Oklahomos aukštažolių prerijose JAV per kelis dešimtmečius įvyko retas gamtosaugos sėkmės pavyzdys: kadaise į laisvę paleista 300 amerinių bizonų banda išaugo iki daugiau nei 2 000 gyvūnų. Šiandien bizonai laikomi vienu svarbiausių veiksnių, padedančių atkurti nykstančią prerijų ekosistemą.
Istorija prasidėjo 1993 metais, kai ūkininkų šeima gamtosaugos organizacijai perdavė 300 bizonų, kad jie būtų perkelti į saugomą teritoriją. Gyvūnai buvo išleisti į rezervatą Oklahomoje, kur dar iki tol buvo pradėtas žemių supirkimas, siekiant išsaugoti aukštažoles prerijas.
Kodėl bizonai svarbūs prerijoms
Bizonai veikia prerijas ne tik kaip žolėdžiai, bet ir kaip ekosistemos „inžinieriai“. Ganydamiesi jie nevienodai nuėda augaliją, todėl vienos rūšys neįsigali visur, o pievose išlieka augalų įvairovė.
Judėdami per teritoriją bizonai išmina takus, su išmatomis paskleidžia maistines medžiagas ir taip keičia dirvožemio sudėtį. Be to, voliodamiesi žemėje jie suformuoja negilias įdubas, kuriose po lietaus kaupiasi vanduo, o tai sukuria mikrobuveines vabzdžiams ir kitiems smulkiesiems organizmams.
Banda auga, bet yra valdoma
Rezervate skaičius nėra paliekamas vien natūraliam augimui, nes per didelė populiacija gali nualinti ganyklas ir pakenkti buveinėms. Dėl to banda valdoma kasmet, o rudenį, po atrankos ir reguliavimo priemonių, gyvūnų skaičius paprastai sumažėja.
Gamtosaugininkai nurodo, kad vasaros sezono metu bandoje gali būti apie 2 700 bizonų, įskaitant tų metų jauniklius. Tokia dinamika leidžia palaikyti pusiausvyrą tarp gyvūnų poreikių ir prerijų atsistatymo tikslų.
Kontroliuojami deginimai ir moksliniai duomenys
Bizonų ganymas rezervate derinamas su kontroliuojamais žolės deginimais, kurie padeda stabdyti krūmų ir medžių plitimą atvirose pievose. Skirtingos teritorijos deginamos nevienodu metu, kad susidarytų įvairaus „amžiaus“ augalija, o tai svarbu daugeliui rūšių.
Moksliniai tyrimai, apžvelgę beveik 30 metų augalijos duomenis, rodo, kad teritorijose, kur ganosi stambūs laukiniai žolėdžiai, vietinių augalų rūšių įvairovė dažnai būna didesnė. Tokie rezultatai sustiprina požiūrį, kad bizonai gali būti veiksminga priemonė atkuriant istoriškai formuotas prerijų sąlygas.
Šiandien saugoma teritorija Oklahomoje apima daugiau nei 16 000 hektarų ir yra laikoma vienu didžiausių aukštažolių prerijų apsaugos projektų. Specialistai pabrėžia, kad bizonų sugrąžinimas ne tik simbolinis, bet ir praktiškai prisideda prie vienos labiausiai sunykusių Šiaurės Amerikos ekosistemų atkūrimo.
