Tag: Konsolidacija

  • „Yapily“ vadovas apie atvirosios bankininkystės konsolidaciją: renkamės likti nuošalyje ir augti

    „Yapily“ vadovas apie atvirosios bankininkystės konsolidaciją: renkamės likti nuošalyje ir augti

    JK atvirosios bankininkystės infrastruktūros bendrovės „Yapily“ vadovas Stefano Vaccino sako, kad įmonė šiuo metu nesiruošia aktyviai dalyvauti rinkos konsolidacijoje. Pasak jo, „Yapily“ prioritetas yra organinis ir tvarus augimas, o ne įsigijimai ar susijungimai.

    Šie komentarai pasirodė paskelbus naujausius finansinius rezultatus, kurie rodo ryškų įmonės šuolį 2025 metais. „Yapily“ kuria technologinę infrastruktūrą, leidžiančią verslams, gavus vartotojo sutikimą, pasiekti banko sąskaitų duomenis ir inicijuoti mokėjimus per atvirosios bankininkystės sąsajas.

    2025 metais bendrovės apyvarta per metus išaugo nuo maždaug 7 900 000 eurų iki maždaug 19 700 000 eurų. Tuo pat metu „Yapily“ iš nuostolio perėjo į pelną: po maždaug 19 100 000 eurų nuostolio ankstesniais metais užfiksuotas maždaug 420 000 eurų pelnas.

    Vadovas geresnius rezultatus sieja su efektyvia sąnaudų kontrole ir didesnėmis pajamomis iš esamų klientų. Tarp įvardytų bendrovių, su kuriomis dirba „Yapily“, minimos Revolut, Intuit, Adyen ir „Google“.

    Pasak S. Vaccino, įmonė sąmoningai neskubėjo į naujus finansavimo etapus, nes norėjo įrodyti, kad atviroji bankininkystė gali būti pelningas ir ilgalaikis verslas. 2025 metų pabaigoje „Yapily“ dirbo 102 darbuotojai, o tai, vadovo teigimu, atspindi kryptį išlaikyti kompaktišką komandą ir aiškiai pamatuojamus prioritetus.

    Nors įmonė neatmeta galimybės ateityje pritraukti papildomą kapitalą, toks sprendimas būtų siejamas su poreikiu greitinti atvirosios bankininkystės plėtrą. „Yapily“ paskutinis finansavimo etapas buvo 2021 metais, kai bendrovė pritraukė apie 47 000 000 eurų.

    Rinkoje tuo metu ryškėja priešinga tendencija: sandorių daugėja, o dalis žaidėjų jungiasi siekdami masto, platesnio produktų krepšelio ar tvirtesnių pozicijų skirtingose Europos rinkose. S. Vaccino prognozuoja, kad konsolidacijos procesas gali intensyvėti, tačiau „Yapily“ ketina išlaikyti pasirinktą strategiją.

    Vadovo teigimu, artimiausi keleri metai atvirosios bankininkystės sektoriui bus ypač reikšmingi dėl naujų technologinių ir reguliacinių pokyčių. Jis išskiria 2027 ir 2028 metus kaip laikotarpį, kai rinka gali sparčiau persigrupuoti, o nauji mokėjimų scenarijai taps labiau kasdieniai e. prekyboje.

    Viena iš krypčių yra komerciniai kintamos sumos periodiniai mokėjimai, kurie leidžia vartotojams suteikti leidimą įmonei reguliariai nuskaityti kintančias sumas iš banko sąskaitos. Tokie sprendimai laikomi svarbiais, nes gali tapti alternatyva daliai kortelėmis paremtų periodinių atsiskaitymų, ypač ten, kur verslams aktualūs kaštai ir mokėjimo patvirtinimo kontrolė.

    Kita kryptis yra ES rengiamas Finansinių duomenų prieigos reglamentavimas, kuris turėtų išplėsti duomenų dalijimosi logiką už tradicinės atvirosios bankininkystės ribų. Rinkos dalyviai tikisi, kad aiškesnės taisyklės ir standartizacija gali paskatinti naujų paslaugų kūrimą, tačiau kartu padidins konkurenciją tarp infrastruktūros tiekėjų.

    Šiame kontekste „Yapily“ teigia investuojanti į produktų vystymą ir inžinerines kompetencijas, kad būtų pasirengusi būsimam paklausos augimui. Įmonė pabrėžia, kad šiuo etapu jai svarbiausia ne sandoriai, o stabilus klientų bazės plėtimas ir tvari finansinė disciplina.

    „Šiuo metu labiau norime likti nuošalyje ir sutelkti dėmesį į organinį bei tvarų augimą“, – sakė Stefano Vaccino.

  • Lenkija tvarkys valstybės įmonių portfelį: stiprins PGZ, akcijų neparduos, tikisi didesnių dividendų

    Lenkijos vyriausybė planuoja pertvarkyti valstybės valdomų bendrovių portfelį taip, kad įmonės dažniau veiktų kaip viena sistema ir generuotų daugiau sinergijos. Apie tai viešai pranešė valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas, pristatydamas artimiausių metų kryptį.

    Pagrindinis akcentas bus konsolidacija: numatoma, kad dalį valstybės įmonių perims kitos valstybės valdomos bendrovės. Pasak ministro, tokie sprendimai būtų priimami ne vienkartinei finansinei naudai, o strateginiams tikslams įgyvendinti ir efektyvumui didinti.

    Kartu pabrėžta, kad akcijų pardavimo planų nėra. Tai reiškia, jog valdžia renkasi ne privatizavimo kelią, o vidinį portfelio pergrupavimą, kuriuo siekiama sutelkti kompetencijas, sumažinti dubliavimąsi ir aiškiau paskirstyti atsakomybes sektoriuose.

    PGZ numatomas didesnis vaidmuo

    Atskiras dėmesys skirtas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) stiprinimui. Ministerija nurodo, kad bus siekiama sutvarkyti PGZ akcininkų struktūrą taip, kad joje liktų įmonės, kurios realiai kurtų grupės vertę ir stiprintų patikimumą.

    Toks žingsnis atitinka platesnę Europos tendenciją, kai dėl saugumo situacijos ir gynybos finansavimo augimo valstybės peržiūri gynybos pramonės grandines. Paprastai tai reiškia daugiau koordinacijos, greitesnį gamybos pajėgumų didinimą, aiškesnį užsakymų planavimą ir didesnį dėmesį tiekimo saugumui.

    Dividendų lūkesčiai ir biudžeto logika

    Ministras taip pat teigė, kad valstybė tikisi didesnių dividendų iš valstybės įmonių artimiausiu laikotarpiu, o 2027 metais – reikšmingesnių įplaukų. Tokios pajamos dažnai vertinamos kaip vienas iš būdų stabilizuoti biudžetą, ypač kai kartu didėja išlaidos strateginiams prioritetams.

    Vis dėlto dividendų augimas paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: įmonių pelningumo, investicinių planų ir to, kiek pelno paliekama plėtrai. Todėl portfelio konsolidacija dažniausiai siejama ir su siekiu sukurti didesnius, finansiškai atsparesnius subjektus, kurie gali ir investuoti, ir mokėti dividendus.