Vengrijos parlamentas 2026 metų liepos 14 dieną priėmė Konstitucijos pataisą, kuria siekiama nutraukti prezidento Tamáso Sulyoko kadenciją. Premjeras Péter Magyar tai pristato kaip politinių permainų dalį po balandį įvykusių rinkimų, tačiau prezidentas atsisako trauktis.
Šis konfliktas tapo pirmuoju rimtu išbandymu valdančiajai Tisza partijai, kuri į valdžią atėjo po triuškinamos pergalės. Nors dalis visuomenės palaiko prezidento nušalinimo idėją, teisininkai įspėja, kad procesas gali atsiremti į konstitucines ribas ir sukelti institucinę krizę.
Kodėl taikomasi į prezidentą?
Péter Magyar viešai teigia, kad Tamás Sulyok neva įkūnija buvusio premjero Viktoro Orbáno politinį palikimą ir esą nepakankamai gynė teisės viršenybę. Valdančiųjų argumentas paprastas: po politinio lūžio būtina peržiūrėti ankstesnės valdžios paskirtų pareigūnų vaidmenį.
Premjero retorikoje svarbi vieta skiriama ir institucijų neutralumui. Jo teigimu, valstybės saugumo struktūros neturi tapti valdančiosios jėgos įrankiu, o prezidento pareiga yra reaguoti, jei kyla grėsmė konstituciniams principams.
Teisininkai taip pat atkreipia dėmesį į prezidento konstitucines galias, kurios gali turėti realių politinių pasekmių. Viešojoje erdvėje aptariama ir malonės teisė, kuri hipotetiškai galėtų paveikti bylas prieš ankstesnės valdžios laikotarpio veikėjus, jei tokios bylos būtų inicijuotos.
Ką atsako Tamás Sulyok?
Prezidentas tvirtina, kad nėra konstitucinio pagrindo nutraukti jo kadenciją vien politiniu sprendimu. Jis įspėja, kad pataisa, nukreipta į konkretų asmenį, gali pažeisti valdžių atskyrimo principą ir sukurti pavojingą precedentą ateičiai.
„Neturiu priežasties atsistatydinti, o mano nušalinimui nėra konstitucinio pagrindo“, – sakė Tamás Sulyok.
Prezidentas taip pat yra pareiškęs, kad neketina trauktis savo noru ir tokį spaudimą vertina kaip grėsmę demokratiniam stabilumui. Jo teigimu, konfliktas nėra vien apie personaliją, o apie tai, ar politinė dauguma gali perbraižyti institucines taisykles pagal momentinę darbotvarkę.
Koks teisinis kelias laukia toliau?
Pagal priimtą schemą prezidentui numatytas terminas apsispręsti dėl pataisos pasirašymo. Jei jis ją pasirašo, pataisa įsigalioja, o jo įgaliojimai būtų nutraukti pagal naują konstitucinę nuostatą.
Jei prezidentas atsisakytų pasirašyti, gali būti inicijuotas kitas kelias, susijęs su procedūromis Konstituciniame Teisme. Čia ir slypi didžiausia rizika: teismas gali įžvelgti procedūrinį pažeidimą, bet nepripažinti jo pakankamu nušalinimui, taip palikdamas prezidentą poste ir dar labiau paaštrindamas politinę akistatą.
Diskusijų kelia ir idėja laikinai prezidento funkcijas perduoti parlamento pirmininkui. Kritikai pabrėžia, kad toks pakeitimas paprastai siejamas su prezidento negalėjimu eiti pareigų, o politinis nesutarimas dėl įstatymo pasirašymo pats savaime nebūtinai atitinka šią sąlygą.
Tuo pat metu Europos Komisija viešai nurodo stebinti situaciją ir vertinti, ar pokyčiai atitinka Europos Sąjungos teisės viršenybės standartus. Papildomo dėmesio suteikia ir Venecijos komisijos įsitraukimas: prezidentas paprašė jos nuomonės, o ekspertų išvados turėtų tapti svarbiu atskaitos tašku vertinant, ar pasirinktas kelias neprieštarauja tarptautiniams demokratijos principams.