CP v2

Tag: Konteineriai

  • Lenkijos jūrų uostai augina apsukas: daugiau laivų ir krovinių, o Gdanskas išlaikė lyderystę

    Laivų srautai ir tonažas vėl augo

    Lenkijos jūrų uostuose 2025 metais užfiksuotas nuosaikus augimas: į uostus įplaukė 20 300 laivų, tai yra 1,3 proc. daugiau nei metais anksčiau. Kartu didėjo ir aptarnautų laivų bendras tonažas – jų bendra keliamoji galia siekė 235,8 mln. tonų, arba 4,6 proc. daugiau nei 2024 metais.

    Šie skaičiai rodo, kad po pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltų logistikos svyravų Baltijos regiono uostai išlieka svarbūs tiek žaliavų, tiek pramonės produkcijos, tiek konteinerių grandinėms. Didėjantis tonažas dažnai signalizuoja ne tik daugiau reisų, bet ir didesnius laivus arba geriau išnaudotą jų talpą.

    Krova kilo, didžiausia dalis – skystieji kroviniai

    2025 metais Lenkijos uostų krovos apimtys padidėjo 3,2 proc. iki 128,2 mln. tonų. Didžiausią dalį sudarė skystieji birieji kroviniai – 43,8 proc. visos krovos, po jų sekė sausieji birieji kroviniai (23,6 proc.) ir konteineriai (20,6 proc.).

    Tokia struktūra būdinga uostams, aptarnaujantiems energetikos ir chemijos produktų srautus, taip pat žemės ūkio bei pramonės žaliavas. Konteinerių dalis išlieka reikšminga, nes ji glaudžiai susijusi su mažmeninės prekybos, e. komercijos ir gamybos tiekimo grandinių stabilumu.

    Gdanskas pirmas, sparčiausiai augo Ščecinas

    Tarp svarbiausių šalies ekonomikai uostų didžiausias krovos šuolis 2025 metais fiksuotas Ščecine – 10,8 proc. Augimas registruotas ir Svinoujscėje (7,2 proc.) bei Gdanske (6,1 proc.), o Gdynėje krova smuko 11,2 proc.

    Nepaisant skirtingų dinamikų, Gdanskas išlaikė didžiausio Lenkijos uosto poziciją ir sugeneravo 58,8 proc. visų šalies uostų krovos apimčių. Gdynės dalis siekė 16,1 proc., Svinoujsčės – 15,4 proc., Ščecino – 8,6 proc.

    Statistika taip pat rodo augančią vietos vežėjų veiklą: 2025 metų pabaigoje Lenkijos laivybos įmonės ir operatoriai turėjo 83 laivų flotilę, kurios bendra keliamoji galia siekė 2,5 mln. tonų DWT. Jūrinio transporto laivynas per metus pervežė 7,1 mln. tonų krovinių – 6,3 proc. daugiau, o atliktas krovinių vežimo darbas padidėjo 12,4 proc.

    Uostams tai reiškia didesnį spaudimą infrastruktūrai, krantinių pajėgumams ir geležinkelių bei kelių pralaidumui, nes augant srautams svarbiausiu konkurenciniu pranašumu tampa greitis ir patikimumas. Baltijos regione tai ypač aktualu, nes krovinių srautai jautriai reaguoja į kainas, geopolitiką ir tiekimo grandinių persitvarkymą.

  • ARATC perspėja Alytaus regioną: prasidėjo neplaniniai konteinerių ir kompostavimo dėžių patikrinimai

    ARATC perspėja Alytaus regioną: prasidėjo neplaniniai konteinerių ir kompostavimo dėžių patikrinimai

    Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) informuoja, kad visame Alytaus regione vykdomi neplaniniai atliekų surinkimo konteinerių patikrinimai. Penkiose savivaldybėse papildomai tikrinamos ir kompostavimo dėžės, susijusios su vietinės rinkliavos lengvatomis.

    ARATC teigia, kad konteineriai tikrinami visose Alytaus regiono savivaldybėse, vertinant ir gyventojų, ir įmonių naudojamus konteinerius. Patikrinimų metu žiūrima konteinerių būklė, ar jie naudojami pagal paskirtį, taip pat ar atliekos rūšiuojamos tinkamai.

    Nustačius netinkamo rūšiavimo ar neteisingo konteinerių naudojimo atvejus, pažeidimai fiksuojami. ARATC primena, kad neteisingai rūšiuojamos atliekos apsunkina perdirbimą, didina mišrių atliekų apdorojimo kaštus ir gali lemti papildomus nepatogumus visiems atliekų turėtojams.

    Kur tikrinamos kompostavimo dėžės?

    Kompostavimo dėžių patikrinimai vykdomi Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybėse. Tikrinamos tiek individualių gyventojų, tiek juridinių asmenų kompostavimo dėžės, kai yra pateiktas prašymas dėl vietinės rinkliavos lengvatos už individualų biologinių atliekų kompostavimą.

    Patikrinimų metu vertinama, ar deklaruota kompostavimo dėžė yra nurodytoje valdoje ir ar ji realiai naudojama pagal paskirtį. ARATC atkreipia dėmesį, kad Birštono ir Prienų rajono savivaldybėse kompostavimo dėžių patikrinimai nevykdomi.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    ARATC pabrėžia, kad patikrinimai atliekami neplanuotai ir pasirinktinai, todėl apie konkrečią patikrinimo datą iš anksto gali nebūti informuojama. Gyventojų ir organizacijų prašoma bendradarbiauti su ARATC darbuotojais ir sudaryti galimybę atlikti patikrinimus.

    Centras primena, kad biologinių atliekų tvarkymas ir kompostavimas yra viena svarbiausių atliekų prevencijos priemonių, padedanti mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius. Tinkamas rūšiavimas ir realiai naudojamas kompostavimas leidžia efektyviau tvarkyti atliekas bei pagrįstai taikyti rinkliavos lengvatas.

  • Vilniuje be šeimininkų likę atliekų konteineriai: savivaldybė keliauja į teismą

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia pradedanti procedūrą dėl komunalinių atliekų konteinerių, kurių savininkai nežinomi arba nenustatyti. Savivaldybė planuoja kreiptis į teismą, kad šis turtas būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas savivaldybės nuosavybėn.

    Skelbime nurodoma, kad asmenys ar įmonės, turintys turtinių teisių į sąraše pateiktus konteinerius, gali jas pagrįsti dokumentais. Savivaldybė prašo iki 2027 metų vasario 26 dienos kreiptis į administracijos padalinį, atsakingą už atliekų tvarkymą, ir pateikti nuosavybę patvirtinančius įrodymus.

    Kodėl reikalingas teismo sprendimas?

    Bešeimininkio turto pripažinimas Lietuvoje paprastai vyksta teisiniu keliu, nes nuosavybės teisės negali būti perimamos vien administraciniu sprendimu. Teismo sprendimas leidžia aiškiai įtvirtinti, kas tampa turto valdytoju, ir išvengti ginčų, jei savininkas atsirastų vėliau.

    Praktikoje tokios situacijos dažniausiai kyla tuomet, kai pasikeičia teritorijų ar pastatų valdytojai, įmonės reorganizuojamos ar bankrutuoja, o konteineriai lieka naudoti be aiškaus nuosavybės statuso. Savivaldybei tai svarbu ir dėl atsakomybės už priežiūrą, apskaitą, remontą bei konteinerių keitimą.

    Ką tai reiškia gyventojams ir atliekų sistemai?

    Nors skelbimas pirmiausia skirtas galimiems konteinerių savininkams, tema aktuali ir gyventojams. Kai konteineriai neturi aiškaus valdytojo, sudėtingiau užtikrinti jų techninę būklę, savalaikį pakeitimą ar pritaikymą pagal rūšiavimo reikalavimus.

    Aiškus nuosavybės statusas taip pat susijęs su atliekų surinkimo infrastruktūros planavimu: konteinerių vietos derinamos, pritaikomos skirtingoms frakcijoms, o esant poreikiui pertvarkomos. Savivaldybės kontrolė šiuo atveju leidžia sistemą prižiūrėti nuosekliau ir sumažina riziką, kad dalis įrangos liks be realios atsakomybės.

    Kurie konteineriai įtraukti į sąrašą?

    Savivaldybės paskelbtame priede pateikiamas konkrečių konteinerių sąrašas su adresais, identifikaciniais numeriais ir talpomis. Tarp jų yra skirtingo tūrio konteineriai, dažniausiai kelių kubinių metrų talpos, išdėstyti įvairiose Vilniaus vietose.

    Asmenims, manantiems, kad konteineriai priklauso jiems arba jų atstovaujamai organizacijai, rekomenduojama įsivertinti turimus dokumentus. Paprastai tokiais įrodymais laikomi pirkimo dokumentai, perdavimo aktai, inventorizacijos duomenys ar kiti nuosavybės teisę patvirtinantys įrašai.

    „Kviečiame turinčius turtinių teisių į sąraše nurodytus konteinerius pateikti jas pagrindžiančius dokumentus iki 2027 metų vasario 26 dienos“, – nurodoma savivaldybės pranešime.

  • 1,5 km gylyje ieškojo laivo, bet rado šiurpų konteinerį ir šimtus buities prietaisų

    1,5 km gylyje ieškojo laivo, bet rado šiurpų konteinerį ir šimtus buities prietaisų

    Daugiau nei 1,5 kilometro gylyje Meksikos įlankoje NOAA mokslininkų komanda, tyrusi neaiškų sonaro taikinį, tikėjosi aptikti seną laivo nuolaužą. Tačiau vietoje archeologinio radinio jų nuotoliniu būdu valdoma povandeninė platforma (ROV) atvėrė vaizdą, primenantį apleistą sandėlį jūros dugne.

    2017 metais ekspedicija vyko tyrimų laivu Okeanos Explorer, kuris specializuojasi giliavandenių teritorijų kartografavime ir stebėjimuose. Sonaras buvo užfiksavęs struktūrą, panašią į nuolaužą, todėl komanda nukreipė ROV į objektą, esantį maždaug 1,5 kilometro gylyje.

    Artėjant prie taikinio paaiškėjo, kad dugne išsimėtę stačiakampiai, surūdijusios detalės ir baltos „dėžės“ nėra laivo dalys. Tai buvo buitinės technikos prietaisai, tarp jų šaldytuvai, šaldikliai ir skalbyklės, o netoliese gulėjo suglamžytas raudonas gabenimo konteineris.

    Ant vieno iš prietaisų aptiktas užrašas ir instrukcijų lentelė leido suprasti, kad tai greičiausiai buvo krovinys, skirtas perdirbimui arba transportuojamas be pakuočių. NOAA nardymo suvestinėse fiksuota, kad šalia buvo matyti ir kitų atpažinimo žymenų, leidžiančių identifikuoti konteinerį ir dalį krovinio kilmės.

    „Tai šiek tiek siurrealu: esame 1,5 kilometro gylyje, o judame tarp šaldiklių, šaldytuvų ir skalbyklių“, – sakė ekspedicijos dalyvis, įrašytame gyvos transliacijos garse.

    Pasak komandos, labiausiai tikėtina versija yra ta, kad konteineris nuo laivo nukrito audringomis oro sąlygomis, kai kroviniai kartais prarandami dėl bangavimo ir didelių apkrovų. Pasaulinės laivybos tarybos duomenimis, kasmet jūroje prarandama nuo kelių šimtų iki daugiau nei 1 000 konteinerių, nors bendras per metus pervežamų konteinerių skaičius siekia šimtus milijonų.

    Pastaraisiais metais laivybos sektorius vis dažniau atkreipia dėmesį į rizikų didėjimą, nes ekstremalūs orai ir stiprėjantys audrų epizodai gali didinti krovinių praradimo tikimybę. Šiltesnis vandenynas, mokslininkų vertinimu, gali prisidėti prie didesnės bangų energijos ir sudėtingesnių navigacijos sąlygų tam tikruose regionuose.

    Radys taip pat priminė, kad giliavandenės ekosistemos nėra izoliuotos nuo žmogaus veiklos. Metalinės konstrukcijos ir konteinerio dalys tampa substratu, prie kurio prisitvirtina koralai ir hidrozojai, o kai kurios žuvys tokiose vietose randa užuovėją.

    NOAA giliavandenės misijos, vykdomos su ROV, leidžia realiu laiku stebėti jūros dugną, rinkti vaizdo ir aplinkos duomenis bei dokumentuoti netikėtus radinius. Tokios ekspedicijos padeda ne tik kartografuoti menkai ištirtas teritorijas, bet ir tiksliau įvertinti, kaip toli į vandenynų gelmes nusidriekia taršos ir prarastų krovinių pėdsakas.

  • Pagėgiuose išdalinti maisto atliekų kibirėliai: kaip teisingai rūšiuoti ir ko nemesti į konteinerius

    Pagėgiuose išdalinti maisto atliekų kibirėliai: kaip teisingai rūšiuoti ir ko nemesti į konteinerius

    Pagėgių miesto daugiabučių gyventojams išdalinti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo kibirėliai. Jie palikti prie butų durų, kad gyventojams būtų paprasčiau pradėti atskirai rinkti maisto atliekas namuose.

    Maisto atliekas raginama kaupti kibirėliuose ir šalinti bioskaidžiuose, biologiškai skaidžiuose maišeliuose. Tokia praktika padeda išlaikyti švarą virtuvėje ir sumažina nemalonius kvapus, ypač šiltuoju metų laiku.

    Kaip naudotis kibirėliais?

    Surinktas maisto ir virtuvės atliekas reikėtų reguliariai išnešti į specialius konteinerius, pastatytus prie daugiabučių namų. Kuo dažniau atliekos išnešamos, tuo mažesnė rizika, kad jos pradės gesti ar pritrauks kenkėjus.

    Į kibirėlius rekomenduojama mesti daugiausia augalinės kilmės maisto likučius. Tokios atliekos lengviau apdorojamos, o atskirtos nuo kitų šiukšlių jos gali būti efektyviau panaudojamos bioatliekų tvarkymo grandinėje.

    Ką galima mesti į maisto atliekų konteinerius?

    Į maisto ir virtuvės atliekų konteinerius tinka vaisių ir daržovių likučiai, žievės, lupenos. Taip pat galima mesti arbatos ir kavos tirščius bei jų popierinius filtrus.

    Leidžiama šalinti kambarinių augalų dalis ir gėles, kiaušinių lukštus, popierinius rankšluosčius ar servetėles, turėjusias sąlytį su maistu. Svarbu, kad šios atliekos nebūtų sumaišytos su pakuotėmis ar kitomis netinkamomis priemaišomis.

    Ko griežtai negalima mesti?

    Į šiuos konteinerius negalima mesti plastikinių, stiklo ar metalinių pakuočių. Taip pat netinka skystos maisto atliekos, aliejus ir kiti riebalai, nes jie gali apsunkinti surinkimą ir apdorojimą.

    Į maisto atliekų srautą negalima mesti vaistų, tabako gaminių, gyvūnų ekskrementų ir kitų su maistu nesusijusių atliekų. Netinkamos priemaišos blogina bioatliekų kokybę ir gali lemti, kad dalis surinkto turinio nebegalės būti tvarkoma kaip bioatliekos.

    Savivaldybė gyventojus kviečia rūšiuoti atsakingai ir vadovautis pateikta rūšiavimo atmintine. Tinkamas bioatliekų atskyrimas mažina mišrių atliekų kiekį, prisideda prie švaresnės aplinkos ir efektyvesnio atliekų tvarkymo.