Tag: Konteinerių terminalai

  • Lenkija „iš jūros“ kuria 186 ha naujos žemės: startuoja milžiniško giliavandenio uosto statybos

    Lenkija „iš jūros“ kuria 186 ha naujos žemės: startuoja milžiniško giliavandenio uosto statybos

    Švinouščėje pradėtas naujas išorinio uosto projektų etapas: rangovams perduota statybų aikštelė ir jau tiesiamas laikinas techninis kelias. Taip startuoja „Przylądek Pomerania“ plėtra, kuria siekiama sukurti giliavandenį konteinerių terminalą, pritaikytą didžiausiems Baltijos jūroje galintiems plaukti laivams.

    Pirmasis darbų paketas apima daugiau nei 2,5 kilometro techninio kelio įrengimą su inžinerine infrastruktūra. Numatyti elektros tinklai ir lietaus nuotekų sistema, o kelias bus naudojamas sunkiajai statybinei technikai ir komandoms, dirbsiančioms tiek sausumoje, tiek jūroje.

    Planuojama, kad šie parengiamieji darbai truks apie 10 mėnesių. Statytojai pabrėžia, jog tai yra praktinis projekto perėjimas nuo planavimo ir parengties į realią įgyvendinimo fazę, kuri paprastai yra kritiška didelių uostų investicijoms.

    Darbai vyksta ir Baltijoje

    Lygiagrečiai darbai vyksta Baltijos jūroje, kur ruošiama vieta būsimam bangolaužiui. Jūros dugnas valomas ir tvarkomas tam, kad vėlesniuose etapuose būtų galima saugiai pradėti pagrindinius hidrotechninius darbus, kurie lems uosto apsaugą nuo bangavimo ir audrų.

    Projektas numato ir naujos sausumos formavimą Zatokoje Pomeranijoje į rytus nuo SGD terminalo. Iš jūros ketinama susigrąžinti apie 186 hektarus teritorijos, kuri taps pagrindu terminalui, krantinėms ir kitai uosto infrastruktūrai.

    Kokio dydžio bus terminalas?

    Planuojama, kad giliavandenio terminalo krantinė sieks apie 1,3 kilometro, o papildomai numatoma suformuoti beveik 3 kilometrus naujų krantinių. Uosto baseino gylis turėtų siekti apie 17 metrų, o laivybos kanalas būtų atitinkamai gilinamas, kad būtų sudarytos sąlygos priimti didžiausius konteinerinius laivus, galinčius užsukti į Baltijos jūrą.

    Skelbiama, kad terminalo projektinis pajėgumas galėtų siekti iki 2 mln. TEU per metus. TEU yra standartinis mato vienetas, atitinkantis vieną 20 pėdų konteinerį, kuriuo dažniausiai lyginami skirtingų uostų perkrovos pajėgumai.

    Akcentas – logistika ir mažesnė tarša

    Uosto plėtra apima ir sausumos ryšių stiprinimą: naujus kelius, geležinkelio jungtis, atšakas bei inžinerinius tinklus, be kurių konteinerių terminalas negalėtų veikti pilnu pajėgumu. Taip pat numatomi pastatai ir infrastruktūra pasienio, muitinės bei sanitarinėms tarnyboms.

    Atskirai pabrėžiami sprendimai, skirti mažinti taršą ir triukšmą, tarp jų ir laivų maitinimas elektra iš kranto, kai jie stovi prie krantinės. Tokios priemonės vis dažniau diegiamos didžiuosiuose Europos uostuose, nes griežtėja aplinkosaugos reikalavimai ir didėja spaudimas mažinti emisijas pakrančių miestuose.

    „Przylądek Pomerania“ įvardijamas kaip būsimas regioninis krovinių paskirstymo centras Lenkijai ir Vidurio bei Rytų Europai. Projekto pabaiga šiuo metu siejama su maždaug 2030 metais, tačiau tokių masto infrastruktūros darbų grafikai gali kisti dėl leidimų, finansavimo, rangos etapų ir hidrometeorologinių sąlygų Baltijoje.

  • Gdynės uostas stiprina konteinerių pajėgumus: BCT pradėjo dirbti su kranais didžiausiems laivams

    Gdynės uoste veikiantis Baltijos konteinerių terminalas BCT oficialiai pradėjo eksploatuoti naują krovos infrastruktūrą, kurios ašis – nauji krantiniai konteinerių kranai. Terminalas tikisi, kad investicija leis greičiau aptarnauti laivus, didinti krovos apimtis ir geriau atliepti augančius klientų lūkesčius dėl patikimos logistikos.

    Naujieji STS tipo kranai skirti dideliems konteineriniams laivams, kurie vis dažniau plaukioja Baltijos jūroje. Pasak terminalo, didesnis kėlimo aukštis ir ilgesnis strėlių išsikišimas turėtų padėti efektyviau krauti konteinerius ir mažinti laivų prastovas prie krantinių.

    „Tai naujas etapas Gdynės uostui – kalbame ne vien apie techniką, o apie realiai pasikeitusias terminalo galimybes“, – sakė infrastruktūros viceministras Arkadiuszas Marchewka.

    Ko tikimasi iš modernizacijos?

    BCT vadovybė akcentuoja, kad nauja įranga didina terminalo lankstumą ir leidžia stabiliau planuoti krovos darbus piko metu. Kuo trumpesnis laivo aptarnavimo laikas ir kuo tikslesnis krovinių judėjimas, tuo konkurencingesnis tampa uostas regione, ypač kai įmonės ieško alternatyvų perkrautoms logistikos grandinėms.

    „Nauja infrastruktūra leidžia geriau atitikti klientų lūkesčius dėl greitų, nuspėjamų ir šiuolaikiškų logistinių sprendimų. Norime, kad Gdynė būtų natūralus pasirinkimas Baltijos regione“, – sakė BCT valdybos pirmininkas Wojciechas Szumielewiczius.

    Uosto atstovai taip pat pabrėžia strateginį aspektą: terminalų infrastruktūra laikoma svarbia ne tik verslui, bet ir viso regiono tiekimo grandinių atsparumui. Pastaraisiais metais Europoje daugiau dėmesio skiriama kritinės infrastruktūros stiprinimui, krovinių nukreipimo galimybėms ir intermodaliniams sprendimams, kai jūrų transportas glaudžiai siejamas su geležinkeliais bei keliais.

    Projektas su ES parama

    Terminalo įrangos atnaujinimas buvo vykdomas platesnės Gdynės uosto infrastruktūros plėtros kontekste. BCT skelbia, kad projektas apėmė ne tik krantinius kranus, bet ir kitą krovos techniką, reikalingą terminalo darbui bei intermodalinėms operacijoms.

    Bendra projekto vertė siekė apie 74,5 mln. eurų, o Europos Sąjungos finansavimas sudarė apie 29,8 mln. eurų. Parama skirta pagal Krajowy Plan Odbudowy priemonę, orientuotą į intermodalinių terminalų modernizavimą ir našesnę krovos įrangą.

    Gdynės uoste veikia du konteinerių terminalai – BCT ir GCT. Uostas pastaraisiais metais fiksuoja augančias konteinerių apimtis: 2025 metais Gdynėje perkrauta daugiau nei 1 000 000 TEU, o metinis augimas siekė 5,27 proc.