CP v2

Tag: Konteinervežiai

  • Į Gdanską atplaukė pasaulio rekordininkas: „OOCL“ milžinas keičia konteinerių gabenimą

    Į Gdanską atplaukė pasaulio rekordininkas: „OOCL“ milžinas keičia konteinerių gabenimą

    Į Gdansko konteinerių terminalą Baltic Hub užsuko „OOCL Wisdom“ – vienas didžiausių pasaulyje konteinerinių laivų, galintis plaukti naudodamas metanolį. Terminalas skelbia, kad laivas priskiriamas itin didelių konteinervežių klasei, aptarnaujančiai pagrindinius pasaulinės prekybos maršrutus.

    „OOCL Wisdom“ maksimali talpa siekia 24 168 TEU, o tai reiškia, kad vienu reisu jis gali gabenti dešimtis tūkstančių standartinių konteinerių. Laivo ilgis yra 399 metrai, plotis – 61 metras, o bendroji talpa viršija 230 000 GT.

    „OOCL Wisdom“ valdo Honkongo vežėjas „Orient Overseas Container Line“ (OOCL), priklausantis didžiausiems pasaulio konteinerinės logistikos rinkos žaidėjams. Bendrovė veikia ir per „Ocean Alliance“, kurio tinklas apima daugiau nei 180 savaitinių reisų visame pasaulyje.

    Laivo apsilankymas Gdanske siejamas ir su platesne laivybos kryptimi – emisijų mažinimu bei alternatyvių degalų diegimu. Metanolis laikomas vienu perspektyviausių sprendimų dekarbonizuojant laivybą, ypač kai jis gaminamas iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau rinkai vis dar iššūkiu išlieka tiekimo apimtys ir kaina.

    „OOCL Wisdom“ yra pirmasis šio vežėjo konteinervežis su dviejų rūšių degalų sistema, leidžiančia naudoti tiek tradicinius degalus, tiek metanolį. Tai taip pat pirmasis naujos septynių tokio tipo laivų serijos vienetas, kuriuo siekiama derinti didelį krovinių pajėgumą ir mažesnį poveikį aplinkai.

    Pasak Baltic Hub, laivas aprūpintas moderniomis energinio efektyvumo ir saugos technologijomis, padedančiomis optimizuoti reisus ir sumažinti degalų sąnaudas. Tokie sprendimai tampa vis svarbesni, nes tarptautinė laivybos reguliavimo kryptis griežtėja, o klientai vis dažniau reikalauja mažesnio anglies pėdsako visoje tiekimo grandinėje.

    „OOCL Wisdom“ buvo prišvartuotas prie T2 krantinės, o po krovos darbų išplaukė iš Gdansko uosto rugsėjo 2 dieną apie 22 valandą. Terminalas pabrėžia, kad tokie laivų vizitai patvirtina Gdansko vaidmenį kaip vieno svarbiausių Baltijos regiono giliavandenių konteinerių mazgų.

    Sezoniškai augant konteinerių srautams ir laivams didėjant, uostų konkurencingumą vis labiau lemia gyliai, krantinių pajėgumai, kranų našumas ir greitos jungtys su sausumos logistika. Baltic Hub nurodo, kad tai yra didžiausias giliavandenis konteinerių terminalas Baltijos jūroje ir vienintelis regione, galintis reguliariai aptarnauti daugiau nei 24 000 TEU talpos laivus.

    Į Gdanską anksčiau jau buvo užsukę kiti modernūs gigantai, tarp jų „CMA CGM Symi“, varomas suskystintomis gamtinėmis dujomis, taip pat „OOCL Hong Kong“, kadaise vadintas didžiausiu pasaulyje konteinervežiu. Terminalas teigia, kad didžiųjų laivų maršrutai Baltijos kryptimi rodo stiprėjantį regiono įtraukimą į tiesiogines tarpžemynines tiekimo grandines.

    „Kiekvienas toks užsukimas parodo, kokį svarbų vaidmenį Gdanskas atlieka pasaulinių oceaninių jungčių žemėlapyje“, – teigiama Baltic Hub pranešime.

  • Į Gdansko Baltic Hub atplaukė pasaulio rekordininkas OOCL Wisdom: dvigubas metanolio variklis

    Į Gdansko konteinerių terminalą Baltic Hub atplaukė OOCL Wisdom – itin didelės talpos laivas, išsiskiriantis dvigubu varikliu, pritaikytu naudoti metanolį. Terminalas skelbia, kad tai pirmasis naujos serijos laivas, kuriais vežėjas atnaujina savo flotilę mažesnių emisijų kryptimi.

    OOCL Wisdom talpa siekia 24 168 TEU, o pats laivas yra 399 metrų ilgio ir 61 metro pločio. Tokie parametrai priskiria jį didžiausių pasaulyje konteinervežių klasei, kurią gali priimti tik moderni infrastruktūra ir giliavandeniai terminalai.

    Laive įdiegtas dvigubas variklis, galintis naudoti metanolį kaip alternatyvų kurą, taip pat energinio efektyvumo ir saugos sprendimai, skirti optimizuoti eksploataciją. Metanolis laivybos sektoriuje vis dažniau minimas kaip vienas iš realistiškiausių tarpinių žingsnių, nes leidžia mažinti iškastinio kuro naudojimą ir prisitaikyti prie griežtėjančių tarptautinių reikalavimų.

    Gdansko terminalo augimas

    Baltic Hub pabrėžia, kad reguliariai aptarnaujami tokio dydžio laivai stiprina Gdansko vaidmenį pasauliniuose jūrų prekybos maršrutuose. Tai svarbu ne tik Lenkijos rinkai – didelių laivų užsukimai didina viso regiono patrauklumą krovinių srautams.

    Terminalas 2025 metais pasiekė rekordą – perkrauta 2,76 milijono TEU, o metinis augimas siekė 23 proc. Be to, 2026 metų liepą fiksuotas didžiausias mėnesio rezultatas: 310 274 TEU, pirmą kartą perkopus 300 000 TEU ribą per vieną mėnesį.

    Kas valdo Baltic Hub?

    Baltic Hub yra didžiausias Lenkijos konteinerių terminalas, jame dirba beveik 1 500 žmonių. Terminalo akcininkai – PSA International, Lenkijos plėtros fondas ir IFM Global Infrastructure Fund.

    Tiek laivo OOCL Wisdom techniniai sprendimai, tiek terminalo perkrovos rekordai rodo bendrą tendenciją: jūrų logistika vienu metu didina mastą ir ieško alternatyvių degalų, kad išliktų konkurencinga bei atitiktų aplinkosaugos standartus.

  • Pietų Korėja pirmąkart plaukia per Arktį į Europą: konteinervežis turėtų pasiekti Gdanską

    Pietų Korėja į Europą išsiuntė pirmąjį savo konteinervežį maršrutu per Arktį – laivu plaukiama vadinamuoju Šiaurės jūrų keliu. Laivas į kelionę iš Busano išplaukė šeštadienio vakarą vietos laiku, pranešė šalies vandenynų ministerija.

    Teigiama, kad reisą vykdo Pietų Korėjos logistikos bendrovė „PanStar“. Krovinį sudaro, be kita ko, automobilių dalys, chemijos produktai ir apie 100 tuščių konteinerių.

    Planuojama, kad laivas pakeliui užsuks į Felixstowe Jungtinėje Karalystėje ir Roterdamą Nyderlanduose. Gdansko uostą jis turėtų pasiekti rugsėjo viduryje, o vėliau grįžti į Busaną; visas bandymas turėtų trukti apie 45 dienas.

    Šis sprendimas siejamas su išaugusiomis rizikomis tradiciniuose maršrutuose per Artimuosius Rytus, kai dalis vežėjų ir užsakovų ieško alternatyvų Sueco kanalui. Arktyje kelias į Šiaurės Europą teoriškai yra trumpesnis, tačiau jį riboja sezoniškumas, ledų sąlygos ir griežti saugumo reikalavimai.

    Prezidentas Lee Jae Myung Arkties laivybą yra įvardijęs kaip prioritetą valstybei, kurios eksportas ypač priklauso nuo jūrų transporto. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad jei tokie reisai daugėtų, iki 2030 metų Arktis galėtų tapti labiau įprastu prekybos maršrutu daliai krovinių.

    Vis dėlto iniciatyva kelia ir politinių klausimų. Šiaurės jūrų kelias didžiąja dalimi driekiasi per Rusijos kontroliuojamas akvatorijas, todėl Vakarų sąjungininkams siekiant izoliuoti Rusiją dėl karo Ukrainoje, bet kokia praktinė koordinacija ar pagalbos mechanizmai gali tapti jautrūs.

    Skelbiama, kad Seulas su Maskva derino techninius kelionės aspektus, įskaitant galimą pagalbą ekstremaliose situacijose, pavyzdžiui, laivui įstrigus lede. Tokiose platumose dažnai prireikia ledlaužių palydos, specialios klasės laivų ir iš anksto numatytų gelbėjimo procedūrų.

    Aplinkosaugininkai taip pat kritikuoja vis dažnesnius reisus per Arktį, pabrėždami rizikas ekosistemoms ir galimą papildomą poveikį ledo tirpimui. Laivyba regione reiškia ne tik taršos ir avarijų grėsmę, bet ir didesnį triukšmą bei poveikį jūrų gyvūnijai.

    Norvegijos Tolimosios Šiaurės logistikos centro duomenimis, pernai Arkties maršrutu plaukė 88 laivai, atlikę 103 reisus. Tai daugiau nei 2024 metais, kai fiksuoti 97 reisai, ir gerokai daugiau nei 2022 metais, kai jų buvo 43.

  • 400 metrų milžinas jau plaukia į Europą: „CMA CGM“ parodė didžiausią LNG laivą

    400 metrų milžinas jau plaukia į Europą: „CMA CGM“ parodė didžiausią LNG laivą

    Prancūzijos laivybos grupė „CMA CGM“ pradėjo pirmąjį naujojo konteinervežio „CMA CGM Notre Dame“ reisą į Europą. Tai didžiausias po Prancūzijos vėliava plaukiojantis konteinerinis laivas ir, bendrovės teigimu, didžiausias pasaulyje konteinervežis, varomas suskystintomis gamtinėmis dujomis.

    Laivas yra apie 400 metrų ilgio ir maždaug 62 metrų pločio, o aukštis siekia apie 75 metrus. Tokio masto laivai priskiriami itin didelės talpos konteinervežiams, kurie formuoja pagrindines Azijos ir Europos prekybos linijas ir lemia, kaip greitai bei kokia kaina keliauja prekės.

    „CMA CGM Notre Dame“ vienu reisu gali gabenti apie 24 212 TEU konteinerių, dalį jų galima šaldyti, nes laive įrengta apie 1 600 elektros lizdų šaldomiems konteineriams. Konstrukcija taip pat projektuota taip, kad talpa būtų padidinta nekeičiant pagrindinių gabaritų.

    Alternatyviam kurui skirtas suskystintų gamtinių dujų bakas, kurio talpa siekia apie 18 600 kubinių metrų. Toks rezervas leidžia atlikti ilgas keliones su pilnu kroviniu, o pats LNG šiandien dažnai pristatomas kaip tarpinis sprendimas mažinant laivybos emisijas, nors galutinis klimato tikslų įgyvendinimas priklauso ir nuo metano nuotėkio kontrolės.

    Laive įdiegti sprendimai, skirti energijos vartojimui optimizuoti: aerodinaminį pasipriešinimą mažinantys korpuso ir antstatų sprendiniai, taip pat skaitmeninės valdymo technologijos. Tokie įrankiai padeda taupyti kurą ir palengvina manevravimą intensyvaus eismo uostuose.

    Milžiniškam laivui nereikia didelės komandos: dėl automatizacijos ir modernių sistemų įgula gali siekti apie 30 jūrininkų. Tai atspindi visos pramonės tendenciją, kai vis daugiau procesų stebima ir valdoma nuotoliniu principu, o sauga ir efektyvumas vis labiau remiasi duomenimis.

    Laivas išplaukė iš Kinijos ir į Europą turėtų atvykti liepos pradžioje, o oficiali inauguracija numatyta Havre. „CMA CGM“ šį projektą sieja su ilgalaikiais emisijų mažinimo tikslais iki 2050 metų, o maršrutai turėtų apimti didžiuosius Europos ir Azijos uostus.

    Pasaulinė laivyba šiuo metu juda keliomis kryptimis vienu metu: didinamas laivų mastas, diegiami efektyvumą keliantys skaitmeniniai sprendimai, o kartu ieškoma mažiau taršių degalų. Tarptautinė jūrų organizacija yra nustačiusi reikalavimus emisijoms mažinti, todėl LNG, metanolis, amoniakas ir biokuras tampa pagrindinėmis kryptimis, dėl kurių varžosi laivybos bendrovės ir uostų infrastruktūros planuotojai.