Tag: Kontaktų atsekimas

  • Ebola protrūkis plečiasi: ECDC siunčia ekspertus į Nigeriją, Konge fiksuojama per 10 000 atvejų

    Ebola protrūkis plečiasi: ECDC siunčia ekspertus į Nigeriją, Konge fiksuojama per 10 000 atvejų

    ECDC komanda vyksta į Nigeriją

    Europinis ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) šią savaitę į Nigeriją išsiuntė ekspertų komandą, kai Ebolos viruso protrūkis plečiasi už pagrindinio židinio ribų Afrikoje. Agentūra nurodo, kad daugiausia atvejų fiksuojama Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur jų skaičius perkopė 10 000.

    ECDC teigimu, Nigerija tapo ketvirtąja Afrikos valstybe, kurioje per šį protrūkį patvirtintas Ebolos atvejis. Apie naujus susirgimus taip pat pranešta Kenijoje, o regione sustiprintos epidemiologinės priežiūros priemonės.

    ECDC komandos tikslas – konsultuoti ir teikti techninę pagalbą Europos Sąjungos delegacijai Abujoje bei pasiūlyti paramą Nigerijos institucijoms. Dėmesys skiriamas ligos stebėsenai, kontaktų atsekimui, infekcijų prevencijai ir kontrolei bei pasirengimui galimiems papildomiems atvejams.

    Ko ieško epidemiologai?

    Tokiose situacijose daugiausia dėmesio skiriama kuo ankstesniam atvejų nustatymui ir izoliavimui, taip pat kontaktų stebėsenai, kad būtų nutrauktos perdavimo grandinės. Ebolos virusas plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, todėl sveikatos priežiūros įstaigose ypač svarbios apsaugos priemonės ir griežtos infekcijų kontrolės procedūros.

    Specialistai taip pat vertina laboratorinių tyrimų pajėgumus, gydymo centrų parengtį ir visuomenės informavimo efektyvumą. Patirtis rodo, kad aiški komunikacija ir pasitikėjimas sveikatos sistema yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių suvaldyti protrūkius.

    Protrūkis peržengė Kongo ribas

    Protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje prasidėjo šių metų gegužę ir laikomas didžiausiu, su kuriuo šalis susidūrė per pastaruosius metus. Plintant infekcijai, atvejai registruoti ir kaimyninėse bei regiono valstybėse, tarp jų Ugandoje, Kenijoje ir Nigerijoje.

    Kenija apie pirmąjį Ebolos atvejį savo istorijoje pranešė spalio 6 dieną. Jungtinės Tautos nurodė, kad daliai patvirtintų atvejų kontaktų išsivystė simptomai ir laboratoriniai tyrimai patvirtino užsikrėtimą, o kiti kontaktai po stebėjimo laikotarpio buvo išleisti iš karantino.

    ECDC pažymi, kad užsikrėtimo tikimybė Europoje vertinama kaip labai maža. Vis dėlto žmonėms, gyvenantiems protrūkio paveiktose teritorijose arba į jas keliaujantiems, rekomenduojama laikytis vietos institucijų nurodymų, vengti kontakto su galimai užsikrėtusių asmenų kūno skysčiais ir nedelsiant kreiptis į medikus pajutus simptomus.

    ECDC primena, kad tai nėra pirmas kartas, kai šio protrūkio metu agentūra siunčia ekspertus į Afrikos šalis. Anksčiau komandos buvo deleguotos bendradarbiauti su Africa CDC, taip pat vertinti išvykimo patikros priemones oro uostuose Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje, o dalis ekspertų dirbo Pietų Sudane.

  • Kongo Ebolos protrūkis plečiasi: 65 mirtys, 246 įtariami atvejai ir nerimas dėl plitimo kaimynams

    Kongo Ebolos protrūkis plečiasi: 65 mirtys, 246 įtariami atvejai ir nerimas dėl plitimo kaimynams

    Ką žinome apie protrūkį?

    Afrikos Ligų kontrolės ir prevencijos centras patvirtino naują Ebolos protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje. Institucijos duomenimis, šiuo metu fiksuotos 65 mirtys ir 246 įtariami užsikrėtimo atvejai.

    Kol kas laboratorijoje patvirtinta tik dalis mirčių, tačiau protrūkis oficialiai patvirtintas įvertinus didelį skaičių įtariamų atvejų. Tokia situacija dažna ankstyvoje protrūkio fazėje, kai tyrimų pajėgumai atokiuose regionuose riboti.

    Kur fiksuojami atvejai?

    Daugiausia įtariamų atvejų registruota Iturio provincijos Mongvalų ir Rvamparos sveikatos zonose. Įtariamų susirgimų pranešta ir Bunyjoje, Iturio provincijos sostinėje.

    Ituris yra šalies rytuose, atokiame regione, kuriame prastas kelių tinklas, o atstumai iki didžiųjų centrų dideli. Tai apsunkina greitą specialistų, laboratorijų priemonių ir medicinos atsargų pristatymą.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo?

    Viena didžiausių rizikų, kurią įvardija Afrikos Ligų kontrolės ir prevencijos centras, yra paveiktų teritorijų artumas Ugandai ir Pietų Sudanui. Bunyja yra netoli Ugandos sienos, todėl intensyvesnis judėjimas gali didinti viruso išplitimo tikimybę.

    Papildomą grėsmę kelia didelis gyventojų mobilumas, įskaitant judėjimą, susijusį su kasybos veikla, taip pat saugumo krizės regione. Pastaraisiais metais ginkluotų grupuočių išpuoliai kai kuriose Iturio vietovėse lėmė žūtis ir gyventojų perkėlimą.

    Dar vienas iššūkis yra kontaktų nustatymas ir stebėsena, kai reikia greitai identifikuoti asmenis, galėjusius turėti sąlytį su užsikrėtusiais. Jei kontaktų paieška vėluoja, rizika, kad liga plėsis nepastebėta, didėja.

    Kas yra Ebola ir kaip ji plinta?

    Ebola pirmą kartą identifikuota 1976 metais netoli Ebolos upės teritorijoje, kuri šiandien priklauso Kongo Demokratinei Respublikai. Tai sunki, dažnai mirtina liga, pavojinga žmonėms ir kai kuriems primatams.

    Virusas žmonėms perduodamas iš laukinių gyvūnų, įskaitant vaisėdžius šikšnosparnius ir primatus, o vėliau plinta nuo žmogaus žmogui. Užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusio asmens krauju ar kitais kūno skysčiais, taip pat per užterštus paviršius ir priemones.

    Dažniausi simptomai yra karščiavimas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, gerklės skausmas, vėmimas ir viduriavimas. Sunkiais atvejais liga gali progresuoti iki kraujavimo komplikacijų, daugybinio organų nepakankamumo ir mirties.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutinis Ebolos mirtingumas siekia apie 50 proc., tačiau įvairiuose protrūkiuose jis yra svyravęs maždaug nuo 25 iki 90 proc. Rodiklius lemia viruso atmaina, sveikatos sistemos pajėgumai ir tai, kaip anksti pacientai pasiekia gydymą.

    Ar yra vakcina ir kaip stabdomas protrūkis?

    Nors Ebola išlieka itin pavojinga, per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo protrūkių prevencija, reagavimas ir gydymas. Kai kurioms Ebolą sukeliančioms viruso atmainoms yra sukurtos vakcinos, kurios dažniausiai naudojamos vadinamojo žiedinio skiepijimo principu, kai skiepijami patvirtintų atvejų kontaktai ir kontaktų kontaktai.

    „Ebola tebėra rimta liga, tačiau protrūkių prevencija, reagavimas ir gydymas per pastarąjį dešimtmetį smarkiai patobulėjo“, – sakė Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos klinikinė dėstytoja Daniela Manno.

    Vis dėlto skiepų prieinamumas Kongo Demokratinėje Respublikoje ne visada sklandus dėl infrastruktūros problemų, finansavimo trūkumo ir sudėtingos logistikos. Ankstesniuose protrūkiuose buvo fiksuota atvejų, kai vakcinų pristatymas užtrukdavo, nes reikėdavo jas nugabenti į sunkiai pasiekiamas vietoves.

    Protrūkių kontrolė paprastai remiasi keliomis vienu metu taikomomis priemonėmis: aktyvia atvejų paieška, pacientų izoliavimu, kontaktų atsekimu, infekcijų kontrole sveikatos įstaigose ir saugiomis, orumą išlaikančiomis laidotuvėmis. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir pasitikėjimas sveikatos tarnybomis yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių.

    Protrūkiai Kongo Demokratinėje Respublikoje

    Šis protrūkis įvardijamas kaip 17-asis nuo tada, kai Ebola pirmą kartą buvo nustatyta šalyje 1976 metais. Tai rodo, kad liga regione išlieka pasikartojanti grėsmė, ypač vietovėse, kuriose sudėtinga greitai organizuoti epidemiologinę kontrolę.

    Protrūkis prasidėjo praėjus maždaug penkiems mėnesiams po to, kai ankstesnis Ebolos protrūkis šalyje buvo paskelbtas pasibaigusiu. Pastaraisiais metais Kongo Demokratinė Respublika ne kartą susidūrė su Ebolos židiniais, įskaitant vieną didžiausių protrūkių 2018–2020 metais, kai žuvo daugiau nei 1 000 žmonių.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: Prancūzija patvirtino naują atvejį, stebima šimtai

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: Prancūzija patvirtino naują atvejį, stebima šimtai

    Prancūzija patvirtino dar vieną hantaviruso atvejį, susijusį su kruiziniame laive MV Hondius fiksuotu protrūkiu. Kaip nacionalinei žiniasklaidai teigė Prancūzijos sveikatos ministrė Stéphanie Rist, naujai užsikrėtusi moteris iš laivo buvo evakuota savaitgalį.

    Tuo metu Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad du įtariami atvejai, apie kuriuos buvo skelbta anksčiau, laboratoriniais tyrimais nepasitvirtino. Pasak pareigūnų, tai sumažino riziką, kad šalyje formuojasi atskiras infekcijos židinys, tačiau stebėsena tęsiama.

    Laivas sekmadienį pasiekė Granadiljos de Abonos uostą Tenerifėje, iš kur keleiviai buvo išgabenti į savo valstybes. Grįžę jie turėtų atlikti medicininius tyrimus ir laikytis izoliacijos, nes hantaviruso inkubacinis laikotarpis gali trukti iki šešių savaičių.

    JAV institucijos po evakuacijos informavo, kad vienam keleiviui pasireiškė lengvi simptomai, o kito asmens PGR testas įvertintas kaip silpnai teigiamas Andų virusui. Andų virusas yra viena hantavirusų atmainų, kai kuriais atvejais siejama su sunkiomis ligos formomis.

    Ispanijos Vyriausybės sveikatos reikalų valstybės sekretorius Javieras Padilla ragino vertinti situaciją atsargiai ir atkreipė dėmesį į skirtingą rezultatų interpretavimą. Jo teigimu, laive atliktas vieno keleivio PGR tyrimas buvo neapibrėžtas, o Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras bei Ispanijos epidemiologai jį laikė neigiamu, kai JAV vertinime jis apibūdinamas kaip silpnai teigiamas.

    Pasak J. Padillos, panašiai vertinamas ir kitas simptominis keleivis: Ispanijos specialistai ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras manė, kad simptomai neatitinka hantaviruso infekcijai būdingos klinikos, tačiau JAV atsargumo sumetimais atvejį toliau traktuoja kaip galimą.

    Pirmadienį iš Ispanijos turėjo išskristi du lėktuvai, kurie išgabentų likusius laivo keleivius, vienas jų planuotas į Australiją, kitas į Nyderlandus. Sveikatos institucijos skirtingose šalyse paraleliai organizuoja kontaktų atsekimą, kad būtų kuo greičiau nustatyti galimi užsikrėtusieji ir apribotas tolesnis plitimas.

    Pasaulio sveikatos organizacija yra patvirtinusi, kad su šiuo protrūkiu jau siejami šeši hantaviruso atvejai. Organizacija įspėjo, kad dėl ilgo inkubacinio laikotarpio papildomų užsikrėtimų dar gali būti nustatyta vėliau.

    „Noriu aiškiai pasakyti: tai nėra SARS-CoV-2 ir tai nėra naujos COVID pandemijos pradžia. Tai protrūkis laive“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos infekcinių ligų epidemiologė Maria Van Kerkhove.

    Ji pabrėžė, kad hantavirusai plinta kitaip nei koronavirusai: dažniausiai užsikrečiama ne per įprastą oro lašeliniu būdu vykstantį plitimą minioje, o per artimą ir glaudų kontaktą arba kontaktą su infekcijos šaltiniais. Dėl to pagrindinis dėmesys skiriamas konkrečių kontaktų grandinių nustatymui ir izoliacijos laikymuisi.

    Kontaktų atsekimas tęsiasi keliose žemynuose

    Skirtingų valstybių institucijos ieško ir stebi keleivius, kurie iš laivo išlipo dar iki tol, kol protrūkis buvo identifikuotas. Tokie atvejai laikomi didesnės rizikos, nes dalis žmonių galėjo išvykti be išsamios epidemiologinės apklausos ir kontaktų atsekimo.

    Nyderlandų pareigūnai anksčiau nurodė, kad balandžio 24 dieną, praėjus beveik dviem savaitėms po pirmosios mirties laive, daugiau nei dvi dešimtys keleivių iš mažiausiai 12 šalių išlipo nesulaukę pilnos visuomenės sveikatos procedūrų apimties. Dėl to dabar papildomai tikrinamos jų kelionių trajektorijos ir galimi kontaktai.

    Taip pat pranešta apie Nyderlandų pilietę, kurios sutuoktinis mirė laive: dėl prastos būklės ji negalėjo tęsti skrydžio į Europą, buvo išlaipinta Johanesburge ir vėliau mirė. Nyderlandų visuomenės sveikatos tarnybos atlieka kontaktų atsekimą tarp keleivių, kurie galėjo su ja bendrauti skrydžio metu.

    Jungtinės Karalystės sveikatos saugos institucijos nurodė, kad įtariamas dar vienas atvejis, susijęs su laivo sustojimu Tristan da Cunha salyne Pietų Atlante. Apie įtariamo atvejo būklę išsamesnės informacijos nepateikta, o tyrimai ir stebėsena tęsiami.

    Kas yra hantavirusas ir kaip užsikrečiama?

    Hantavirusas yra virusų grupė, kurią platina graužikai, o žmogus dažniausiai užsikrečia įkvėpęs ore pasklidusių dalelių iš išdžiūvusių graužikų išmatų ar šlapimo. Rečiau infekcija siejama su tiesioginiu kontaktu su užterštais paviršiais ar įkandimais, priklausomai nuo viruso atmainos ir aplinkybių.

    Medikų teigimu, hantavirusai gali sukelti sunkias ligas, tarp jų hantavirusinį plaučių sindromą, kai pažeidžiami plaučiai ir gali vystytis kvėpavimo nepakankamumas. Kita klinikinė forma yra hemoraginė karštligė su inkstų sindromu, kuri paveikia inkstus ir gali sukelti pavojingas komplikacijas.

    Ekspertai primena, kad ilgas inkubacinis laikotarpis apsunkina epidemiologinę kontrolę, todėl svarbiausi instrumentai išlieka laiku atliekami tyrimai, izoliacija ir kruopštus kontaktų atsekimas. Dėl protrūkio laive atidžiai stebima, ar tarp grįžusių keleivių skirtingose šalyse neatsiras naujų atvejų.