CP v2

Tag: Koronavirusai

  • Viena injekcija nuo visų virusų? Kembridžo mokslininkai su DI kuria universalią vakciną

    Kembridžo universiteto mokslininkai kartu su biotechnologijų bendrove „DIOSynVax“ pristatė naują požiūrį į vakcinų kūrimą: vietoj reakcijos į jau plintantį patogeną siekiama sukurti vieną vakciną, galinčią apsaugoti nuo visos giminingų virusų grupės. Pagrindinis principas paremtas tuo, kad DI analizuojant tūkstančių virusų atmainų genetinius duomenis identifikuojamos stabilios, mutacijoms mažiau pasiduodančios jų dalys.

    Tyrėjų teigimu, tokie konservatyvūs virusų fragmentai per laiką kinta gerokai lėčiau nei paviršiniai baltymai, kurie dažnai „pabėga“ nuo imuninės sistemos. Būtent į šiuos mažiau kintančius taikinius nukreiptas imunitetas teoriškai galėtų atpažinti ne tik šiandien cirkuliuojančius virusus, bet ir naujas, dar neatsiradusias giminingas atmainas.

    Komandos kuriamas preparatas, įvardijamas kaip Sarbeco krypties vakcina, orientuotas į sarbekovirusų pogrupį, kuriam priklauso SARS tipo koronavirusai. Projekto autoriai aiškina, kad tikslas yra platesnė apsauga nei vien nuo SARS-CoV-2, todėl dizainas kuriamas apjungiant visai šeimai būdingus požymius, o ne vienos konkrečios atmainos „portretą“.

    „Covid pandemija parodė, kaip greitai galime sukurti vakciną, tačiau vis dar remiamės sena paradigma: kuriame po vieną vakciną kiekvienam naujam virusui. Siekiame vienos vakcinos, kuri veiktų prieš visą giminingų virusų grupę“, – sakė profesorius Jonathanas Heeney.

    Pirmojo etapo klinikiniame tyrime dalyvavo 49 sveiki savanoriai nuo 18 iki 50 metų, o bandymai vyko Kembridže ir Sauthemptone. Tyrėjai skelbia, kad pirminiai duomenys parodė gerą toleravimą ir saugumo profilį, tačiau pabrėžia, jog tai dar nėra galutinis veiksmingumo įrodymas, nes pirmoji fazė pirmiausia skirta įvertinti saugumą ir imuninį atsaką.

    Pasak projekto komandos, gautas imuninis atsakas buvo nukreiptas ne tik į SARS-CoV-2, bet ir parodė potencialą atpažinti giminingus virusus, aptinkamus gyvūnų rezervuaruose, įskaitant šikšnosparnių koronavirusus. Tokia kryptis laikoma svarbia, nes nemaža dalis naujų infekcijų žmonėms kyla tada, kai virusai persimeta iš gyvūnų į žmogų.

    Numatoma antrojo etapo klinikinė studija, kurioje turėtų dalyvauti daugiau nei 200 žmonių. Šiame etape paprastai siekiama tiksliau įvertinti, kokio stiprumo ir trukmės apsaugą sukuria vakcina, taip pat palyginti skirtingas dozes ar skyrimo režimus.

    Kartu bandomas ir netradicinis vakcinos suleidimo būdas: vietoj adatos naudojamas mikrosrovės principu veikiantis aukšto slėgio skysčio srautas, kuris per labai trumpą laiką įveda preparatą į odos audinius. Tokios technologijos plėtojamos siekiant sumažinti baimę dėl adatų, palengvinti masinę vakcinaciją ir standartizuoti suleidimo gylį, nors jų pritaikomumas plačiam naudojimui dar vertinamas.

    Ekspertai pabrėžia, kad universalių vakcinų idėja pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių imunologijos krypčių: siekiama pereiti nuo nuolatinio „gaudymo“ prie pasirengimo iš anksto. Vis dėlto kelias iki realios, plačiai patvirtintos universalios vakcinos yra ilgas, nes būtina įrodyti ne tik saugumą, bet ir patikimą apsaugą skirtingose populiacijose bei prieš skirtingas virusų atmainas.

    „Dabartinė sistema dažnai yra reaktyvi: kai vakcinos pasiekia žmones, virusas jau būna spėjęs pasikeisti. Jei šį naują vakcinų tipą pavyktų ištobulinti iki protrūkio, tai galėtų išgelbėti milijonus gyvybių ir padėti išvengti plataus masto ribojimų“, – sakė profesorius Saul Faust.

  • DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    Kas pasiekta per pirmąjį bandymą?

    Jungtinės Karalystės Kembridžo ir Sautamptono universitetų mokslininkai pranešė sukūrę vakciną, kurios pagrindinis aktyvusis komponentas suprojektuotas pasitelkiant DI, ir ją pirmą kartą išbandė su žmonėmis. Tyrėjų tikslas – sukurti vadinamąją universalią vakciną, galinčią suteikti platesnę apsaugą ne nuo vienos atmainos, o nuo ištisų virusų grupių.

    Pirmojo etapo klinikinis tyrimas buvo skirtas įvertinti saugumą, toleravimą ir imuninį atsaką. Nuo 2021 metų gruodžio iki 2023 metų rugsėjo vakcina buvo skirta 39 savanoriams, išbandant keturias dozes, o reikšmingų saugumo signalų, pasak tyrėjų, nenustatyta.

    „Tokie virusai kaip gripas, koronavirusai ar Ebolos grupės virusai nuolat evoliucionuoja, o kol vakcinos pradedamos plačiai taikyti, jos gali nebebūti optimaliai pritaikytos“, – sakė Sautamptono universiteto profesorius Saulas Faustas.

    Kaip DI keičia vakcinų kūrimą?

    Kuriant vakcinos komponentą, mokslininkai rėmėsi pasaulinėse stebėsenos programose sukauptais Sarbeco pogrupio koronavirusų genetinių sekų duomenimis. Vietoje sprendimų, orientuotų į vieną konkrečią atmainą, buvo siekiama sukurti baltymą, atkartojantį bendrus kelių giminingų virusų bruožus ir taip paskatinant platesnį imuninį atsaką.

    Tokio tipo idėja atsiremia į pamokas, kurias parodė COVID-19 pandemija: plačiai cirkuliuojant virusui, mutacijos ir naujų variantų atsiradimas gali priversti nuolat atnaujinti vakcinas. Platesnės aprėpties sprendimai būtų skirti sumažinti poreikį „vytis“ kiekvieną naują variantą, ypač kai protrūkiai plinta greičiau nei spėjama pritaikyti gamybą ir logistiką.

    „Vakcinos kūrimą pavertėme ne reakcija į dabartį, o pasirengimu ateičiai“, – sakė Kembridžo universiteto profesorius Jonathanas Heeney.

    Skiepijimas be adatos ir logistika

    Tyrėjai pabrėžia ir vakcinos suleidimo būdą: vietoje adatos naudojama mikroskysčių srovė, kuri dideliu greičiu įveda antigeną į odą. Tokia metodika gali būti patraukli ten, kur skiepijimą apsunkina adatų baimė, riboti resursai ar poreikis mažinti aštrių atliekų kiekį.

    Komanda taip pat akcentuoja praktinius aspektus, svarbius pandemijų pasirengimui: jei vakcinos formulė yra stabilesnė temperatūrai, mažėja priklausomybė nuo sudėtingos šaltos grandinės. Tai ypač aktualu žemo ir vidutinio pajamų lygio šalims bei situacijoms, kai skiepijimą reikia organizuoti greitai ir dideliu mastu.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Nors pirmojo etapo rezultatai vertinami kaip daug žadantys, tokio dydžio tyrimas negali atsakyti į klausimą, kiek stipri ir kiek plati yra reali apsauga nuo skirtingų virusų. Tam reikalingi didesni, įvairesnėse populiacijose vykdomi tyrimai, kuriuose būtų vertinami ne tik imuniniai žymenys, bet ir apsauginio efektyvumo požymiai.

    Po pirmojo etapo tyrėjai planuoja pereiti prie antrojo etapo klinikinio tyrimo, kuriame bus tikrinama, ar vakcina sukelia tvirtą ir platesnį imuninį atsaką didesniam savanorių ratui. Jei šie etapai bus sėkmingi, vėlesni tyrimai turėtų atsakyti, ar tokia DI sukurta „universali“ koncepcija gali tapti realiu įrankiu ruošiantis būsimoms epidemijoms.

    „Šio DI sukurto komponento sėkmė žymi svarbų šuolį siekiant platesnės ir ilgiau trunkančios apsaugos nuo virusų“, – sakė Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir priežiūros tyrimų instituto atstovė Marian Knight.