CP v2

Tag: Kornelio universitetas

  • Vitaminas B12 ir senėjimas: mokslininkai aiškinasi, kaip net nedidelis trūkumas veikia raumenis

    Vitaminas B12 (kobalaminas) svarbus ne tik kraujodarai ir nervų sistemai, bet ir energijos apykaitai. Naujesni tyrimai rodo, kad net nežymiai per žemas jo lygis gali būti susijęs su prastesniu raumenų ląstelių gebėjimu efektyviai gaminti energiją, o tai ypač aktualu vyresniame amžiuje.

    Kornelio universiteto mokslininkų darbe daug dėmesio skirta tam, kaip B12 trūkumas veikia raumenų mitochondrijas, kurios ląstelėse atsakingos už energijos gamybą. Tyrėjai pabrėžia, kad su amžiumi raumenys natūraliai atsistato lėčiau, todėl bet koks energijos gamybos sutrikimas gali turėti didesnę praktinę reikšmę kasdieniam judrumui.

    Ką parodė tyrimas?

    Tyrime, apie kurį pranešta viešojoje erdvėje, nustatyta, kad B12 stoka gali bloginti energijos gamybą raumenų ląstelėse. Eksperimentuose su gyvūnais pastebėta, kad papildomas vitaminas B12 siejosi su geresniais raumenų funkcijos rodikliais vyresnėms pelėms.

    „Tai ypač svarbu vyresniame amžiuje, kai raumenys ir taip atsinaujina lėčiau ir jiems reikia daugiau energijos“, – teigiama tyrimo apžvalgoje.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad dalis išvadų remiasi laboratoriniais ir gyvūnų modeliais, todėl ryšiui patvirtinti reikalingi platesni tyrimai su žmonėmis. Praktikoje tai reiškia, kad B12 nereikėtų vertinti kaip „jaunystės vitamino“, tačiau jo trūkumas gali būti vienas iš veiksnių, turinčių įtakos savijautai ir fiziniam pajėgumui.

    Kodėl B12 trūkumas dažnas?

    B12 trūkumas pasaulyje laikomas gana paplitusiu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Tai siejama ne tik su mityba, bet ir su prastesniu pasisavinimu, kuris dažnėja senstant ar esant tam tikroms virškinamojo trakto būklėms.

    Rizika didėja, jei racione mažai gyvūninės kilmės produktų, nes natūraliai daugiausia B12 yra mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose. Taip pat svarbu tai, kad daliai žmonių B12 pasisavinimą gali silpninti ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas ar skrandžio rūgštingumo sumažėjimas.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Specialistai pabrėžia, kad nerimą gali kelti ne tik ryškus, bet ir „ribinis“ B12 kiekis, kai simptomai dar neryškūs. Tokiais atvejais galimi nuovargis, silpnumas, tirpimai, dėmesio ar atminties sutrikimai, nors šie požymiai nėra specifiniai vien B12 trūkumui.

    Mokslininkai svarsto, kad ateityje pagal individualų B12 lygį gali būti tikslinamos mitybos rekomendacijos. Tačiau sprendimus dėl tyrimų ir papildų vartojimo reikėtų priimti su gydytoju, nes B12 rodikliai ir jų interpretacija priklauso nuo bendros sveikatos, mitybos bei kitų laboratorinių tyrimų.

  • Atsitiktinis radinys Airijos miške: doktorantas aptiko naują itin nuodingą augalų rūšį

    2024 metų vasarą Kornelio universiteto doktorantas Džastinas Šoltenas, tyrinėdamas Summerhill miško augmeniją Airijoje, miško paklotėje pastebėjo neįprastą augalą su smulkiais rausvais, karoliukus primenančiais vaisiais. Iš pradžių jis manė radęs retą banebrio atmainą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai gali būti kur kas daugiau nei įprastas gamtos „kaprizas“.

    Augalas auga labai žemai, o po žydėjimo subrandina mažus rausvus vaisius. Nors išvaizda patraukli, mokslininkai pabrėžia, kad visos augalo dalys yra nuodingos, o vaisiai žmogui gali būti mirtinai pavojingi net ir palyginti nedidelėmis dozėmis.

    Patyręs lauko tyrėjas iš pradžių įtarė, kad tai natūralus hibridas, susidaręs susikryžminus dviem artimoms rūšims. Tokios hibridizacijos gamtoje pasitaiko, kai skirtingos rūšys dauginasi tarpusavyje ir atsiranda genetiškai išskirtinių palikuonių.

    Vis dėlto vien iš vaisių nepakanka tiksliai identifikacijai, todėl Šoltenas planavo sugrįžti į vietą žydėjimo metu. Šiame regione žydėjimas paprastai prasideda gegužės pradžioje, o būtent žiedų sandara dažnai padeda patikimiausiai atskirti artimas rūšis.

    Po beveik metų mokslininkas sugrįžo stebėti augalo žiedų ir pastebėjo svarbių požymių, kurie nebeatitiko hibrido versijos. Reprodukciniai organai skyrėsi nuo tų rūšių, kurios laikytos galimais „tėvais“.

    Vienas aiškiausių skirtumų buvo žiedo dalies, susijusios su apdulkinimu, spalvinė ypatybė: naujai aptikto augalo ji buvo raudona, kai tuo metu artimų rūšių ji apibūdinama kaip balta. Tokie morfologiniai skirtumai kartu su lauko stebėjimais sustiprino prielaidą, kad kalbama ne apie hibridą.

    „Pagalvojau, kad verta prieiti arčiau ir įsižiūrėti“, – sakė Džastinas Šoltenas.

    Šoltenas augalą įvardijo kaip naują rūšį ir suteikė pavadinimą Actaea rhodostigma. Tokie atradimai rodo, kad net ir gerai tyrinėtose Europos teritorijose vis dar aptinkama neaprašytų rūšių, ypač kai jos painiojamos su panašiais augalais arba yra retos ir auga nedidelėmis populiacijomis.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nuodingi dekoratyviai atrodantys vaisiai neretai klaidina žmones, ypač gamtoje, todėl ragina ne ragauti ir neliesti nepažįstamų uogų. Tyrimams tęsti paprastai reikia nustatyti daugiau populiacijų, stebėti jų žydėjimą, apdulkinimą ir įvertinti, kokie veiksniai palaiko rūšies atskirtį gamtoje.