Rumunijos žvejai vis dažniau Juodojoje jūroje sugauna korėjinį jūrinį ešerį – plėšrią žuvį, kurios natūralus arealas yra šiaurės vakarinė Ramiojo vandenyno dalis. Vietos stebėjimai rodo, kad rūšis nebeatrodo atsitiktinis radinys, o tampa vis įprastesne laimikių dalimi.
Pirmą kartą ši žuvis Rumunijos vandenyse užfiksuota maždaug prieš dvejus metus, o nuo tada pranešimų daugėja. Korėjinį ešerį atpažinti padeda tvirta kūno sandara, didesnė galva ir dyglėti pelekai, o laikytis jis dažniausiai renkasi akmenuotas vietas prie rifų.
Kaip rūšis galėjo patekti į regioną?
Mokslininkai kaip vieną tikėtiniausių kelių mini laivų balastinius vandenis, kuriais jūrinės rūšys neretai perkeliauja į naujas ekosistemas. Patekęs į palankias sąlygas plėšrūnas gali greitai įsitvirtinti, nes minta smulkesnėmis žuvimis ir, kaip nurodo specialistai, gali užaugti iki maždaug 3 kilogramų.
Didžiausią susirūpinimą tyrėjams kelia ženklai, kad korėjiniai ešeriai gali ne tik išgyventi, bet ir daugintis. Žvejai pranešė, kad dalis sugautų individų turėjo ikrų, o tai laikoma svarbiu indikatoriumi, jog populiacija gali formuotis vietoje.
„Žuvis jau pasiekia labai didelį dydį, be to, žvejai pranešė apie individus su ikrais, todėl panašu, kad ji dauginsis, jei dar nesidaugina prie Rumunijos pakrantės“, – sakė biologas Viktoras Nicė.
Ką tai reikštų Juodosios jūros ekosistemai?
Tyrėjai vertina, kad naujas plėšrūnas gali pakeisti dugninės faunos pusiausvyrą ir konkuruoti su vietinėmis rūšimis dėl maisto bei buveinių. Tokie pokyčiai dažnai vyksta palaipsniui, tačiau ilgainiui gali turėti apčiuopiamų pasekmių žuvų ištekliams ir visai maisto grandinei.
„Tokios žuvys yra labai atsparios aplinkos sąlygoms, net temperatūros svyravimams, todėl matau jas tarp viršūninių Juodosios jūros dugninės faunos plėšrūnų“, – sakė tyrėjas Adrianas Bylbė.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į platesnį kontekstą: pastaraisiais metais Juodojoje jūroje fiksuojama vis daugiau naujų rūšių. Viena iš galimų priežasčių – klimato kaita, nes šylantis vanduo sudaro palankesnes sąlygas rūšims, kurios anksčiau šiame regione neįsitvirtindavo.
Skaičiuojama, kad Rumunijos pakrantės zonoje per pastarąjį dešimtmetį vandens temperatūra pakilo maždaug 2 laipsniais. Tokie pokyčiai gali didinti invazinių ar naujai atkeliaujančių rūšių išlikimo ir dauginimosi tikimybę.
Nuo rizikos iki verslo galimybės
Kol mokslininkai vertina galimą poveikį ekosistemai, dalis verslo atstovų mato ir komercinį potencialą. Pietų Korėjoje korėjiniai jūriniai ešeriai laikomi delikatesu, o jų kaina, perskaičiavus, siekia apie 13 eurų už kilogramą, todėl Rumunijos pajūrio restoranai svarsto, ar naujovė galėtų sudominti turistus.
„Jo mėsa gana gera. Tai galėtų pritraukti turistus. Jei jis aklimatizuosis Juodojoje jūroje, pardavinėsime jį ir žuvies parduotuvėse“, – sakė žuvies restorano vadovas Sorinas Menėilė.
Specialistai pabrėžia, kad komercinis interesas nepanaikina būtinybės stebėti rūšies plitimą ir poveikį vietinėms populiacijoms. Jei korėjinio jūrinio ešerio gausėjimas tęsis, sprendimai gali apimti tiek mokslinę stebėseną, tiek žvejybos reguliavimo priemones, kad naujas plėšrūnas nesukeltų ilgalaikės žalos.