CP v2

Tag: KOPA

  • Projektas KOPA įsibėgėjo: nemokama pagalba šeimoms jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Visoje Lietuvoje vykdomas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) per įgyvendinimo laikotarpį jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Socialinės pagalbos modelis orientuotas į prevenciją ir psichosocialinę paramą, kad problemos būtų sprendžiamos anksčiau, nelaukiant, kol jos taps gilesnės.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. KOPA planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, o paslaugos teikiamos visose šalies savivaldybėse.

    Kas įeina į kompleksines paslaugas

    Kaip nurodo Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė, kompleksiškumas reiškia, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias paslaugas. Tai apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių užsiėmimus.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė J. Lazauskienė.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Projekto logika paremta tuo, kad ankstyva pagalba mažina riziką, jog laikini sunkumai virs ilgalaikėmis socialinėmis ar emocinėmis problemomis.

    Pagalbos tinklas visoje šalyje

    KOPA veikia nacionaliniu mastu, o koordinavimas savivaldybėse patikėtas Bendruomeniniams šeimos namams. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugos organizuojamos arčiau žmogaus gyvenamosios vietos, o esant poreikiui sudaromos papildomos sąlygos, kad pagalba būtų realiai pasiekiama.

    Projekte numatoma spręsti ir paslaugų prieinamumo kliūtis, kurios dažnai lemia, kad žmonės atidėlioja pagalbą. Kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu, kad konsultacijos ir užsiėmimai būtų įmanomi šeimoms, auginančioms vaikus.

    Rezultatai ir aktualiausios temos

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad suteikta pagalba padėjo spręsti problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgyjamus kasdien pritaikomus įgūdžius.

    Per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų. Didelė dalis tikslinės grupės yra darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus, todėl projektas siejamas su ilgalaike šeimos politikos kryptimi ir socialinės atskirties prevencija.

    Paslaugų turinys pritaikomas prie realių krizių, su kuriomis susiduria šeimos: skyrybų ir santykių konfliktų, priklausomybių, pogimdyminės depresijos, vienišumo, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimo. Tokios temos pastaraisiais metais vis dažniau įvardijamos kaip sritys, kuriose ankstyva psichosocialinė pagalba leidžia sumažinti ilgalaikes pasekmes tiek šeimai, tiek bendruomenei.

    Projektas įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Projekto vykdytojai pabrėžia, kad būtent tokia partnerystė padeda paslaugas pritaikyti skirtingų regionų poreikiams.

    Gyventojai, norintys gauti paslaugas, gali kreiptis į savo savivaldybėje veikiantį Bendruomeninių šeimos namų koordinavimo centrą, kuris nukreipia į tinkamiausias konsultacijas ar užsiėmimus. KOPA tikslas išlieka tas pats: kad pagalba būtų ne išimtis, o lengvai pasiekiama kasdienė praktika.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. gyventojų

    Nemokama prevencinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims Lietuvoje per kelerius metus tapo gerokai lengviau pasiekiama. Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ skelbia jau pasiekęs daugiau nei 72 tūkst. gyventojų, o paslaugos teikiamos visose savivaldybėse.

    Iniciatyva finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, jos bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, pagrindinis tikslas – stiprinti ankstyvą psichosocialinę pagalbą ir užkirsti kelią problemoms, kurios vėliau tampa sunkiai suvaldomos.

    Kokią pagalbą galima gauti

    Pagalba orientuota į realias kasdienes situacijas: santykių krizes, skyrybų laikotarpį, emocinius sunkumus, tėvystės iššūkius, vienišumo patirtis ar priklausomybių keliamas rizikas. Paslaugos gali būti derinamos tarpusavyje, kad žmogus ar šeima gautų ne vienkartinę konsultaciją, o nuoseklų sprendimų kelią.

    Dažniausiai teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai. Darbą su gyventojais atlieka kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    Kodėl akcentuojama prevencija

    Prevencinės paslaugos socialinėje politikoje laikomos viena efektyviausių priemonių: jos padeda reaguoti anksčiau, kai problemos dar neperaugusios į ilgalaikes krizes. Praktikoje tai ypač svarbu šeimoms, auginančioms vaikus, kai įtampa namuose greitai persikelia į vaikų emocinę savijautą, mokymosi rezultatus ir elgesio sunkumus.

    Projekte pabrėžiama, kad pagalba turi būti prieinama ne tik didmiesčiuose. Dėl to dalyje atvejų sudaromos papildomos sąlygos paslaugoms gauti, pavyzdžiui, organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra užsiėmimų metu, kad dalyvauti galėtų ir tie, kuriems tai kitu atveju būtų per sudėtinga.

    Rezultatai ir plėtra iki 2029 metų

    Pagal projekto pateikiamus duomenis, kas mėnesį skirtingose vietovėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per įgyvendinimo laikotarpį suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų. Vertinant paslaugų poveikį, 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų rezultatai rodo, kad 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, jog pagalba jiems padėjo spręsti problemas.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Projektas įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dėl nacionalinio masto ir paslaugų modelio nuoseklumo iniciatyva sulaukia dėmesio ir tarptautiniu lygiu, kaip praktinis pavyzdys, kaip prevencinę pagalbą organizuoti ne fragmentiškai, o sistemiškai.

    Gyventojams, ieškantiems konsultacijų ar užsiėmimų savo savivaldybėje, pagrindinis kelias paprastai yra kreipimasis į Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja paslaugų teikimą vietoje. Taip siekiama, kad žmogui nereikėtų ilgai ieškoti, kur kreiptis, o pagalba būtų pasiekiama kuo arčiau gyvenamosios vietos.

  • Nemokama grupė paaugliams Tauragėje: „Žvelgiant drąsiau“ mokys emocijų ir bendravimo įgūdžių

    Nemokama grupė paaugliams Tauragėje: „Žvelgiant drąsiau“ mokys emocijų ir bendravimo įgūdžių

    Paauglystė dažnai atneša daugiau įtampos, emocinių svyravimų ir klausimų apie save, todėl vis daugiau dėmesio skiriama socialinių ir emocinių įgūdžių stiprinimui. Tauragėje startuoja nemokama grupė 12–16 metų paaugliams „Žvelgiant drąsiau“, kurioje dalyviai saugioje aplinkoje mokysis geriau suprasti save ir kitus.

    Užsiėmimų metu paaugliai bus kviečiami atpažinti ir įvardyti jausmus, kalbėti apie savivertę, asmenines ribas ir kasdienius sunkumus mokykloje ar bendraamžių rate. Praktinės veiklos orientuotos į bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, taip pat į drąsos kurti sveikesnius santykius stiprinimą.

    Kas laukia užsiėmimuose?

    Grupė skirta jaunuoliams, kurie nori daugiau aiškumo savo emocijose, daugiau pasitikėjimo savimi ir geresnio ryšio su bendraamžiais. Tokios programos paprastai remiasi emocijų atpažinimo, savireguliacijos ir konfliktų sprendimo principais, kurie padeda lengviau susitvarkyti su stresinėmis situacijomis.

    Specialistai pabrėžia, kad socialiniai ir emociniai gebėjimai svarbūs ne tik savijautai, bet ir mokymosi procesui bei elgesiui: gebėjimas nusiraminti, paprašyti pagalbos, susitarti su kitais mažina konfliktų tikimybę ir didina saugumo jausmą. Grupinis formatas ypač naudingas, nes leidžia patirti bendrystę ir praktiškai išbandyti naujus bendravimo būdus.

    Data, laikas ir registracija

    Organizatoriai nurodo, kad grupė startuoja 2026 metų birželio 2 dieną. Susitikimai vyks antradieniais nuo 15.00 iki 16.30 valandos, numatyti 5 kassavaitiniai užsiėmimai.

    Grupę ves psichologė Doloresa Sergejevienė. Vietų skaičius ribotas, todėl reikalinga išankstinė registracija, o registracija patvirtinama el. laišku susidarius grupei.

    Kas svarbu žinoti tėvams?

    Dalyvavimas grupėje nemokamas, tačiau dalyviai turės užpildyti dalyvio apklausos anketą. Tokia praktika dažnai taikoma siekiant geriau įvertinti dalyvių poreikius ir užtikrinti tinkamiausią pagalbą.

    Grupė organizuojama įgyvendinant projektą Kompleksinės paslaugos (KOPA), finansuojamą 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Dėl papildomos informacijos organizatoriai kviečia kreiptis nurodytais kontaktais.

  • Kompleksinės paslaugos Visagine: nemokamos konsultacijos ir grupės vaikams, paaugliams, suaugusiesiems

    Kompleksinės paslaugos Visagine: nemokamos konsultacijos ir grupės vaikams, paaugliams, suaugusiesiems

    Visagino šeimos ir vaiko gerovės centras kartu su Europos socialinio fondo agentūra įgyvendina projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“. Jo tikslas – padėti žmonėms ir šeimoms stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti kasdienes socialines ir emocines problemas, dar joms netapus krize.

    Šios kompleksinės paslaugos šeimai laikomos prevencinėmis: jos skirtos tiems, kurie patiria sunkumų, bet nori juos spręsti laiku, nelaukdami, kol situacija peraugs į socialinę riziką. Pagalba teikiama tiek individualiai, tiek grupėse, atsižvelgiant į žmogaus ar šeimos poreikius.

    Centro duomenimis, nuo 2023 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų balandžio 1 dienos paslaugomis jau pasinaudojo 1 268 dalyviai. Per šį laikotarpį suteikta apie 8 939,5 valandos įvairių veiklų ir konsultacijų.

    Gegužės mėnesio užsiėmimai

    Vaikams nuo 7 iki 13 metų numatyti socialinių įgūdžių užsiėmimai, kuriuose dėmesys skiriamas komunikacijai: kaip pradėti pokalbį, kaip klausytis ir aiškiai išsakyti mintis. Veiklos planuojamos su praktinėmis užduotimis, kurios padeda įgūdžius pritaikyti realiose situacijose.

    Paaugliams nuo 13 iki 18 metų rengiama socialinių įgūdžių ugdymo grupė, orientuota į bendravimą, bendradarbiavimą ir konfliktų sprendimą. Tokie užsiėmimai dažnai padeda ne tik geriau susikalbėti su bendraamžiais, bet ir stiprina pasitikėjimą savimi mokykloje bei namuose.

    Moterims, išgyvenančioms asmeninę krizę, organizuojama savitarpio paramos grupė, kurioje aptariama, kaip atpažinti krizės ženklus ir išlaikyti vidinę pusiausvyrą pokyčių laikotarpiu. Senjorams taip pat numatyti susitikimai, skirti vienišumo mažinimui ir bendravimui, pasitelkiant gyvenimo istorijų pasakojimą bei praktines veiklas.

    Suaugusiesiems, patiriantiems bendravimo sunkumų, rengiama savitarpio paramos grupė, kurioje aptariamos dažniausios susikalbėjimo kliūtys ir ieškoma būdų jas įveikti. Užsiėmimą veda socialinė darbuotoja Jelena Malančuk, veikla vyksta Statybininkų gatvėje 7.

    Konsultacijos ir mediacija

    Gyventojams teikiamos individualios ir grupinės psichologo bei socialinio darbuotojo konsultacijos darbo dienomis, registruojantis iš anksto. Tokia pagalba aktuali tiek patiriant emocinius sunkumus, tiek sprendžiant šeimos santykių ar kasdienio funkcionavimo klausimus.

    Šeimos mediacijos paslauga skirta konfliktams spręsti susitarimo būdu, ypač skyrybų ar sudėtingų tarpusavio santykių atvejais. Mediacijos metu siekiama padėti šalims kalbėtis ir priimti sprendimus be ilgų teisminių procedūrų, kai tai įmanoma.

    Numatytas ir šeimos konsultavimas namuose, kai psichologas ar socialinis darbuotojas atvyksta į šeimos aplinką ir padeda įvertinti poreikius bei aptarti praktinius žingsnius. Tokios konsultacijos paprastai trunka nuo 2 iki 4 valandų, o nustačius ilgalaikės pagalbos poreikį šeima gali būti nukreipiama į kitas pagalbos grandis.

    Kaip užsiregistruoti?

    Dalyvaujantiems projekto veiklose sudaroma galimybė pasinaudoti vaikų priežiūros paslauga, kad tėvams būtų paprasčiau atvykti į konsultacijas ar grupes. Vaikų priežiūrą užtikrina užimtumo specialistai.

    Registracija į paslaugas yra būtina iš anksto. Kreiptis galima atvykus į Statybininkų gatvę 7 Visagine arba telefonu +370 657 85776 darbo metu nuo 8:00 iki 12:00 valandos, taip pat el. paštu bsnvisaginas@gmail.com.