CP v2

Tag: Konkurencingumas

  • ES nori proveržio: startuoliams žada greitesnį kelią iš laboratorijų į rinką – kas keičiasi?

    ES nori proveržio: startuoliams žada greitesnį kelią iš laboratorijų į rinką – kas keičiasi?

    Komisija patvirtino naują chartiją

    Europos Komisija trečiadienį patvirtino savanorišką chartiją, kuri turėtų padėti įmonėms greičiau ir paprasčiau pasinaudoti Europos mokslo ir inovacijų infrastruktūromis. Tikslas aiškus: sutrumpinti kelią nuo idėjos laboratorijoje iki produkto rinkoje.

    Komisija teigia, kad Europa turi pasaulinio lygio laboratorijų, bandymų poligonų ir pilotinių gamybos linijų, tačiau verslui jos dažnai būna per sunkiai pasiekiamos. Naujoji iniciatyva siekia sumažinti biurokratiją ir padidinti paslaugų skaidrumą.

    Kodėl tai svarbu mažoms įmonėms?

    Pasak Europos Komisijos, startuoliai ir mažos bei vidutinės įmonės neretai susiduria su paprasta problema: sunku rasti aiškią informaciją, kokias paslaugas siūlo mokslinės infrastruktūros, kiek tai kainuoja ir kokiomis sąlygomis galima naudotis įranga. Didelės korporacijos tokius procesus įprastai „prasistumia“ lengviau, nes turi daugiau teisininkų ir resursų.

    Už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakinga eurokomisarė Ekaterina Zaharieva pabrėžė, kad inovatyvioms Europos įmonėms būtina prieiga prie pažangios infrastruktūros, kad jos galėtų vystyti ir testuoti idėjas bei greičiau jas komercializuoti.

    „Kviečiu mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūras pritarti chartijai ir tapti jos principų ambasadorėmis“, – sakė Ekaterina Zaharieva.

    Šeši principai, kurie turėtų supaprastinti kelią

    Chartija numato šešis principus, kuriais siekiama suvienodinti ir palengvinti bendradarbiavimą tarp laboratorijų bei verslo. Tarp jų – didesnis paslaugų matomumas ir prieinamumas, aiškesnės kainodaros ir kokybės nuostatos, paprastesnės sutartys bei saugesnis intelektinės nuosavybės valdymas.

    Taip pat numatoma labiau prie įmonių poreikių pritaikyta pagalba ir glaudesnis infrastruktūrų bendradarbiavimas, įskaitant duomenų dalijimosi praktikas. Komisija tikisi, kad tai sumažins neapibrėžtumą ir rizikas, kurios ypač brangiai kainuoja ankstyvos stadijos startuoliams.

    Mokslo ir technologijų infrastruktūros chartiją galės oficialiai paremti internetu. Europos Komisija žada palaikyti įgyvendinimą per renginius, nuotolinius seminarus ir bendrą gerosios praktikos pavyzdžių bazę.

    Dalis platesnės ES konkurencingumo darbotvarkės

    Ši iniciatyva pristatoma kaip ES startuolių ir augančių įmonių strategijos dalis, kuria siekiama Europą paversti patrauklesne vieta kurti ir sparčiai auginti technologijomis grįstas įmones. Politinis kontekstas taip pat akivaizdus: ES vis aktyviau kalba apie konkurencingumą, lyginant su JAV ir Kinija.

    Chartija papildo platesnę ES kryptį stiprinti mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūras bei jų atvirumą verslui. Komisija pabrėžia, kad greitesnis prototipų testavimas, pilotinė gamyba ir sertifikavimo kelio trumpinimas gali tapti svarbiu veiksniu, kai konkurencinėje kovoje lemia ne vien idėja, bet ir greitis.

  • Verslo signalas Europai: „BusinessEurope“ vadovas įspėja – bendros rinkos nebaigsite, prarasite milijardus

    Verslo signalas Europai: „BusinessEurope“ vadovas įspėja – bendros rinkos nebaigsite, prarasite milijardus

    Europos darbdavių konfederacijos „BusinessEurope“ prezidentas Maciejus Wituckis ragina Europos Sąjungą kuo greičiau užbaigti bendrosios rinkos projektą. Jo teigimu, planų ir teisės aktų pasiūlymų netrūksta, tačiau didžiausia problema yra lėtas įgyvendinimas.

    Pasak jo, pokyčių laukia ne tik įmonės, bet ir piliečiai, kuriems svarbu matyti apčiuopiamą rezultatą kasdienybėje: mažiau kliūčių dirbti, teikti paslaugas ar plėsti veiklą kitose ES šalyse. Verslo atstovai akcentuoja, kad neužbaigta rinka reiškia mažesnį produktyvumą ir lėtesnį augimą.

    Kas stabdo bendrąją rinką

    ES bendroji rinka kuriama nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio, tačiau paslaugų sektoriuje, finansuose ir skaitmeninėje ekonomikoje iki šiol išlieka daug nacionalinių taisyklių skirtumų. Praktikoje tai reiškia papildomus leidimus, skirtingas licencijavimo sąlygas, nevienodas vartotojų ar duomenų tvarkymo taisykles.

    Wituckis pabrėžia, kad tokios kliūtys ypač brangiai kainuoja mažesnėms įmonėms, kurios neturi didelių teisės ir atitikties komandų. Dėl to dalis verslų atsisako plėtros už savo šalies ribų, nors teoriškai ES turėtų veikti kaip viena vidaus rinka.

    „Jei nesuteiksime žmonėms vilties dėl ateities, Europos politinis pasaulis kentės“, – sakė Maciejus Wituckis.

    Energija, pramonė ir žaliasis kursas

    Kitas jo išskiriamas prioritetas yra energija: kainos, tiekimo patikimumas ir geopolitinės rizikos. Po pastarųjų metų sukrėtimų Europoje išaugo supratimas, kad priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių kelia ir ekonominių, ir saugumo grėsmių.

    „BusinessEurope“ vadovas pripažįsta, kad ekonomikos dekarbonizacija yra būtina, tačiau pabrėžia balansą: be konkurencingos pramonės mažėja pajamos, mokesčių bazė ir investicinės galimybės. Jo teigimu, klimato tikslai turi eiti kartu su realiomis sąlygomis investuoti, gaminti ir kurti darbo vietas Europoje.

    Talentai yra, trūksta masto

    Kalbėdamas apie konkurenciją su JAV ir kitais ekonominiais centrais, Wituckis teigia, kad Europa turi talentų, stiprų švietimą ir universitetus, tačiau dažnai pritrūksta masto, kapitalo ir vienodų taisyklių, kurios leistų greitai auginti tarptautines bendroves. Jo vertinimu, tam svarbios iniciatyvos, susijusios su bankų sąjunga, investicijų ir santaupų nukreipimu į produktyvias sritis.

    Kaip pavyzdį jis mini Lenkijos pastarųjų metų ekonominį tempą ir deregulacijos pastangas, kai teisės aktų supaprastinimas tapo politine darbotvarke. Pasak jo, panašaus greičio ir ryžto reikia ir ES lygmeniu, jeigu Europa nori išlikti konkurencinga ir išvengti investicijų nutekėjimo į kitas rinkas.

  • ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    Europos Sąjunga, reaguodama į pramonės spaudimą ir lėtėjantį ekonomikos augimą, pastaraisiais mėnesiais ėmėsi vadinamosios taisyklių supaprastinimo darbotvarkės. Jos tikslas – mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, ypač ataskaitų teikimo ir dubliuojamų reikalavimų srityse.

    Tačiau dalis įmonių ir verslo asociacijų, kurios anksčiau ragino Briuselį „pjauti biurokratiją“, dabar teigia nematančios realios naudos. Jų teigimu, supaprastinimo procesas tampa lėtas, brangus ir painus, o praktinis efektas gali pasirodyti tik po metų ar dar vėliau.

    Supaprastinimas, kuris nejaučiamas

    Europos Komisija yra pateikusi paketą pasiūlymų, kuriais siekiama peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir atsisakyti dalies įpareigojimų. Daugiausia dėmesio skiriama sritims, kuriose verslas ilgai skundėsi pertekliniu dubliavimu: tvarumo ir emisijų atskaitomybė, tiekimo grandinių informacija, cheminių medžiagų reguliavimas, duomenų apsauga.

    Vis dėlto įmonės pabrėžia, kad net ir priėmus pakeitimus Briuselyje, jie dar turi pereiti ilgą kelią per derybas ir įgyvendinimą valstybėse narėse. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tai reiškia, kad administracinė našta realiame gyvenime iš esmės nesikeičia, nors politinė žinutė skelbia priešingai.

    Kur procesas užstringa?

    Verslo atstovai dažnai kartoja tą pačią problemą: ES sistema puikiai sukurta naujoms taisyklėms priimti, tačiau daug sunkiau „atgaline eiga“ panaikinti tai, kas jau įtvirtinta. Supaprastinimo projektai, kaip teigiama, įstringa tarp skirtingų Komisijos padalinių, Europos Parlamento pataisų ir valstybių narių interesų.

    Prie to prisideda ir politinė įtampa tarp dviejų tikslų: konkurencingumo didinimo ir visuomenės interesų apsaugos. Mokslininkai bei pilietinės organizacijos perspėja, kad skubotas reguliavimo „atlaisvinimas“ gali silpninti sveikatos, aplinkos ir privatumo apsaugą, todėl dalis įstatymų pakeitimų derybose praranda pirminį mastą.

    „Nurodymai dėl tolesnio reguliacinės naštos mažinimo skęsta darbinio lygmens diskusijų inercijoje“, – sakė BusinessEurope atstovas Martynas Barysas.

    Verslui reikia ne tik mažiau taisyklių

    Kai kurios įmonės teigia, kad pats supaprastinimo naratyvas kartais maskuoja gilesnes konkurencingumo bėdas. Pramonės sektoriai akcentuoja, jog investicijas ir gamybą labiau lemia energijos kainos, mokesčių politika, anglies dioksido kaštai ir galimybė prognozuoti taisykles ilgesniam laikui.

    Šiame kontekste vis dažniau skamba raginimai po supaprastinimo bangos pereiti prie „nuspėjamumo bangos“: nustoti dažnai perrašinėti naujai priimtus reikalavimus, kad įmonės turėtų laiko prisitaikyti. Verslo požiūriu, nuolat keičiamos taisyklės didina riziką ir kaštus ne mažiau nei pati biurokratija.

    Tuo pat metu Europos Komisija tvirtina, kad pasiūlymai rengiami derinant skirtingus interesus, identifikuojant dubliavimą ir šalinant neefektyvias nuostatas. Tačiau realus politinis testas dar priešakyje: ar ES institucijos ir valstybės narės gebės susitarti taip, kad supaprastinimas netaptų dar vienu ilgu, sudėtingu reguliavimo procesu.

  • Europa vejasi JAV ekonomiką: kodėl Pietų šalys atsilieka, o Šiaurė didina pranašumą

    Jungtinės Valstijos pastaraisiais dešimtmečiais ekonomiškai paspartėjo greičiau nei Europos Sąjunga, o atotrūkis ES viduje ryškėja. Vis dažniau pripažįstama, kad problema ne vien išorės konkurentai, bet ir pačios Europos gebėjimas augti, diegti inovacijas ir didinti našumą.

    Ekonomistų vertinimu, viena pagrindinių priežasčių yra silpnesnis ES įmonių konkurencingumas, kurį apsunkina nevienodi reikalavimai tarp valstybių ir didelė administracinė našta. Skandinavijos ir kitos Šiaurės Europos valstybės šią problemą kelia ypač aktyviai, ragindamos paprastinti taisykles ir labiau suvienodinti vidaus rinką.

    „Europos Sąjungai būtina didinti konkurencingumą, o verslui šiandien per sunku veikti skirtingų taisyklių ir per gausių reguliavimų sąlygomis“, – sakė Švedijos ambasadorė Lenkijoje Martina Quick.

    Technologinė priklausomybė – silpna vieta

    ES lygiu vis daugiau dėmesio skiriama aukštosioms technologijoms: automatizacijai, DI, kvantinėms technologijoms ir debesijos sprendimams. Tikslas aiškus – atsiremti į didesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius, kurie JAV ekonomikai padėjo išlaikyti spartesnį našumo augimą.

    Europos Komisija pastaruoju metu akcentuoja technologinio suvereniteto kryptį, siekdama mažinti priklausomybę nuo tiekėjų už ES ribų. Daugiausia dėmesio skiriama puslaidininkiams, DI ir debesijos paslaugoms – sritims, kuriose Europa ilgai atsiliko tiek investicijų mastu, tiek pasaulinių lyderių skaičiumi.

    Pietūs atsilieka, Šiaurė išsiskiria

    Skirtumai tarp ES regionų išryškėja lyginant augimą su JAV. Remiantis Lenkijos ekonomikos instituto skaičiavimais, 2000–2024 metais Pietų Europos šalių grupėje Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Maltoje ir Portugalijoje bendrasis vidaus produktas, skaičiuojamas pagal perkamosios galios paritetą, augo 25 proc. punktų lėčiau nei JAV.

    Tuo metu Šiaurės Europos grupė, į kurią įtraukiamos Belgija, Danija, Airija, Nyderlandai, Suomija ir Švedija, atrodo tvirčiau. Šios valstybės ne tik sparčiau didino ekonomikos apimtį, bet ir išsiskyrė nuoseklesniu našumo gerėjimu, ypač vertinant BVP pagal perkamosios galios paritetą vienai darbo valandai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien bendrų iniciatyvų nepakaks, jei ES nepajudės keliomis kryptimis vienu metu: mažins reguliacinę fragmentaciją, didins investicijas į inovacijas ir stiprins kapitalo bei darbo jėgos mobilumą. Priešingu atveju atotrūkis nuo JAV gali tapti ne ciklinis, o struktūrinis, o ES vidinės „dviejų greičių“ ekonomikos rizika tik augs.

  • Airijos pirmininkavimas ES: kokius sprendimus Briuselis stums greičiausiai ir kur laukia didžiausia trintis

    Airijos pirmininkavimas ES: kokius sprendimus Briuselis stums greičiausiai ir kur laukia didžiausia trintis

    Airija perėmė Europos Sąjungos Tarybos pirmininkavimą laikotarpiu, kai Briuselis siekia užbaigti kuo daugiau svarbių bylų dar iki metų pabaigos. Spaudimą didina artėjantys didžiųjų valstybių politiniai ciklai ir noras išvengti sprendimų vilkinimo, kuris pastaraisiais metais tapo įprastas.

    Vienas didžiausių artimiausių mėnesių darbų yra naujas daugiametis ES biudžetas 2028–2034 metų laikotarpiui. Jis nulems, kiek pinigų blokas galės skirti gynybai, klimatui, inovacijoms, žemės ūkiui ir paramai regionams, o derybos tradiciškai būna įtemptos dėl būtinybės suderinti 27 šalių interesus.

    Kartu Airijai teks moderuoti diskusijas dėl Europos konkurencingumo ir pramonės politikos, kurioje susiduria laisvosios prekybos šalininkai ir „pirk europietiška“ idėjos rėmėjai. Ši kryptis siejama su bandymu mažinti priklausomybę nuo subsidijuojamos produkcijos iš Kinijos ir didinti ES gamybos pajėgumus strategiškai svarbiose srityse.

    Skaitmeninėje darbotvarkėje išryškėja technologinio suverenumo tema: nuo debesijos iki puslaidininkių, o taip pat ir DI plėtros. ES institucijos vis dažniau kalba apie rizikas, kylančias dėl kritinės infrastruktūros ir viešojo sektoriaus priklausomybės nuo neeuropinių tiekėjų, todėl galima tikėtis daugiau iniciatyvų dėl tiekimo grandinių saugumo.

    Vienas jautriausių klausimų gali tapti socialinių tinklų amžiaus ribojimas nepilnamečiams. Po kelių valstybių pradėtų iniciatyvų ir augančio politinio spaudimo Europos Komisija svarsto rekomendacijas, o vėliau galimi ir teisėkūros pasiūlymai, tačiau nuomonės išsiskiria dėl privatumo, vaikų teisių ir realaus įgyvendinimo.

    Klimato politikos fronte įtampa ypač ryški dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos korekcijų. Pramonė siekia daugiau lankstumo dėl energijos kainų ir konkurencijos, o dalis valstybių nori išvengti papildomos naštos įmonėms, tačiau kitos šalys baiminasi, kad nuolaidos suardytų vieną pagrindinių ES klimato instrumentų.

    Dar viena didelė byla yra migracijos pakto įgyvendinimas, kuris jau pradėtas taikyti ir praktiškai patikrins ES gebėjimą suderinti sienų kontrolę su solidarumo mechanizmais. Airijos pirmininkavimo metu tikėtinos ir derybos dėl agentūrų, tokių kaip Frontex, Europol ir Eurojust, mandatų bei praktinių priemonių, kurios turėtų sustiprinti bendrą atsaką.

    Gynybos srityje Europą veikia Rusijos karas Ukrainoje ir diskusijos dėl ilgalaikio JAV vaidmens, todėl Briuselyje auga noras stiprinti europinę pramonę ir bendrus pirkimus. Vis dėlto čia išlieka senas konfliktas tarp nacionalinių interesų ir siekio sukurti labiau integruotą gynybos rinką.

    Plėtros darbotvarkė taip pat įgauna pagreitį, tačiau ją stabdo skirtingos valstybių pozicijos dėl reformų ES viduje. Kai kurioms kandidatėms, ypač mažesnėms, kelias gali būti greitesnis, tačiau Ukrainos dydis ir ekonominė struktūra kelia klausimų dėl poveikio ES biudžetui ir vidaus rinkai.

    Airijos pirmininkavimo sėkmė priklausys nuo gebėjimo surasti kompromisus ten, kur interesai labiausiai išsiskiria: biudžete, prekyboje, klimate, migracijoje ir skaitmeninėje politikoje. Nors tikslas užbaigti kuo daugiau bylų iki metų pabaigos skamba ambicingai, būtent toks tempas šiandien laikomas politiniu pranašumu.

  • Lenkijos pramonė moka brangiausiai ES: elektra „suvalgo“ konkurencingumą, reikia sprendimų dabar

    Brangiausia elektra ES pramonei

    Lenkija 2025 metais išsiskyrė kaip šalis, kurioje energijai imli pramonė už elektrą mokėjo daugiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tai tampa realiu konkurencingumo klausimu plieno, cemento, chemijos ir trąšų gamintojams, kurių sąnaudos sparčiai auga.

    Pagal Eurostato skelbiamus duomenis, 2025 metų antrąjį pusmetį vidutinė elektros kaina energijai imlioms įmonėms Lenkijoje siekė apie 172 eurus už megavatvalandę. Palyginimui, Vokietijoje tuo pačiu laikotarpiu ji buvo apie 131 eurą, Ispanijoje apie 93 eurus, Prancūzijoje apie 61 eurą.

    Kodėl kainos tokios aukštos?

    Aukštas kainas lemia keli veiksniai, tačiau esminis yra energetikos struktūra ir reguliacinė našta. Lenkijos elektros gamyboje ilgą laiką dominavo iškastinis kuras, todėl didelę galutinės kainos dalį sudaro CO2 taršos kaštai ir kuro kainų svyravimai.

    Prie to prisideda augantys tinklų, balansavimo ir kiti reguliuojami mokesčiai, kurie pramonei tiesiogiai didina kilovatvalandės kainą. Toks derinys ypač skausmingas sektoriams, kur energija sudaro reikšmingą savikainos dalį, o produkcija konkuruoja bendroje ES rinkoje.

    Rizika: gamybos perkėlimas ir darbo vietos

    Didelės elektros kainos verčia įmones perskaičiuoti investicijų planus ir svarstyti gamybos perkėlimą į šalis, kur energija pigesnė. Tai reiškia ne tik galimą pajėgumų mažėjimą, bet ir darbo vietų, mokesčių bei tiekimo grandinių trauką iš regionų, kuriuose pramonė yra svarbiausias darbdavys.

    Problema tampa ir strateginė, nes energijai imlios šakos siejasi su infrastruktūros, statybų ir gynybos pramonės grandinėmis. Jei vietinė gamyba trauksis, didės priklausomybė nuo importo, o tai jautru tiek kainų, tiek tiekimo saugumo požiūriu.

    „Turime rinktis: greitai įgyvendinti sisteminį paramos paketą, kuris išlygintų sąlygas bendroje rinkoje, arba susitaikyti su metalurgijos, chemijos ir cemento pramonės nutekėjimu“, – cituojama Lenkijos spaudoje aptariama dilema.

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau skambėjo pažadai dėl sprendimų, kurie stabilizuotų elektros kainą energijai imlioms įmonėms, tačiau rinka ir pramonės atstovai akcentuoja, kad laikas čia yra kritinis. Kuo ilgiau sprendimai atidėliojami, tuo daugiau investicijų ir užsakymų gali iškeliauti į kitas ES valstybes ar už Europos ribų.

  • ES suskilo dėl kapitalo rinkų priežiūros: ginčas gali užvilkinti konkurencingumo planus

    ES suskilo dėl kapitalo rinkų priežiūros: ginčas gali užvilkinti konkurencingumo planus

    Kas įstrigo Briuselyje

    Europos Sąjungos šalys narės tebėra susiskaldžiusios dėl planų labiau suvienodinti kapitalo rinkų priežiūrą. Briuselis siekia greitesnės integracijos, tačiau dalis valstybių nenori perleisti daugiau galių ES lygmeniui.

    Nesutarimai išryškėjo finansų ministrų diskusijose Briuselyje, kur proveržio kol kas nepasiekta. Diplomatinių šaltinių teigimu, viltys susitarti iki birželio išlieka, bet techniniu lygmeniu pažanga menka.

    Ko siekia Europos Komisija

    Europos Komisija siūlo labiau harmonizuoti taisykles ir sustiprinti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vaidmenį. Ši institucija koordinuoja ES finansų rinkų priežiūrą, o dalis kompetencijų, Komisijos manymu, turėtų persikelti iš nacionalinių priežiūros institucijų.

    Pagrindinis tikslas yra mažinti rinkų fragmentaciją, kai vienodos ES taisyklės skirtingose šalyse taikomos nevienodai. Tai, Komisijos vertinimu, sukuria papildomų kaštų ir neapibrėžtumo įmonėms bei investuotojams.

    Kodėl kapitalo rinkos taip svarbios

    Kapitalo rinkos yra vieta, kur įmonės, gyventojai ir valstybės pritraukia ir investuoja lėšas, pavyzdžiui, per akcijas ar skolos vertybinius popierius. Gilesnė integracija, šalininkų teigimu, galėtų palengvinti finansavimą ir atpiginti kapitalą, ypač augančioms bendrovėms.

    ES konkurencingumo darbotvarkėje kapitalo rinkų integracija laikoma vienu svarbiausių svertų, siekiant mažinti priklausomybę nuo JAV ir Kinijos finansavimo ekosistemų. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, vidiniai barjerai bendrojoje rinkoje prilygsta 44 proc. tarifui prekėms ir net 110 proc. paslaugoms.

    Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais ES biržų kapitalizacija siekė apie 73 proc. bendrojo vidaus produkto, kai JAV rodiklis buvo apie 270 proc. Šie skirtumai dažnai pateikiami kaip argumentas, kodėl Europa sunkiau augina dideles, globaliai konkurencingas įmones.

    Kas toliau ir kokia rizika

    Priešinimasis didesniam priežiūros centralizavimui ES lygmeniu yra pasikartojanti tema teisėkūros derybose, ypač ten, kur paliečiami nacionaliniai įgaliojimai. Kritikai baiminasi, kad papildomos ES institucijų galios mažintų valstybių kontrolę ir didintų reguliacinę naštą.

    Jei susitarimas dėl priežiūros modelio užsitęs, tai gali stabdyti platesnį kapitalo rinkų sujungimo projektą ir atidėti konkurencingumo priemones. Verslui ir investuotojams tai reikštų lėtesnį vienodų taisyklių diegimą, o taupytojams ir fondams mažiau galimybių paprasčiau investuoti per sienas.