Kas iš tiesų yra konjunktyvitas
Konjunktyvitas, arba junginės uždegimas, yra viena dažniausių akių paraudimo priežasčių, tačiau tai nėra viena konkreti liga. Jį gali sukelti virusai, bakterijos, alergijos ar paprastas akių paviršiaus dirginimas nuo dulkių, dūmų ar chloro.
Dažniausi požymiai panašūs: paraudimas, ašarojimas, deginimas, perštėjimas ir jausmas, tarsi po vokais būtų smėlio. Vis dėlto simptomų pobūdis dažnai padeda numanyti priežastį ir pasirinkti teisingą veiksmų planą.
Kaip atskirti priežastį pagal požymius
Jei ryte vokai būna sulipę, o akių kampučiuose kaupiasi tirštos išskyros, labiau tikėtina bakterinė infekcija. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti antibiotikų lašus ar tepalą, bet savarankiškai jų vartoti nereikėtų.
Vandeningos išskyros, gausus ašarojimas ir dažnesnis užsikrėtimas šeimoje ar kolektyve būdingesni virusiniam konjunktyvitui. Tuomet gydymas dažniausiai yra simptominis, o svarbiausia tampa higiena ir užkrečiamumo mažinimas.
Jei vyrauja niežulys, ypač kai vienu metu parausta abi akys, dažnai kalta alergija, kuri vasarą suaktyvėja dėl žiedadulkių. Tokiu atveju labiausiai padeda alergeno vengimas, dirbtinių ašarų preparatai ir, jei reikia, antialerginiai akių lašai.
Kodėl vasarą problema sugrįžta
Šiltas sezonas sudaro palankesnes sąlygas mikroorganizmams plisti, o žmonės dažniau būna arti vieni kitų kelionėse, stovyklose, renginiuose. Prie dirginimo prisideda prakaitas, dulkės, vėjas, kondicionuojamas oras ir intensyvesnis buvimas lauke.
Riziką didina ir maudynės baseinuose bei atviruose vandens telkiniuose: chloruotas vanduo gali dirginti akis, o perpildytose vietose lengviau pasigauti infekciją. Be to, vasara daugeliui yra pats sezoninių alergijų pikas, todėl paraudusios akys ne visada reiškia uždegimą dėl infekcijos.
„Ne kiekviena paraudusi akis reiškia bakterinę infekciją, todėl antibiotikai turi būti vartojami tik tada, kai juos paskiria gydytojas“, – pabrėžia oftalmologai.
Kaip sau padėti be antibiotikų
Pirmas žingsnis visais atvejais yra higiena: neliesti ir netrinti akių, dažnai plauti rankas, naudoti atskirą rankšluostį, ypač jei įtariama infekcija. Akis gali nuraminti dirbtinės ašaros, kurios sudrėkina paviršių ir padeda išplauti dirgiklius.
Jei vokai sulipę nuo išskyrų, galima švelniai nuvalyti ir dėti šiltus kompresus, kad lengviau pasišalintų sekretas. Jei labiau vargina alerginis niežulys ir paburkimas, dažniau palengvina vėsūs kompresai.
Kol simptomai nepraeina, verta atsisakyti kontaktinių lęšių ir akių makiažo, nes tai gali ilginti gijimą ir didinti komplikacijų riziką. Taip pat svarbu nesidalinti akių lašais ar kosmetika su kitais žmonėmis.
Namų metodai, tokie kaip pieno ar žolelių nuovirų lašinimas į akis, gali sukelti papildomą dirginimą arba įnešti infekciją. Taip pat nereikėtų vartoti likusių antibiotikų nuo ankstesnių ligų ar pasiskolintų iš kitų, nes tai dažnai neduoda naudos ir gali apsunkinti tikros priežasties nustatymą.
„Jeigu atsiranda stiprus skausmas, šviesos baimė, suprastėja regėjimas ar gausiai pūliuoja, laukti nevertėtų ir reikia skubiai kreiptis į gydytoją“, – akcentuoja specialistai.
Į medikus taip pat svarbu kreiptis, jei simptomai nemažėja kelias dienas, jei serga mažas vaikas, jei turite nusilpusį imunitetą arba jei paraudimas atsirado nešiojant kontaktinius lęšius. Tokiais atvejais būtina atmesti ragenos pažeidimą ir kitas būkles, kurioms reikia greitesnio gydymo.
