Tag: Kooperatyvai

  • 80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės jau gali ruoštis naujam paramos kvietimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastintąja tvarka. Paraiškas bus galima teikti nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos per ŽŪMIS elektroninę sistemą.

    Šiam kvietimui numatyta daugiau kaip 3,6 mln. eurų parama kitų augalininkystės sektorių ūkių investicijoms. Priemonė skirta ne tik gamybos pajėgumų stiprinimui, bet ir sprendimams, kurie padeda ūkiui tapti efektyvesniam bei konkurencingesniam.

    Kiek galima gauti ir kokiomis sąlygomis?

    Vienam projektui gali būti skirta iki 80 000 eurų negrąžintinos paramos. Įprastai parama gali sudaryti iki 40 proc. tinkamų finansuoti investicijų vertės, todėl planuojant biudžetą svarbu iš anksto įsivertinti, kokią dalį teks padengti nuosavomis lėšomis ar skolintu finansavimu.

    Jauniesiems ūkininkams, kurie dėl paramos kreipiasi pirmą kartą per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos ir atitinka reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

    Kur nukreipta didžiausia paramos dalis?

    Finansavimas šiame kvietime paskirstytas pagal regionus. Sostinės regione kitiems augalininkystės sektoriams, išskyrus sodininkystę, daržininkystę, uogininkystę, gėlininkystę ir vaistažolininkystę, numatyta iki 728 095 eurų.

    Vidurio ir Vakarų regione tiems patiems sektoriams numatyta iki 2 912 380 eurų. Tai reiškia, kad didžiausia lėšų dalis orientuota į regionų ūkius, kurie planuoja investicijas į gamybą ir veiklos modernizavimą.

    Kam tinka ši priemonė?

    Parama skirta ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir ūkyje pagamintų ar išaugintų produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, bei jų tiekimui rinkai. Praktikoje tai atveria galimybes investuoti ne vien į techniką ar įrangą, bet ir į sprendimus, leidžiančius sukurti didesnę pridėtinę vertę pačiame ūkyje.

    Paraiškas gali teikti ūkininkai ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą ir užsiimantys žemės ūkio veikla ir arba perdirbimu bei produkcijos pateikimu rinkai. Taip pat gali kreiptis pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys narių produkciją, ją realizuojantys arba perdirbantys ir parduodantys pagamintus produktus.

    Žemės ūkio ministerija ragina paraiškų rengimo neatidėti paskutinei minutei: iš anksto pasirūpinti dokumentais, tiksliai susiplanuoti investicijas ir įsivertinti, ar pasirinkti sprendimai atitinka tinkamumo finansuoti reikalavimus. Praktikoje būtent pasirengimo kokybė dažnai lemia, ar paraiška bus įvertinta sklandžiai ir ar projektą pavyks įgyvendinti be brangių korekcijų.

  • Pieno ūkininkams – 30 mln. eurų avansas anksčiau: kiek gausite už karvę ir kas rizikuoja negauti

    Pieno ūkius šį rudenį pasieks anksčiau pradedamos mokėti avansinės susietosios pajamų paramos išmokos už pienines karves. Nuo rugsėjo 16 dienos daugiau kaip 11 000 gavėjų per pirmąsias mokėjimų dienas turėtų pasidalyti daugiau kaip 30 mln. eurų, tai sudaro apie 87 proc. planuojamos avansinės dalies.

    Šiemet avansai pradedami mokėti maždaug mėnesiu anksčiau nei pernai, todėl daliai ūkių tai gali tapti svarbia apyvartinių lėšų injekcija prieš sezoniškai didesnes išlaidas. Žemės ūkio sektoriuje tai ypač aktualu dėl pašarų ruošimo, energijos, darbo jėgos ir veterinarijos sąnaudų svyravimų.

    Keturi tarifai pagal bandos dydį

    2026 metais avansinės susietosios paramos už pienines karves dydžiai suskirstyti į keturias pakopas pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių. Už pirmąsias 10 karvių (imtinai) numatyta 156,20 euro už pieninę karvę.

    Už 11–50-ąją karvę (imtinai) nustatyta 200,90 euro išmoka, o už 51–150-ąją karvę (imtinai) – 223,20 euro. Nuo 151-osios karvės ir daugiau avansinė išmoka sieks 167,30 euro už pieninę karvę.

    Papildomos išmokos kooperatyvams ir tyrimams

    Numatytos ir dvi papildomos avansinės dalys, kurios gali padidinti galutinę išmoką konkrečiam laikytojui. Papildomi 22,50 euro už pieninę karvę bus mokami tais atvejais, kai laikytojas buvo pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys ir pieną pardavė tam kooperatyvui.

    Dar 7,50 euro už pieninę karvę bus skiriama laikytojams, kurių tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose. Tokios priemokos dažniausiai siejamos su skaidresne rinkos struktūra, geresniu derybiniu ūkių svoriu ir duomenimis grįstu bandų valdymu.

    Kada pinigai gali nepasiekti sąskaitos

    Avansinė išmokos dalis nebus mokama pareiškėjams, kurių patikrinimai dėl atitikties paramos teikimo reikalavimams dar nėra baigti. Praktikoje tai reiškia, kad išmokėjimo terminai gali nusikelti, jei nustatoma neatitikimų deklaracijose, registruose ar faktiniuose valdos duomenyse.

    Visai 2026 metų paramai už pienines karves numatyta 46,2 mln. eurų, o avansinei daliai – 34,5 mln. eurų. Avansinės išmokos gali būti mokamos iki lapkričio 30 dienos, o likusi paramos dalis planuojama nuo gruodžio 1 dienos.

    Paramos dydžiai ir mokėjimo tvarka nustatyti žemės ūkio ministro įsakymuose ir administravimo taisyklėse. Ūkiams, kurie planuoja pinigų srautus, svarbiausia įsivertinti, kuriai pakopai priskiriama banda, ar tenkinamos priemokų sąlygos ir ar nėra rizikų, dėl kurių mokėjimas galėtų vėluoti.

  • Lenkijoje ES pinigai keičia likimus: kooperatyvas bedarbiams siūlo kelią atgal į darbą

    Lenkijoje ES pinigai keičia likimus: kooperatyvas bedarbiams siūlo kelią atgal į darbą

    Pietų Lenkijos Bielavos mieste socialinės ekonomikos iniciatyva padeda vyrams, ilgą laiką buvusiems už įprastos darbo rinkos ribų dėl benamystės, priklausomybių ir nutrūkusių socialinių ryšių. Vietos kooperatyvas „Arte“ veikia kaip ne pelno siekianti įmonė, kurioje darbas derinamas su palaikymu ir aiškia kasdienės rutinos struktūra.

    Tokio modelio esmė yra tai, kad žmogui suteikiamas laikas grįžti į stabilų gyvenimo ritmą, o darbiniai įgūdžiai atkuriami palaipsniui. Praktikoje tai reiškia ne tik užduotis ir atsakomybes, bet ir lankstesnį požiūrį į sveikimą bei dažnai pasitaikančius atkryčius, kurie komercinėse įmonėse paprastai netoleruojami.

    Projektas su 630 000 eurų biudžetu

    Kooperatyvo veikloje svarbią vietą užima projektas „Drugeliai iš Žemutinės Silezijos“, kurio bendras biudžetas siekia 630 000 eurų. 70 proc. finansavimo skiriama iš Europos socialinio fondo plius, kuris yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos instrumentų investuoti į žmonių įgūdžius, užimtumą ir socialinę įtrauktį.

    Finansavimas leidžia organizuoti profesinius mokymus ir suteikti kvalifikacijas, kurios pripažįstamos visoje Europoje, pavyzdžiui, suvirinimo sertifikavimą. Tokie dokumentai didina tikimybę, kad žmogus po programos galės konkuruoti darbo rinkoje ne tik vietiniu, bet ir platesniu mastu.

    Kodėl socialinė ekonomika tampa vis svarbesnė

    Kooperatyvo vadovas Jarosławas Pileckis pabrėžia, kad socialinės ekonomikos įmonėse svarbiausia yra sukurti normalumo etapą, kurio dažnai trūksta žmonėms, patyrusiems ilgalaikę atskirtį.

    „Komercinės įmonės dažniausiai neturi galimybės suteikti žmogui tiek laiko ir lankstumo, kiek reikia atsigavimui ir grįžimui į įprastą ritmą“, – sakė Jarosławas Pileckis.

    Europos Komisija nurodo, kad Europos Sąjungoje veikia apie 4,3 mln. socialinės ekonomikos organizacijų, kurios sukuria apie 11,5 mln. darbo vietų, tai sudaro maždaug 6 proc. visos darbo jėgos. Šie skaičiai rodo, kad socialinė ekonomika nebėra nišinė sritis, o tampa reikšminga užimtumo ir socialinės politikos dalimi.

    Ilgalaikio nedarbo problema ir sprendimai

    Ilgalaikis nedarbas dažnai susijęs ne vien su kvalifikacijos stoka, bet ir su sveikatos problemomis, priklausomybėmis, skolomis ar būsto neturėjimu. Todėl vien darbo pasiūlymo dažnai neužtenka, reikalingos paslaugos ir palaikymas, kurie padėtų žmogui išlaikyti darbo vietą.

    Tokie projektai kaip Bielavoje veikianti iniciatyva atspindi plačiau Europoje taikomą kryptį, kai socialinė politika jungiama su praktiniais profesiniais įgūdžiais. Tikslas yra ne trumpalaikis įdarbinimas, o ilgalaikis grįžimas į darbo rinką ir mažesnė rizika vėl atsidurti socialinės atskirties rate.