CP v2

Tag: Korporatyvinis valdymas

  • Japonijos įmonėse moterų vadovių tik 11,3 proc.: net premjerė kol kas nekeičia sistemos

    Naujausi Japonijos verslo duomenys rodo, kad moterų dalis vadovaujančiose pozicijose išlieka viena mažiausių tarp išsivysčiusių šalių. Tyrimai fiksuoja, kad daugiau nei pusėje bendrovių aukščiausio lygio vadovybėje nėra nė vienos moters, o didelė dalis įmonių neturi moterų ir vidurinėje vadybos grandyje.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad moterų vadovių Japonijoje yra apie 11,3 proc., o bendras moterų atstovavimas vadovybėje auga labai lėtai. Tai reiškia, kad šalis sunkiai artėja prie valdžios deklaruotų tikslų, susijusių su lyčių balansu didžiosiose biržos įmonėse.

    Skaičiai ir valdžios tikslai

    Japonijos verslo duomenis reguliariai renka kreditingumo ir rinkos analizės bendrovė „Teikoku Databank“, kuri vertina vadovaujančių pareigų pasiskirstymą pagal lytį. Naujausiuose vertinimuose pabrėžiama, kad vadovaujančiose komandose moterų trūkumas išlieka sisteminis, o pokytis per metus dažnai siekia tik kelias dešimtąsias procentinio punkto.

    Japonijos Vyriausybė pastaraisiais metais akcentuoja siekį, kad didžiausios Tokijo vertybinių popierių biržos pagrindinio segmento įmonės iki 2030 metų pasiektų bent 30 proc. moterų aukščiausio lygio vadovybėje. Vis dėlto dabartinis tempas rodo, kad vien deklaracijų neužtenka, o daliai įmonių tikslai lieka tolimi.

    Kodėl Womenomics neįsibėgėja?

    Diskusija apie moterų vaidmenį ekonomikoje Japonijoje įgavo pagreitį dar XX amžiaus pabaigoje, kai tarptautiniai ekonomistai pradėjo kalbėti apie Womenomics idėją. Jos esmė paprasta: didesnis moterų įsitraukimas į darbo rinką ir vadovavimą gali padėti spręsti ekonomikos stagnacijos ir demografinių iššūkių problemas.

    Šią kryptį vėliau perėmė ir Japonijos politiniai lyderiai, įtraukdami ją į struktūrinių reformų paketą. Tačiau praktikoje paaiškėjo, kad vien politikos gairės neįveikia giliai įsišaknijusių organizacinių įpročių ir lūkesčių darbo vietoje.

    Struktūrinės ir kultūrinės kliūtys

    Ekspertai dažniausiai išskiria vadinamąją dvigubą karjeros sistemą, būdingą didelėms Japonijos įmonėms. Joje darbuotojai nuo pat įsidarbinimo dažnai nukreipiami į karjeros kelią, vedantį į vadovaujančias pareigas, arba į administracinį kelią, kuriame galimybės kilti ribotos.

    Nors formaliai pasirinkimas turėtų būti laisvas, praktikoje karjeros kelias dažniau tampa vyrų trajektorija, o moterys dažniau atsiduria administracinėse funkcijose. Prie to prisideda ilgos darbo valandos, didelis mobilumo ir lojalumo vienai įmonei lūkestis bei socialinės normos, pagal kurias šeimos ir namų ūkio atsakomybės dažniau tenka moterims.

    Prie problemos prisideda ir tai, kad moterys, grįžusios po vaiko priežiūros atostogų, neretai susiduria su nerašytu reikalavimu dirbti tokiu pat intensyvumu kaip anksčiau. Nors dalis įmonių diegia paramos programas, jų apimtis dažnai nepakankama, kad realiai pakeistų karjeros perspektyvas.

    Ką gali pakeisti rinka ir investuotojai?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne vien valstybės tikslams, bet ir investuotojų spaudimui. Tarptautiniai fondai ir konsultantai vis dažniau vertina valdybų įvairovę kaip gero valdymo kriterijų, o kai kurie investuotojai viešai deklaruoja, kad nepritaria tik vyrų sudarytoms valdyboms.

    Tačiau Japonijoje vis dar vyrauja atsargus, „laikykis arba paaiškink“ principu paremtas požiūris, kai įmonės skatinamos skelbti tikslus ir pažangą, bet griežtų, privalomai vykdomų reikalavimų dažnai trūksta. Dėl to pokytis priklauso nuo reputacijos, rinkos spaudimo ir to, ar įmonės pačios susikurs aiškias vidines karjeros ir kompetencijų ugdymo sistemas.

    Paradoksalu, kad politinėje viršūnėje pokyčiai jau matomi, tačiau versle jie juda daug lėčiau. Net ir esant moteriai premjerei, dauguma ekspertų sutaria, kad lyčių balanso proveržis įvyks tik tada, kai bus keičiamos darbo kultūros normos ir karjeros mechanizmai pačiose įmonėse.

  • „Metaplanet“ sumažino vadovų akcijų opcionų programą 41 proc.: po investuotojų kritikos keičia planus

    „Metaplanet“ sumažino vadovų akcijų opcionų programą 41 proc.: po investuotojų kritikos keičia planus

    Tokijo biržoje kotiruojama bendrovė „Metaplanet“ pranešė atsitraukianti nuo dalies vadovų skatinimo plano po investuotojų kritikos dėl galimo didelio akcijų skaičiaus išaugimo ir esamų akcininkų dalies išskaidymo.

    Įmonė paskelbė, kad su vadinamaisiais 10-os serijos akcijų įsigijimo teisių instrumentais susietų potencialių akcijų skaičius bus mažinamas 41 proc. – nuo maždaug 319 500 000 iki 188 200 000.

    Ši programa iš esmės yra opcionai, suteikiantys teisę įsigyti „Metaplanet“ akcijų už itin mažą nustatytą kainą. Bendrovė nurodė, kad mechanizmas buvo patvirtintas dar 2023 metais, kai „Metaplanet“ dar nebuvo suformavusi dabartinės krypties, siejamos su kriptovaliutų turto kaupimu.

    Kontroversija kilo dėl to, kad skirtingai nei įprastose fiksuoto dydžio opcionų schemose, potencialių akcijų „baseinas“ galėjo augti bendrovei leidžiant naujas akcijas. Tokia struktūra, rinkos dalyvių vertinimu, didino riziką, kad vadovams ir teisių turėtojams atitektų neproporcinga vertė esamų akcininkų sąskaita.

    Kas keičiasi vadovų opcionuose?

    „Metaplanet“ teigimu, bus koreguojamas konvertavimo santykis, kuris buvo išaugęs iki 696 akcijų už vieną teisę. Jis mažinamas iki 410, tai yra artiau lygiui, buvusiam prieš ankstesnius didesnio masto akcijų platinimus.

    Bendrovė taip pat keičia laiką, kada likusios teisės galės būti realizuotos: po trečdalį jų būtų galima įgyvendinti 2029, 2030 ir 2031 metais. Akcijoms, gautoms pagal šią schemą, numatyti ir pardavimo apribojimai iki 2031 metų rugpjūčio.

    Atsisakyta ir darbuotojų varantų idėjos

    Be to, „Metaplanet“ pranešė atsisakanti planų dalį senųjų 10-os serijos teisių perkelti į naują darbuotojų skatinimo fondą. Vietoje to šios teisės bus panaikintos.

    Įmonė nurodė ketinanti parengti atskirą kompensavimo ir skatinimo modelį, kuris geriau atitiktų akcininkų lūkesčius ir sumažintų išskaidymo riziką.

    Fonas: spaudimas iš rinkos ir akcijų smukimas

    Pakeitimai paskelbti po įtempto laikotarpio „Metaplanet“ akcijoms, kai investuotojai viešai kėlė klausimus dėl vadovų motyvacijos schemos skaidrumo ir jos poveikio vienai akcijai tenkančiai vertei.

    Rinkose tokie sprendimai paprastai vertinami per akcininkų interesų prizmę: kuo didesnė potenciali emisija, tuo didesnė esamų akcijų dalies išskaidymo tikimybė. „Metaplanet“ korekcijos signalizuoja bandymą sumažinti šią įtampą ir stabilizuoti pasitikėjimą įmonės valdymu.

  • Zigmunto Solorzo šeimos taika: nutraukiami teismai ir aiškėja „Polsat Plus“ bei ZE PAK ateitis

    Zigmunto Solorzo-Žako šeimos konfliktas dėl verslo imperijos ir turto valdymo baigiasi taikos susitarimu. Šeima bendrame pareiškime pranešė sudariusi konfidencialią taiką, kuri užbaigia visus tarpusavio ginčus bei teisminius procesus.

    Skelbiama, kad susitarimas apibrėžia šeimos turto valdymo principus ir numato bendrą kryptį dėl Grupės „Polsat Plus“ bei ZE PAK ateities. Taip pat pabrėžiama, jog susitarimą patvirtino TiVi Foundation ir Solkomtel Foundation valdymo organai.

    Šalys įsipareigojo besąlygiškai ir nedelsiant nutraukti visus tarpusavio teismo bei administracinius ginčus Lenkijoje ir už jos ribų. Pareiškime akcentuojama, kad toks sprendimas turi uždaryti neapibrėžtumo laikotarpį, kuris kėlė įtampą tiek šeimos viduje, tiek aplinkoje, stebinčioje grupės valdymą.

    Susitarime atskirai paminėta Justyna Kulka, Zigmunto Solorzo sutuoktinė, kurios vaidmuo įvardytas kaip prisidėjęs prie abipusio sprendimo. Tai signalizuoja, kad taika apima ne tik verslo paveldėjimo klausimus, bet ir platesnį šeimos interesų suderinimą.

    Kas keičiasi grupės valdyme?

    Zigmuntas Solorzas pareiškė nusprendęs nebedalyvauti kasdienėje su TiVi ir Solkomtel susijusių bendrovių veikloje. Pasak jo, jis liks garbės patarėjo vaidmenyje ir dalysis patirtimi su šeimos nariais bei fondų valdybomis.

    „Esu visiškai ramus dėl Grupės ateities, žinodamas, kad jos prezidentas yra mano sūnus Piotras Žakas, o jo brolis Tobiasas Solorzas ir sesuo Aleksandra Žak aktyviai dirba priežiūros tarybose“, – sakė Zigmuntas Solorzas.

    Tobiasas Solorzas, Piotras Žakas ir Aleksandra Žak pareiškime teigė, kad susitarimas su tėvu ir jo sutuoktine jiems atnešė palengvėjimą. Jie pabrėžė, kad jų prioritetas išlieka apsaugoti per dešimtmečius sukurtą verslą ir užtikrinti stabilų jo vystymą.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Viešai skelbiamuose pareiškimo akcentuose aiški žinutė skirta rinkai: šeimos vienybė turi sumažinti rizikas, susijusias su valdymo tęstinumu. Tokie konfliktai paprastai didina neapibrėžtumą, o įmonių grupėms, veikiančioms reguliuojamuose sektoriuose, tai gali turėti tiesioginę įtaką strateginiams sprendimams.

    Grupės „Polsat Plus“ atveju svarbus ne tik žiniasklaidos ir telekomunikacijų verslo stabilumas, bet ir ilgalaikės investicijos į infrastruktūrą. Tuo metu ZE PAK, veikianti energetikos srityje, susiduria su struktūriniais pokyčiais rinkoje, kur didėjant reguliaciniams reikalavimams itin svarbus aiškus valdymas ir kapitalo paskirstymo disciplina.

  • „BP“ po valdybos skandalo turi naują pirmininką: kas yra Ianas Tyleris ir kas laukia įmonės?

    „BP“ po valdybos skandalo turi naują pirmininką: kas yra Ianas Tyleris ir kas laukia įmonės?

    Netikėtas pokytis „BP“ viršūnėje

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „BP“ pranešė nuolatiniu valdybos pirmininku paskyrusi Ianą Tylerį. Jis pareigas pradėjo eiti nedelsdamas, po kelių mėnesių trukusio kandidatų vertinimo, kuriame buvo svarstomi ir vidiniai, ir išoriniai pretendentai.

    Tyleris iki šiol ėjo laikinojo pirmininko pareigas, kai gegužės 26 dieną „BP“ staiga atleido ankstesnį pirmininką Albertą Manifoldą. Bendrovė tuomet nurodė, kad valdyba nustatė nepriimtinų valdymo priežiūros ir elgesio problemų.

    Manifoldas viešai ginčijo tokį įvykių aiškinimą ir nurodė ieškantis teisinės konsultacijos. Po žinios apie jo pasitraukimą „BP“ akcijos buvo kritusios iki 9 proc., vėliau dalį nuosmukio susigrąžino.

    Kas yra Ianas Tyleris

    Ianas Tyleris prie „BP“ valdybos prisijungė 2025 metų balandį kaip nevykdomasis direktorius. Jis anksčiau vadovavo statybų grupei „Balfour Beatty“, taip pat šiuo metu pirmininkauja statybinių medžiagų bendrovei „Grafton Group“.

    „BP“ pabrėžė, kad Tyleris nevykdomojo vadovavimo karjeroje yra dirbęs su daugiau nei 15 generalinių direktorių ir turi patirties naftos bei dujų, gamtinių išteklių ir inžinerijos sektoriuose. Tokia patirtis ypač reikšminga, kai akcininkai reikalauja aiškesnės kontrolės ir griežtesnės rizikų priežiūros.

    „Ianas suteikia reikšmingos patirties, kaip kelti klausimus ir remti vadovų komandas, kartu išlaikant stiprią valdymo kultūrą ir priežiūrą akcininkų vardu“, – sakė „BP“ vyresnioji nepriklausoma direktorė Amanda Blanc.

    Restruktūrizacija ir skolos mažinimas

    Naujasis pirmininkas vadovaus valdybai tuo metu, kai generalinė direktorė Meg O’Neill įgyvendina pertvarkos programą. Pagrindiniai akcentai yra portfelio supaprastinimas, balanso stiprinimas ir griežtesnė investicijų disciplina.

    „BP“ yra paskelbusi tikslą iki 2027 metų pabaigos sumažinti grynąją skolą iki 12–15,4 milijardo eurų. Bendrovė liepą skaičiavo, kad birželio pabaigoje grynoji skola siekė apie 19–20 milijardų eurų, todėl valdybai teks užtikrinti, kad tikslai būtų pasiekti be papildomų sukrėtimų rinkai.

    Skolos mažinimas yra platesnio strateginio persitvarkymo dalis, pradėto 2025 metų vasarį. Tuomet „BP“ skelbė nukreipianti daugiau investicijų atgal į naftos ir dujų veiklą, mažinanti planuojamas išlaidas mažo anglies intensyvumo verslams ir griežtinanti kapitalo paskirstymą.

    Rinkoje „BP“ akcijos po paskyrimo reikšmingai nekito, o nuo metų pradžios buvo pakilusios maždaug 25 proc., panašiai kaip konkurentės „Shell“. Vis dėlto valdybos stabilumas investuotojams šiuo metu yra ne mažiau svarbus nei finansiniai tikslai, ypač po viešai nuskambėjusio valdymo skandalo.

    „BP“ taip pat pranešė, kad Amanda Blanc kitų metų visuotiniame akcininkų susirinkime nesieks perrinkimo. Ji paliks valdybą, kai bus paskirtas jos įpėdinis, o tai reikš dar vieną pokytį aukščiausio lygio priežiūros grandyje.

  • „BP“ nušalintas pirmininkas atsako: be įspėjimo ir be paaiškinimo – kas nutiko Albertui Manifold?

    „BP“ nušalintas pirmininkas atsako: be įspėjimo ir be paaiškinimo – kas nutiko Albertui Manifold?

    Didžiosios Britanijos energetikos bendrovės „BP“ valdyba netikėtai nušalino pirmininką Albertą Manifoldą, nurodydama rimtą susirūpinimą valdymo standartais, priežiūra ir elgesiu. Pats A. Manifoldas teigia buvęs pašalintas be įspėjimo ir be paaiškinimo, o jam metamus kaltinimus kategoriškai neigia.

    Viešame pareiškime jis tikino, kad eidamas pareigas siekė realių pokyčių: mažino sąnaudas, kėlė reikalavimus organizacijai ir ragino laikytis aukštesnių standartų. Pasak A. Manifoldo, jo elgesio vertinimas esą iškraipytas, o klaidinga versija, anot jo, neturi likti neatsakyta.

    „Mano nušalinimas įvyko be įspėjimo ir be paaiškinimo, o savo elgesio apibūdinimui visiškai nepritariau“, – sakė Albertas Manifoldas.

    „BP“ savo ruožtu viešai pabrėžė, kad sprendimas priimtas dėl, valdybos vertinimu, nepriimtinų priežiūros ir elgesio klausimų. Laikinoji įmonės pozicija komunikacijoje apsiribojo nuoroda į anksčiau paskelbtą pranešimą, detalių apie konkrečius epizodus nepateikiant.

    Rinkos reakcija ir reputacijos rizika

    Po naujienos apie nušalinimą „BP“ akcijos Londono biržoje smuko, o kritimas pratęsė ankstesnės dienos nuostolius. Tokiose situacijose investuotojai paprastai vertina ne tik vieno vadovo likimą, bet ir valdybos kontrolės mechanizmų veikimą, įmonės vidaus kultūrą bei galimą teisinę riziką.

    Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad A. Manifoldas esą konfliktavo su kolegomis ir galėjo elgtis agresyviai, remiantis anoniminiais šaltiniais. Tai dar labiau padidina spaudimą „BP“ paaiškinti, ar buvo pažeistos vidaus taisyklės, ir ar įmonė laikėsi skaidrių tyrimo bei sprendimų priėmimo procedūrų.

    Valdymo klausimai iškilo jautriu metu

    A. Manifoldas pirmininko poste dirbo apie septynis mėnesius, o jo nušalinimas sutapo su laikotarpiu, kai „BP“ vykdo strateginį persiorientavimą. Bendrovė viešai signalizavo apie grįžimą prie naftos ir dujų prioritetų, tuo pat metu peržiūrėdama ankstesnius įsipareigojimus atsinaujinančiai energetikai.

    Šių metų visuotiniame akcininkų susirinkime A. Manifoldas jau buvo atsidūręs dėmesio centre po neįprastai didelio akcininkų nepasitenkinimo balsavimo metu. Korporatyvinio valdymo praktikoje valdybos narių perrinkimai dažnai sulaukia beveik vienbalsio palaikymo, todėl reikšmingesni „prieš“ balsai paprastai vertinami kaip aiškus pasitikėjimo signalų silpnėjimas.

    Kodėl tai svarbu visam sektoriui

    Energetikos bendrovėms, ypač veikiančioms Londono rinkose, valdymo standartai tampa ne mažiau svarbūs nei finansiniai rezultatai. Investuotojai vis dažniau reikalauja aiškios atsakomybės grandinės, patikimos rizikų kontrolės ir skaidrių procesų, o vadovų elgesio klausimai gali virsti reikšmingu reputaciniu veiksniu.

    Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis ginčas dėl A. Manifoldo elgesio vertinimo, „BP“ artimiausiu metu teks užtikrinti stabilumą valdyboje ir įtikinti rinką, kad įmonės priežiūros sistema veikia. Tuo pat metu tikėtina, kad bus atidžiau stebima, ar naujas pirmininkas turės pakankamai kompetencijų valdymo, klimato ir pereinamosios rizikos srityse.

  • JSW byla dėl 440 tūkst. eurų žalos: buvęs vadovas ir dar trys asmenys kaltinami teisme

    Lenkijoje teismą pasiekė byla, kurioje buvęs Jastrzębskos Spółkos Węglowos (JSW) prezidentas ir dar trys asmenys kaltinami veikimu bendrovės nenaudai. Prokuratūra teigia, kad dėl konsultavimo paslaugų sutarties įmonė patyrė didelę turtinę žalą.

    Kaltinamąjį aktą parengė ir apie jo perdavimą teismui pranešė Glivicių apygardos prokuratūra. Procesas turėtų vykti Rybnikų apygardos teisme.

    Kokia sutartis atsidūrė tyrimo centre?

    Bylos esmė siejama su konsultavimo paslaugų pirkimu iš nedidelės įmonės, kuriai buvo patikėtos kasybos ir ekonominio pobūdžio konsultacijos. Prokuratūra nurodo, kad sprendimas sudaryti sutartį buvo nepagrįstas ekonomiškai.

    Taip pat akcentuojama, kad rašytinės ataskaitos, rengtos 2017–2019 metais vykdant sutartį, esą buvo menkos praktinės vertės. Dėl to JSW patirta žala įvardijama kaip didelė ir siekia apie 440 000 eurų.

    „Sutarties sudarymas buvo ekonomiškai nepagrįstas, o ataskaitų turinys pasižymėjo maža moksline ir praktine verte“, – teigė Glivicių apygardos prokuratūra.

    Kas kaltinami ir kokios galimos pasekmės?

    Tarp kaltinamųjų minimas buvęs JSW vadovas Danielis O. ir dar du buvusios vadovybės nariai: buvęs Gamybos užtikrinimo biuro direktorius bei buvęs valdybos narys, atsakingas už strategiją ir plėtrą. Ketvirtasis kaltinamasis yra konsultavimo paslaugas teikusios įmonės savininkas.

    Prokuratūros teigimu, konsultacijų įmonė už paslaugas gaudavo beveik 50 000 zlotų per mėnesį, tai atitinka maždaug 11 500 eurų. Taip pat pranešama, kad įtariamiesiems pritaikytos turto užtikrinimo priemonės bendrai maždaug 230 000 eurų sumai.

    Kaltinimai pareikšti dėl žalos padarymo ūkinei veiklai, o už tai gali grėsti laisvės atėmimas nuo vienų iki 10 metų. Galutinį vertinimą dėl kaltės ir atsakomybės priims teismas.

    Kodėl ši byla svarbi rinkai?

    JSW yra didžiausia aukštos kokybės koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena reikšmingiausių kokso tiekėjų plieno pramonei. Todėl sprendimai dėl pirkimų, konsultacijų ir valdymo praktikos turi tiesioginę įtaką ne tik įmonės rezultatams, bet ir platesnei pramonės grandinei.

    Bendrovės finansinis fonas pastaraisiais metais išlieka sudėtingas: JSW grupė 2025 metais fiksavo 6,25 mlrd. zlotų konsoliduotą grynąjį nuostolį, tai yra apie 1,45 mlrd. eurų. 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės nuostolis siekė apie 615,9 mln. zlotų, arba maždaug 143 mln. eurų, todėl bet kokie įtarimai dėl lėšų panaudojimo efektyvumo rinkoje sulaukia didelio dėmesio.