CP v2

Tag: Konteinerių logistika

  • Vokiečių „Rhenus“ planas stebina: iki 14 terminalų Viduriniame koridoriuje – ką tai keis?

    Vokiečių „Rhenus“ planas stebina: iki 14 terminalų Viduriniame koridoriuje – ką tai keis?

    Didelis statymas į Vidurinį koridorių

    Vokietijos logistikos grupė „Rhenus“ planuoja plėtrą vadinamajame Viduriniame koridoriuje, dar žinomame kaip Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas. Bendrovė skelbia sieksianti įrengti iki 14 terminalų grandinę nuo Uzbekistano per Kazachstaną ir Azerbaidžaną iki Turkijos.

    Pagrindinis projekto akcentas – naujas trimodalis konteinerių terminalas Aktau mieste prie Kaspijos jūros. Jis turėtų sujungti jūrų, geležinkelio ir kelių transportą, o tai logistikos rinkoje laikoma vienu svarbiausių patikimumo veiksnių.

    Aktau mazgas ir ES pinigai

    „Rhenus“ projektą vysto kartu su Kazachstano nacionaliniu geležinkelių operatoriumi KTZ ir Aktau uostu. Planuojama, kad naujasis mazgas užims mažiausiai 30 hektarų ir pasieks bent 150 000 TEU metinį krovos pajėgumą.

    Toks mastas reikšmingas, nes tarptautinės asociacijos duomenimis, konteinerių srautai Viduriniame koridoriuje 2025 metais siekė apie 76 900 TEU, tai buvo 36 proc. daugiau nei 2024 metais. Kitaip tariant, vien Aktau terminalo planuojamas pajėgumas būtų beveik dvigubai didesnis už visą 2025 metų konteinerių srautą maršrute.

    Europos Komisija 2026 metų rugsėjį pareiškė siekianti sutelkti iki 12 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų Viduriniam koridoriui. Tikslas – iki 2030 metų patrigubinti prekybos srautus ir sutrumpinti krovinių tranzito laiką.

    Ką sako „Rhenus“ vadovas

    Pasak bendrovės, tikslas yra ne atskiri infrastruktūros projektai, o komerciškai sujungtas logistikos tinklas, kurį būtų galima integruoti į jau veikiančią įmonės infrastruktūrą Europoje. „Rhenus“ pabrėžia, kad tai aktualu Europos verslui, ieškančiam stabilesnių grandinių su Azijos tiekėjais.

    „Iš viso norime pastatyti 14 terminalų Viduriniame koridoriuje ir juos sujungti su mūsų tinklu Europoje, kur jau turime 23 konteinerių uostus ir apie 70 uostų infrastruktūros objektų“, – sakė „Rhenus“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Tobias Bartz.

    Plėtra Centrinėje Azijoje jau vyksta

    Aktau projektas nėra vienintelė „Rhenus“ investicija regione. 2026 metų sausį bendrovė įsigijo pirmąjį geležinkelio terminalą Almataus regione, kuriame numatyta konteinerių saugojimo, muitinės sandėliavimo ir blokinių traukinių aptarnavimo veikla.

    Taip pat planuojama apie 11 mln. eurų investicija į terminalo modernizavimą Andižane, Uzbekistane, bendradarbiaujant su valstybine geležinkelių bendrove. Skelbiama, kad modernizuotas objektas galėtų aptarnauti apie 200 000 TEU per metus.

    Rinkos kontekstas aiškus: po geopolitinių sukrėtimų Europoje verslas vis dažniau ieško alternatyvų tradiciniams Eurazijos maršrutams. Vidurinis koridorius laikomas vienu realiausių variantų, tačiau jo sėkmė priklausys nuo infrastruktūros suderinimo, procedūrų supaprastinimo ir pralaidumo Kaspijos jūroje.

  • Buvusios Makoszowy kasyklos teritorija atgimė: „Grupa Clip“ atidarė galingą terminalą

    Buvusios Makoszowy kasyklos teritorija atgimė: „Grupa Clip“ atidarė galingą terminalą

    Zabrze, pietų Lenkijoje, oficialiai pradėjo veikti „South Poland Terminal“ – naujas geležinkelio krovinių perkrovimo terminalas, įrengtas buvusios Makoszowy kasyklos teritorijoje. Projektas pristatomas kaip vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip pramoniniai, po kasybos apleisti plotai gali būti grąžinami ekonomikai.

    Investiciją įgyvendino „Grupa Clip“, o vieta pasirinkta neatsitiktinai: teritorijoje jau buvo geležinkelio atšaka, sujungta su nacionaline geležinkelių infrastruktūra. Papildomu pranašumu tapo ir artimi automagistralių A4 bei A1 mazgai, leidžiantys greičiau paskirstyti krovinius kelių ir geležinkelių grandinėmis.

    „Mūsų nuomone, investicijų plėtra pokasybinėse teritorijose yra teisinga kryptis: nereikia logistikos statyti miškuose ar kitose vertingose vietose, geriau grąžinti gyvybę ekonomiškai apleistoms erdvėms“, – sakė „Grupa Clip“ vadovė Agnieszka Hipś.

    Ko tikėtis iš terminalo

    Terminale įrengti keturi pagrindiniai 750 metrų ilgio keliai, skirti darbui su ilgesniais krovininiais sąstatais. Krovos operacijoms sumontuotos dvi didelės vartinės kranų sistemos, kurios turėtų užtikrinti spartų konteinerių apdorojimą.

    Skelbiama, kad projektinis pajėgumas siekia apie 312 000 TEU per metus. Toks mastas svarbus intermodaliniam transportui, kai kroviniai derinami tarp geležinkelių, kelių ir jūrų uostų, mažinant priklausomybę nuo vieno transporto būdo.

    Investicijų suma ir strateginė kryptis

    Bendra projekto vertė siekia apie 91 000 000 eurų, o terminalas orientuotas į konteinerinių krovinių srautus tarp uostų ir pietinės Lenkijos pramoninių regionų. Taip siekiama sutrumpinti tiekimo grandines ir sumažinti logistikos „butelio kaklelius“ vietose, kuriose krovinių srautai auga greičiau nei infrastruktūros pralaidumas.

    „Esame Baltijos–Adrijos koridoriuje, esame kelyje į Ukrainą ir esame labai didelėje vidaus rinkoje“, – sakė Agnieszka Hipś.

    ES parama ir platesnis kontekstas

    Projektas gavo finansavimą pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę: skirta apie 16 000 000 eurų parama. Papildomai pritraukta apie 18 000 000 eurų paskola, kuri skirta infrastruktūros ir įrangos plėtrai.

    Makoszowy kasykla veikė nuo XX amžiaus pradžios, o anglies gavyba joje buvo nutraukta 2016 metais. Terminalo startas rodo platesnę tendenciją regione: senos pramonės teritorijos vis dažniau pritaikomos logistikai, kuri tampa kritiškai svarbi dėl augančių intermodalinių srautų ir poreikio efektyviau sujungti Europos transporto koridorius.