Siedlcų katedroje lapkričio 21 dieną įvyko reta Katalikų Bažnyčios ceremonija – dviejų moterų mergelių konsekracija. Tai asmeninis pašventimo kelias, kurio metu jos simboliškai „susituokia“ su Kristumi.
Šiame apeigų rite dalyvavo Anna Januszewska iš Siedlcų katedros parapijos ir Anna Bełczącka iš Radzynės Palaskio (Radzyn Podlaski) parapijos. Apie įvykį pranešė Siedlcų vyskupija.
Mergelių konsekracija laikoma viena seniausių individualaus pašvęstojo gyvenimo formų Katalikų Bažnyčioje. Skirtingai nei vienuolijos atveju, čia kalbama ne apie gyvenimą bendruomenėje už vienuolyno sienų, o apie asmeninį įsipareigojimą.
Esminė detalė – šios moterys netaps vienuolėmis: jos ir toliau gyvens įprastą kasdienybę, liks savo namuose, dirbs, dalyvaus visuomenės gyvenime, tačiau savo pašaukimą derins su malda ir veikla Bažnyčios labui.
Kuo mergelės konsekruotos skiriasi nuo vienuolių?
Konsekraciją priėmusios moterys neduoda vienuolinių įžadų ir neprivalo priklausyti vienuolijai ar klauzūrinei bendruomenei. Jų įsipareigojimas pirmiausia reiškia apsisprendimą gyventi skaistybėje ir ypatingą atsidavimą Kristui bei Bažnyčiai.
Tokiai konsekracijai vadovauja vyskupas – būtent jis liturgijos metu atlieka apeigas, kurių simbolika pabrėžia dvasinę „santuoką“ su Kristumi. Tai viešas sprendimas, bet jis įgyvendinamas kasdieniu, neatskirtu nuo visuomenės gyvenimu būdu.
Kas gali priimti konsekraciją?
Prieš šią ceremoniją vyksta ilgas dvasinis pasirengimas, kurį prižiūri vyskupas. Procesas paprastai trunka ne vienerius metus ir apima nuoseklų pašaukimo atpažinimą.
Bažnyčia taiko aiškias kanonų teisės sąlygas: viena pagrindinių – moteris negali būti sudariusi santuokos ir negali būti gyvenusi viešai taip, kad tai prieštarautų skaistybės dorybei. Pati konsekracija įtvirtina įsipareigojimą tokį gyvenimo kelią rinktis nuolat.