CP v2

Tag: Konteinerių gabenimas

  • „Maersk“ grįžta į Suecą: vienas sprendimas sutaupys 4 savaites, bet rizika išlieka

    „Maersk“ grįžta į Suecą: vienas sprendimas sutaupys 4 savaites, bet rizika išlieka

    „Maersk“ atsargiai grąžina reisus

    Konteinerių gabenimo milžinės „Maersk“ ir „Hapag-Lloyd“ dar vieną svarbų Azijos–Europos maršrutą nukreipė per Sueco kanalą. Tai laikoma dar vienu, tačiau atsargiu žingsniu grįžtant į Raudonosios jūros koridorių po ilgai trukusių apylankų aplink Gerosios Vilties kyšulį.

    Šis sprendimas susijęs su AE19 paslauga, vykdoma pagal bendrą vežėjų projektą Gemini Cooperation. Maršrutas jungia Aziją, Viduržemio jūrą, Saudo Arabiją ir Europą, o iki šiol dėl saugumo rizikų laivai dažniau rinkdavosi kelią aplink Afriką.

    Kiek laiko ir pinigų tai sutaupo?

    „Hapag-Lloyd“ nurodė, kad AE19 grąžinimas į Sueco kanalą turėtų sutaupyti apie keturias savaites, palyginti su plaukimu aplink Afriką. Tokie sutrumpėjimai svarbūs tiek importuotojams Europoje, tiek gamintojams Azijoje, nes mažėja atsargų „įšaldymo“ laikotarpis ir lengviau planuoti tiekimo grandines.

    Pokytis įsigaliojo iš karto, pradedant vakarų krypties reisu. Bendrovės pabrėžia, kad sprendimas paremtas nauju saugumo situacijos Raudonojoje jūroje vertinimu, o tolimesni veiksmai priklausys nuo rizikų dinamikos.

    Platesnis sugrįžimas dar toli

    Vežėjai pabrėžia, kad tai nėra viso tinklo sugrįžimas į Suecą. „Hapag-Lloyd“ šį žingsnį apibūdino kaip tikslingą vienos pasirinktos paslaugos korekciją, o ne signalą, kad visa Azijos–Europos logistika grįžta į ankstesnes vėžes.

    „Maersk“ teigimu, nuo liepos pradžios į Sueco maršrutą grąžintos keturios paslaugos, tačiau dar devyni maršrutai, kuriems teoriškai būtų naudinga plaukti per Raudonąją jūrą, vis dar nukreipiami aplink Gerosios Vilties kyšulį. Bendrovė nekomentavo, ar artimiausiu metu planuojami platesni pokyčiai.

    „Kol konfliktas regione neišspręstas, nematome prasmingo grįžimo į Suecą Azijos–Europos maršrutuose“, – sakė „Drewry“ analitikas Simonas Heaney.

    Kodėl vežėjai neskuba?

    Analitikai aiškina, kad net pagerėjus saugumui sugrįžimas greičiausiai vyks etapais. Pirmiausia per Suecą gali būti nukreipiami reisai, kuriuose gabenamas mažesnės vertės krovinys, nes vežėjai vengia rizikuoti brangesniais kroviniais, jei situacija vėl paaštrėtų.

    Yra ir grynai komercinis argumentas: plaukimas aplink Afriką reikalauja daugiau laivų, nes kelionės trunka ilgiau. Jei daug maršrutų vienu metu grįžtų į Suecą, rinkoje staiga atsirastų daugiau laisvų laivų pajėgumų, o tai, ypač didėjant naujų laivų pristatymams, gali smarkiai spausti gabenimo kainas žemyn.

    Kodėl Suecas toks svarbus?

    Sueco kanalas yra trumpiausia jūrinė jungtis tarp Azijos ir Europos, todėl jis kritiškai svarbus tiek vežėjams, tiek Europos tiekimo grandinėms. Apylankos aplink Afriką didina degalų sąnaudas, prailgina pristatymo laiką ir apsunkina grafikus, o tuo pačiu mažina Egipto pajamas iš tranzito mokesčių.

    Egipto institucijos pastaraisiais mėnesiais aktyviai ragino vežėjus grįžti, argumentuodamos trumpesniu tranzito laiku ir galimomis veiklos sąnaudų sutaupymo naudomis. Vis dėlto rinka kol kas siunčia aiškų signalą: pavieniai maršrutų grąžinimai dar nereiškia masinio sugrįžimo į įprastą tvarką.

  • Kinijos konteineriniai laivai plaukia į Europą per Arktį: ekspertai įspėja apie rizikas

    Kinijos konteineriniai laivai plaukia į Europą per Arktį: ekspertai įspėja apie rizikas

    Nauja trasa, nauji interesai

    Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ pranešė suteikusi leidimą septyniems Kinijos konteineriniams laivams šį sezoną plaukti Šiaurės jūrų keliu į Europą. Kinijos bendrovė „Sea Legend Shipping“ skelbia siekianti, kad ši kryptis taptų ne pavieniu bandymu, o reguliariu maršrutu navigacijos sezono metu.

    Pasak įmonės, reisai planuojami kas savaitę, kai Arkties vandenyse įmanoma saugi laivyba. Tokia ambicija išsiskiria tuo, kad didžiosios Vakarų konteinerių linijos pastaraisiais metais šio kelio vengia dėl rizikų ir geopolitinių veiksnių.

    Kodėl Arktis vėl traukia?

    Šiaurės jūrų kelias teoriškai sutrumpina atstumą tarp Azijos ir Šiaurės Europos, todėl kai kuriais atvejais kelionė gali trukti apie 20 dienų, o per Sueco kanalą dažnai užsitęsia iki maždaug 40. Toks skirtumas ypač svarbus, kai pasaulinė logistika patiria spaudimą dėl saugumo incidentų ir draudimo kainų augimo.

    „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas viešai akcentavo, kad įtampa Persijos įlankoje ir prie Hormūzo sąsiaurio skatina ieškoti alternatyvų. Laivybos rinkoje tai reiškia paprastą dalyką: kuo daugiau rizikų tradiciniuose koridoriuose, tuo patrauklesni tampa trumpesni, bet sudėtingesni maršrutai.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Ekspertai pabrėžia, kad Šiaurės jūrų kelias nėra įprasta jūrų magistralė. Jis veikia tik vasarą ir ankstyvą rudenį, dažnai reikalauja specialių leidimų, o dalyje atkarpų gali prireikti ledlaužių palydos ir papildomų saugos procedūrų.

    „Kiekvienas toks reisas reiškia ir pinigų srautą Rusijai, nes už maršruto administravimą, palydą ir paslaugas mokami mokesčiai“, – sakė politologas Piotras Mickevičius.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į hibridinių grėsmių dimensiją. Norvegijos aplinkosaugos ir saugumo organizacija „Bellona“ yra įspėjusi, kad Arkties maršrutų plėtra gali stiprinti Rusijos įtaką ir sudaryti prielaidas spaudimui ar provokacijoms strateginiuose regionuose.

    Diskusijas kursto ir ankstesni incidentai Baltijos jūroje, kai, ekspertų vertinimu, laivybos įvykiai galėjo turėti rimtesnių pasekmių kritinei infrastruktūrai. Nors viešojoje erdvėje dažnai minimos avarijų versijos, dalis specialistų ragina tokius atvejus vertinti platesniame saugumo kontekste.

    „Trumpesnis kelias vilioja, bet daryti jį pagrindine Europos prekybos arterija būtų pavojinga, nes tai reikštų didesnę priklausomybę nuo maršruto, kurį faktiškai kontroliuoja Rusija“, – teigia dalis Europos saugumo analitikų.

    Praktiniai iššūkiai išlieka akivaizdūs: atšiaurus klimatas, ribotos gelbėjimo pajėgos, didesnė avarijų tikimybė ir sudėtingesnis draudimas. Dėl to Europai sprendimas nėra vien logistinis ar ekonominis, jis vis dažniau vertinamas ir kaip geopolitinis pasirinkimas.

  • Rekordinės krovinių gabenimo kainos Šanchajaus–Persijos įlankos maršrute: kas jas kelia?

    Krovinių gabenimas konteineriais maršrutu iš Šanchajaus į Persijos įlanką ir Raudonosios jūros kryptimi pasiekė naujas aukštumas. Tyrimų bendrovės Clarksons Research duomenimis, tipinio 20 pėdų konteinerio gabenimo kaina šioje kryptyje pakilo iki maždaug 3 800 eurų, kai iki karinių veiksmų eskalacijos regione siekė apie 900 eurų.

    Toks šuolis jau viršija pandemijos laikotarpiu fiksuotus tarifus, kai tiekimo grandinės buvo sutrikusios visame pasaulyje. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tai nėra vien trumpalaikis kainų svyravimas, o kelių veiksnių sutapimas, kuris persiduoda į prekių savikainą ir galutines kainas.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Vienas pagrindinių kainų augimo variklių – brangstantys degalai ir didesnės rizikos sąnaudos, kai vežėjams tenka planuoti maršrutus su papildomais saugumo rezervais. Be to, daliai srautų persiorientuojant nuo jūrinių kelių prie alternatyvų, išauga paklausa ribotoms logistikos pajėgumų „kišenėms“.

    Didelę įtaką daro ir poreikis ieškoti alternatyvių kelių kroviniams, ypač kai regiono geopolitinė įtampa didina neapibrėžtumą. Jūrų transporto įmonės viešai patvirtina, kad plečia pajėgumus ir perplanuoja logistiką, tačiau tokie pokyčiai paprastai kainuoja brangiau.

    „Įdiegėme reikšmingus papildomus pajėgumus, nes regiono klientams reikia veikiančių alternatyvų“, – sakė laivybos bendrovės „Moller-Maersk“ vadovas Vincentas Clerc.

    Sausumos maršrutų ribos

    Nors dalis krovinių gali būti nukreipiami per sausumos koridorius, jų pralaidumas paprastai yra gerokai mažesnis nei jūrinių maršrutų. Tai reiškia, kad net ir esant norui kompensuoti jūrų kelių sutrikimus, alternatyvos ne visada pajėgia sugerti tokį patį prekių srautą.

    Pasak rinkos dalyvių, dėl ribotų sausumos maršrutų pajėgumų prekybos srautai Persijos įlankos regione gali mažėti 60–80 proc., o tai papildomai didina kainų spaudimą. Mažesnis pralaidumas reiškia ilgesnį pristatymo laiką, didesnį sandėliavimo poreikį ir didesnę riziką verslams, kurių tiekimas priklauso nuo tikslių terminų.

    Ką tai reiškia verslui ir vartotojams

    Rekordiniai tarifai dažniausiai pirmiausia smogia importuotojams ir gamintojams, kuriems svarbus stabilus komponentų bei žaliavų tiekimas. Dalis papildomų sąnaudų gali būti perkelta pirkėjams, ypač prekių grupėms, kuriose logistika sudaro reikšmingą savikainos dalį.

    Jei įtampa regione užsitęs, rinkoje gali įsitvirtinti aukštesni draudimo, kuro ir maršrutų planavimo kaštai, o tai reikštų, kad kainų „grįžimas į normą“ užtruks. Kita vertus, tarifai paprastai krenta tada, kai atsistato pralaidumas ir sumažėja rizikos priedai, todėl situacija išlieka dinamiška.

  • „Maersk“ pelnas smuko 12 kartų: įtampa prie Hormuzo kelia naują smūgį pasaulio prekybai

    „Maersk“ pelnas smuko 12 kartų: įtampa prie Hormuzo kelia naują smūgį pasaulio prekybai

    Pelno šuolis baigėsi staigiu kritimu

    Danijos jūrų transporto milžinė „Maersk“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos grynasis pelnas sumenko iki maždaug 85 mln. eurų. Tai apie 12 kartų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai rezultatą išpūtė išskirtinai palankios jūrų krovinių gabenimo sąlygos.

    Bendrovės pajamos per ketvirtį taip pat traukėsi: jos sumažėjo 2,6 proc. iki kiek mažiau nei 11 mlrd. eurų. Pelnas akcijai krito iki maždaug 3,4 euro, kai prieš metus siekė apie 63 eurus.

    Kainas spaudė, apimtis augo

    „Maersk“ teigimu, didžiausias smūgis pelningumui teko „Ocean“ padaliniui, kuriame krovinių gabenimo tarifai buvo silpnesni. Tuo pat metu bendras gabenimo apimčių augimas, siekęs 9,3 proc., padėjo amortizuoti dalį nuosmukio.

    Rinka išlieka paradoksali: paklausa konteinerių gabenimui pasauliniu mastu augo, tačiau uždarbį riboja tarifų spaudimas ir struktūriniai veiksniai. Vienas jų – perteklinė laivų pasiūla, susiformavusi dėl į rinką plaukiančių naujų laivų pristatymų.

    Hormuzo sąsiauris ir rizikos grandinė

    Bendrovė nurodė, kad Artimųjų Rytų konfliktas pirmojo ketvirčio rezultatams turėjo ribotą tiesioginę įtaką, tačiau sukūrė papildomą neapibrėžtumą visai pasaulio prekybai. „Maersk“ teigė, kad eismas per Hormuzo sąsiaurį išliko beveik sustojęs, o prastesnės nuotaikos slėgė vartotojų pasitikėjimą.

    „Artimųjų Rytų konfliktas į pasaulinę perspektyvą įnešė papildomą neapibrėžtumo sluoksnį“, – sakė bendrovė.

    „Maersk“ vadovas Vincentas Clerc akcentavo, kad daugelyje regionų paklausa išliko atspari, o tai palaikė apimčių augimą visuose trijuose pagrindiniuose verslo segmentuose.

    „Šį ketvirtį daugelyje regionų matėme stiprią paklausą, kuri rėmė tvirtą apimčių augimą visuose mūsų verslo segmentuose“, – sakė Vincentas Clerc.

    Sektorių spaudžia draudimas, kuras ir maršrutai

    „Maersk“ perspėjo, kad kintamumas jūrų frachte išlieka didelis, o kainas žemyn stumia perteklinė pasiūla. Bendrovė nepakeitė 2026 metų prognozės ir teigė, kad vis dar tikisi, jog pasaulinė konteinerių paklausa šiemet augs 2–4 proc.

    Vis dėlto pramonė susiduria su tuo, kad, net atsikūrus daliai maršrutų, grįžimas į ankstesnį ritmą gali užtrukti. Papildomas veiksnys – išaugusios rizikos sąnaudos: draudimo įmokos, saugumo kaštai ir didesnės degalų išlaidos, kurios greitai persiduoda į galutinę gabenimo kainą.

    Platesnis sektoriaus vaizdas rodo, kad trikdžiai regione įšaldo ir laivus, ir įgulas, o užlaikyti kroviniai keičia tiekimo grandinių planavimą. JAV karinių vertinimų duomenimis, Persijos įlankoje yra daugiau nei 1 550 laivų, kuriuose dirba apie 22 500 jūrininkų.

    Vokietijos laivybos grupė „Hapag-Lloyd“ yra įvardijusi, kad trikdžiai prie Hormuzo jai kainuoja apie 51 mln. eurų per savaitę, daugiausia dėl didesnių degalų ir draudimo sąnaudų. „Maersk“ taip pat pripažįsta, kad neaišku, kada pagrindiniai maršrutai per regioną galės stabiliai grįžti į įprastą režimą.

    Rinkos reakcija buvo neigiama: „Maersk“ akcijos Kopenhagos biržoje krito 4 proc. Analitikai įspėja, kad net ir atnaujinus laivybą, dalis rinkos dalyvių dar kurį laiką elgsis atsargiai, kol sumažės pakartotinių trikdžių rizika.

  • „MSC“ atveria naują maršrutą: kaip konteineriai aplenks Hormūzo sąsiaurio įtampą

    „MSC“ atveria naują maršrutą: kaip konteineriai aplenks Hormūzo sąsiaurio įtampą

    Vienas didžiausių pasaulio konteinerių vežėjų „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) paskelbė pradedantis naują greitąjį maršrutą Europa–Raudonoji jūra–Artimieji Rytai. Juo siekiama išlaikyti prekių srautus, kai įtampa regione vis dažniau trikdo tradicinius jūrų kelius.

    Naujoji paslauga sujungs pagrindinius Europos uostus su Saudo Arabijos logistikos centrais ir kitais regiono mazgais. Pirmasis laivas, kaip nurodo bendrovė, turėtų išplaukti iš Antverpeno gegužės 10 dieną.

    Kaip veiks naujasis koridorius

    MSC skelbia, kad laivai iš Šiaurės ir Vakarų Europos, taip pat iš Baltijos regiono, krovinį gabens per Sueco kanalą į Jordanijos Akabą, Saudo Arabijos King Abdullah Port ir Džidą. Toliau dalis srautų bus nukreipiama į Persijos įlankos šalis, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, pasitelkiant sausumos transportą.

    „Visi Europos kilmės kroviniai, nuo Šiaurės Vakarų Europos ir Skandinavijos bei Baltijos iki Viduržemio ir Juodosios jūros, bus aptarnaujami per MSC kapiliarinį paslaugų tinklą“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Kodėl Hormūzas tapo rizika

    Sprendimas stiprinti alternatyvius maršrutus siejamas su išaugusia geopolitine rizika Hormūzo sąsiauryje, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos ir krovinių tranzito taškų. Pastaruoju metu, didėjant karinei įtampai tarp JAV ir Irano, laivybos įmonės vis dažniau ieško būdų mažinti priklausomybę nuo šio koridoriaus.

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra itin siauras, todėl bet kokie ribojimai ar incidentai greitai virsta grandinine reakcija tiekimo grandinėse. Praktikoje tai reiškia ilgesnius reisus, didesnes draudimo ir apsaugos sąnaudas, o galutiniame etape ir brangesnę logistiką gamintojams bei prekybininkams Europoje.

    Ką tai reiškia verslui Europoje

    Rinkai svarbu ne tik pats naujas MSC grafikas, bet ir signalas, kad vežėjai pereina prie lankstesnių, mišrių sprendimų, kai jūrų transportą papildo sausumos grandys. Tokia schema leidžia greičiau perplanuoti krovinių srautus, tačiau kartu didina priklausomybę nuo regioninių uostų pralaidumo ir sausumos infrastruktūros.

    Logistikos sektoriuje tai vertinama kaip platesnė tendencija: geopolitiniai konfliktai skatina laivybą kurti atsarginius koridorius ir diversifikuoti riziką, net jei tai reiškia sudėtingesnį maršrutų planavimą. Verslui tai gali suteikti daugiau pasirinkimų, bet kainodara išliks jautri bet kokiems eskalacijos signalams Artimuosiuose Rytuose.