vidinės „dviejų greičių“ ekonomikos rizika tik augs.

  • Airijos pirmininkavimas ES: kokius sprendimus Briuselis stums greičiausiai ir kur laukia didžiausia trintis

    Airijos pirmininkavimas ES: kokius sprendimus Briuselis stums greičiausiai ir kur laukia didžiausia trintis

    Airija perėmė Europos Sąjungos Tarybos pirmininkavimą laikotarpiu, kai Briuselis siekia užbaigti kuo daugiau svarbių bylų dar iki metų pabaigos. Spaudimą didina artėjantys didžiųjų valstybių politiniai ciklai ir noras išvengti sprendimų vilkinimo, kuris pastaraisiais metais tapo įprastas.

    Vienas didžiausių artimiausių mėnesių darbų yra naujas daugiametis ES biudžetas 2028–2034 metų laikotarpiui. Jis nulems, kiek pinigų blokas galės skirti gynybai, klimatui, inovacijoms, žemės ūkiui ir paramai regionams, o derybos tradiciškai būna įtemptos dėl būtinybės suderinti 27 šalių interesus.

    Kartu Airijai teks moderuoti diskusijas dėl Europos konkurencingumo ir pramonės politikos, kurioje susiduria laisvosios prekybos šalininkai ir „pirk europietiška“ idėjos rėmėjai. Ši kryptis siejama su bandymu mažinti priklausomybę nuo subsidijuojamos produkcijos iš Kinijos ir didinti ES gamybos pajėgumus strategiškai svarbiose srityse.

    Skaitmeninėje darbotvarkėje išryškėja technologinio suverenumo tema: nuo debesijos iki puslaidininkių, o taip pat ir DI plėtros. ES institucijos vis dažniau kalba apie rizikas, kylančias dėl kritinės infrastruktūros ir viešojo sektoriaus priklausomybės nuo neeuropinių tiekėjų, todėl galima tikėtis daugiau iniciatyvų dėl tiekimo grandinių saugumo.

    Vienas jautriausių klausimų gali tapti socialinių tinklų amžiaus ribojimas nepilnamečiams. Po kelių valstybių pradėtų iniciatyvų ir augančio politinio spaudimo Europos Komisija svarsto rekomendacijas, o vėliau galimi ir teisėkūros pasiūlymai, tačiau nuomonės išsiskiria dėl privatumo, vaikų teisių ir realaus įgyvendinimo.

    Klimato politikos fronte įtampa ypač ryški dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos korekcijų. Pramonė siekia daugiau lankstumo dėl energijos kainų ir konkurencijos, o dalis valstybių nori išvengti papildomos naštos įmonėms, tačiau kitos šalys baiminasi, kad nuolaidos suardytų vieną pagrindinių ES klimato instrumentų.

    Dar viena didelė byla yra migracijos pakto įgyvendinimas, kuris jau pradėtas taikyti ir praktiškai patikrins ES gebėjimą suderinti sienų kontrolę su solidarumo mechanizmais. Airijos pirmininkavimo metu tikėtinos ir derybos dėl agentūrų, tokių kaip Frontex, Europol ir Eurojust, mandatų bei praktinių priemonių, kurios turėtų sustiprinti bendrą atsaką.

    Gynybos srityje Europą veikia Rusijos karas Ukrainoje ir diskusijos dėl ilgalaikio JAV vaidmens, todėl Briuselyje auga noras stiprinti europinę pramonę ir bendrus pirkimus. Vis dėlto čia išlieka senas konfliktas tarp nacionalinių interesų ir siekio sukurti labiau integruotą gynybos rinką.

    Plėtros darbotvarkė taip pat įgauna pagreitį, tačiau ją stabdo skirtingos valstybių pozicijos dėl reformų ES viduje. Kai kurioms kandidatėms, ypač mažesnėms, kelias gali būti greitesnis, tačiau Ukrainos dydis ir ekonominė struktūra kelia klausimų dėl poveikio ES biudžetui ir vidaus rinkai.

    Airijos pirmininkavimo sėkmė priklausys nuo gebėjimo surasti kompromisus ten, kur interesai labiausiai išsiskiria: biudžete, prekyboje, klimate, migracijoje ir skaitmeninėje politikoje. Nors tikslas užbaigti kuo daugiau bylų iki metų pabaigos skamba ambicingai, būtent toks tempas šiandien laikomas politiniu pranašumu.

  • Lenkijos pramonė moka brangiausiai ES: elektra „suvalgo“ konkurencingumą, reikia sprendimų dabar

    Brangiausia elektra ES pramonei

    Lenkija 2025 metais išsiskyrė kaip šalis, kurioje energijai imli pramonė už elektrą mokėjo daugiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tai tampa realiu konkurencingumo klausimu plieno, cemento, chemijos ir trąšų gamintojams, kurių sąnaudos sparčiai auga.

    Pagal Eurostato skelbiamus duomenis, 2025 metų antrąjį pusmetį vidutinė elektros kaina energijai imlioms įmonėms Lenkijoje siekė apie 172 eurus už megavatvalandę. Palyginimui, Vokietijoje tuo pačiu laikotarpiu ji buvo apie 131 eurą, Ispanijoje apie 93 eurus, Prancūzijoje apie 61 eurą.

    Kodėl kainos tokios aukštos?

    Aukštas kainas lemia keli veiksniai, tačiau esminis yra energetikos struktūra ir reguliacinė našta. Lenkijos elektros gamyboje ilgą laiką dominavo iškastinis kuras, todėl didelę galutinės kainos dalį sudaro CO2 taršos kaštai ir kuro kainų svyravimai.

    Prie to prisideda augantys tinklų, balansavimo ir kiti reguliuojami mokesčiai, kurie pramonei tiesiogiai didina kilovatvalandės kainą. Toks derinys ypač skausmingas sektoriams, kur energija sudaro reikšmingą savikainos dalį, o produkcija konkuruoja bendroje ES rinkoje.

    Rizika: gamybos perkėlimas ir darbo vietos

    Didelės elektros kainos verčia įmones perskaičiuoti investicijų planus ir svarstyti gamybos perkėlimą į šalis, kur energija pigesnė. Tai reiškia ne tik galimą pajėgumų mažėjimą, bet ir darbo vietų, mokesčių bei tiekimo grandinių trauką iš regionų, kuriuose pramonė yra svarbiausias darbdavys.

    Problema tampa ir strateginė, nes energijai imlios šakos siejasi su infrastruktūros, statybų ir gynybos pramonės grandinėmis. Jei vietinė gamyba trauksis, didės priklausomybė nuo importo, o tai jautru tiek kainų, tiek tiekimo saugumo požiūriu.

    „Turime rinktis: greitai įgyvendinti sisteminį paramos paketą, kuris išlygintų sąlygas bendroje rinkoje, arba susitaikyti su metalurgijos, chemijos ir cemento pramonės nutekėjimu“, – cituojama Lenkijos spaudoje aptariama dilema.

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau skambėjo pažadai dėl sprendimų, kurie stabilizuotų elektros kainą energijai imlioms įmonėms, tačiau rinka ir pramonės atstovai akcentuoja, kad laikas čia yra kritinis. Kuo ilgiau sprendimai atidėliojami, tuo daugiau investicijų ir užsakymų gali iškeliauti į kitas ES valstybes ar už Europos ribų.

  • ES suskilo dėl kapitalo rinkų priežiūros: ginčas gali užvilkinti konkurencingumo planus

    ES suskilo dėl kapitalo rinkų priežiūros: ginčas gali užvilkinti konkurencingumo planus

    Kas įstrigo Briuselyje

    Europos Sąjungos šalys narės tebėra susiskaldžiusios dėl planų labiau suvienodinti kapitalo rinkų priežiūrą. Briuselis siekia greitesnės integracijos, tačiau dalis valstybių nenori perleisti daugiau galių ES lygmeniui.

    Nesutarimai išryškėjo finansų ministrų diskusijose Briuselyje, kur proveržio kol kas nepasiekta. Diplomatinių šaltinių teigimu, viltys susitarti iki birželio išlieka, bet techniniu lygmeniu pažanga menka.

    Ko siekia Europos Komisija

    Europos Komisija siūlo labiau harmonizuoti taisykles ir sustiprinti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vaidmenį. Ši institucija koordinuoja ES finansų rinkų priežiūrą, o dalis kompetencijų, Komisijos manymu, turėtų persikelti iš nacionalinių priežiūros institucijų.

    Pagrindinis tikslas yra mažinti rinkų fragmentaciją, kai vienodos ES taisyklės skirtingose šalyse taikomos nevienodai. Tai, Komisijos vertinimu, sukuria papildomų kaštų ir neapibrėžtumo įmonėms bei investuotojams.

    Kodėl kapitalo rinkos taip svarbios

    Kapitalo rinkos yra vieta, kur įmonės, gyventojai ir valstybės pritraukia ir investuoja lėšas, pavyzdžiui, per akcijas ar skolos vertybinius popierius. Gilesnė integracija, šalininkų teigimu, galėtų palengvinti finansavimą ir atpiginti kapitalą, ypač augančioms bendrovėms.

    ES konkurencingumo darbotvarkėje kapitalo rinkų integracija laikoma vienu svarbiausių svertų, siekiant mažinti priklausomybę nuo JAV ir Kinijos finansavimo ekosistemų. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, vidiniai barjerai bendrojoje rinkoje prilygsta 44 proc. tarifui prekėms ir net 110 proc. paslaugoms.

    Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais ES biržų kapitalizacija siekė apie 73 proc. bendrojo vidaus produkto, kai JAV rodiklis buvo apie 270 proc. Šie skirtumai dažnai pateikiami kaip argumentas, kodėl Europa sunkiau augina dideles, globaliai konkurencingas įmones.

    Kas toliau ir kokia rizika

    Priešinimasis didesniam priežiūros centralizavimui ES lygmeniu yra pasikartojanti tema teisėkūros derybose, ypač ten, kur paliečiami nacionaliniai įgaliojimai. Kritikai baiminasi, kad papildomos ES institucijų galios mažintų valstybių kontrolę ir didintų reguliacinę naštą.

    Jei susitarimas dėl priežiūros modelio užsitęs, tai gali stabdyti platesnį kapitalo rinkų sujungimo projektą ir atidėti konkurencingumo priemones. Verslui ir investuotojams tai reikštų lėtesnį vienodų taisyklių diegimą, o taupytojams ir fondams mažiau galimybių paprasčiau investuoti per sienas.