Tag: Kortikosteroidai

  • „Добrobut“ pradėjo naują tyrimą: astmos pacientams žada pažangesnį gydymą ir griežtą priežiūrą

    Sunkiai kontroliuojama bronchinė astma – tai būklė, kai simptomai ir paūmėjimai išlieka net nuolat vartojant paskirtus vaistus. Tokie pacientai dažniau patenka į ligoninę, jų kasdienę veiklą riboja dusulys, o gydyme neretai prireikia sisteminių kortikosteroidų, kurie ilgainiui siejami su reikšmingais nepageidaujamais poveikiais.

    Medicinos tinklas „Dobrobut“ pranešė pradėjęs naują klinikinį tyrimą, kuriame vertinamas biologinis vaistas sunkiai, nepakankamai kontroliuojamai astmai gydyti. Klinikiniai tyrimai tokiose situacijose laikomi vienu svarbiausių būdų patikrinti, ar naujesnės terapijos gali sumažinti paūmėjimų skaičių ir pagerinti ligos kontrolę, kai standartinių priemonių nepakanka.

    „Žmogui, sergančiam sunkia nekontroliuojama astma, svarbiausia – gyventi be nuolatinės baimės dėl kito paūmėjimo, hospitalizacijos ar būtinybės vėl vartoti sisteminius kortikosteroidus“, – sakė „Dobrobut“ Klinikinų tyrimų centro vadovė, gydytoja pulmonologė Ksenija Sekretna.

    „Būtent tam ir vykdomi klinikiniai tyrimai: jie leidžia įvertinti inovatyvių gydymo metodų veiksmingumą ir priartinti juos prie tų, kam jų labiausiai reikia“, – teigė Ksenija Sekretna.

    Kas gali dalyvauti tyrime

    Į tyrimą kviečiami 18–80 metų žmonės, kuriems bronchinės astmos diagnozė patvirtinta ne trumpiau kaip dvejus metus. Atrankoje numatyta, kad dalyviai turi sirgti sunkia, nepakankamai kontroliuojama astma, nors nuolat vartoja vidutines ar dideles dozes įkvepiamųjų kortikosteroidų kartu bent su vienu papildomu kontroliuojamuoju vaistu.

    Taip pat svarbi sąlyga – bent du astmos paūmėjimai per pastaruosius 12 mėnesių, kai reikėjo gydymo sisteminiais kortikosteroidais. Nurodoma ir minimali kūno masė – ne mažiau kaip 40 kilogramų, o galutinį tinkamumą lemia atrankos metu įvertinami protokolo kriterijai.

    Dalyvauti gali būti neįmanoma, jei nustatoma aktyvi kliniškai reikšminga infekcija, tam tikros gretutinės ligos, neatitinkami plaučių funkcijos rodikliai arba kitos protokole numatytos aplinkybės. Tokie ribojimai įprasti klinikiniuose tyrimuose, nes jie skirti užtikrinti dalyvių saugumą ir duomenų patikimumą.

    Ką gauna dalyviai ir kaip užtikrinamas saugumas

    Skelbiama, kad tyrimo dalyviai bus nuolat prižiūrimi specialistų komandos ir gaus prieigą prie tiriamo biologinio vaisto. Taip pat numatomos nemokamos gydytojų konsultacijos, laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai bei reguliarus ligos eigos stebėjimas.

    Organizatoriai teigia, kad vizitų metu gali būti suteikiamas pervežimas į klinikinę bazę ir maitinimas. Pabrėžiama, kad prieš įtraukiant kandidatą atliekama išsami patikra, o dalyvavimas yra savanoriškas – pacientas gali pasitraukti bet kuriame etape.

    Tyrimas, kaip nurodoma, vykdomas pagal tarptautinius geros klinikinės praktikos standartus ir galiojančius Ukrainos teisės aktus, gavus atitinkamus leidimus bei etikos vertinimą. Į dalyvavimą kviečiami pacientai iš visos Ukrainos.

    Kodėl biologinė terapija laikoma proveržiu

    Biologiniai vaistai astmai dažniausiai skiriami tada, kai įprastinis gydymas neleidžia pasiekti pakankamos kontrolės. Jie veikia tikslinius uždegimo mechanizmus ir kai kuriems pacientams gali sumažinti paūmėjimų dažnį bei poreikį vartoti sisteminius kortikosteroidus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje didina komplikacijų riziką.

    Pastaraisiais metais Europos ir tarptautinėse gairėse vis dažniau akcentuojamas individualizuotas astmos gydymas, remiantis ligos fenotipais ir biologiniais žymenimis. Dėl to klinikiniai tyrimai, vertinantys naujus biologinius preparatus ar jų taikymo strategijas, tampa svarbia grandimi siekiant platesnio modernių terapijų prieinamumo.

    Norintys sužinoti daugiau apie atranką ir dalyvavimo sąlygas, „Dobrobut“ nurodo kreiptis į klinikinių tyrimų vadybininkę Olgą Žmurko telefonu 067 150 29 87 arba susisiekti žinutėmis.

  • 5 populiarūs vaistai, kurių negalima gerti nevalgius: pasekmės gali būti labai rimtos

    Kai kurie plačiai vartojami vaistai, išgerti nevalgius, gali gerokai labiau dirginti skrandį ir žarnyną, sukelti pykinimą ar net padidinti kraujavimo riziką. Specialistai pabrėžia, kad saugus vartojimas priklauso ne tik nuo dozės, bet ir nuo to, ar vaistas geriamas su maistu.

    Vaistų informaciniuose lapeliuose dažnai nurodoma, ar preparatą reikia vartoti valgant, po valgio ar tuščiu skrandžiu. Jei kyla abejonių, verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes net tos pačios grupės vaistai gali turėti skirtingas rekomendacijas.

    Nuskausminamieji ir skrandžio pažeidimai

    Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar acetilsalicilo rūgštis, gali pažeisti virškinamojo trakto gleivinę. Vartojant juos nevalgius dažniau pasireiškia rėmuo, skrandžio skausmas, o ilgiau vartojant didėja opų ir kraujavimo tikimybė.

    Maistas tokiu atveju veikia kaip papildomas apsauginis barjeras, todėl šiuos vaistus paprastai rekomenduojama gerti valgant arba iškart po valgio, užsigeriant stikline vandens. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, anksčiau sirgę skrandžio opalige ar vartojantys kraują skystinančius vaistus.

    Vaistai gliukozei: kada rizika didžiausia?

    Diabeto gydymui vartojami preparatai, įskaitant metforminą, kai kuriems žmonėms gali sukelti virškinamojo trakto sudirginimą. Išgėrus nevalgius dažniau pasireiškia pykinimas, pilvo diskomfortas ar viduriavimas, todėl vartojimas su maistu neretai padeda sumažinti šalutinius poveikius.

    Be to, dalis vaistų, mažinančių gliukozės kiekį, gali didinti hipoglikemijos riziką, jei žmogus praleidžia valgymą. Dėl to gydytojai paprastai akcentuoja reguliarų maitinimąsi ir aiškų vaistų vartojimo režimą.

    Hormoniniai vaistai ir antibiotikai

    Kortikosteroidai gali dirginti skrandį, o vartojami nevalgius kai kuriems pacientams sukelia ryškesnį pilvo skausmą ar gleivinės sudirginimą. Dažnai rekomenduojama juos gerti ryte, po pusryčių, užsigeriant pakankamu kiekiu vandens, tačiau konkreti schema priklauso nuo diagnozės.

    Antibiotikų vartojimo taisyklės skiriasi: dalį jų reikia gerti tuščiu skrandžiu, nes taip geriau pasisavinami, tačiau nemažai preparatų sukelia pykinimą, jei vartojami nevalgius. „Visada vadovaukitės vaisto informaciniu lapeliu ir gydytojo nurodymais, nes savavališkas režimo keitimas gali sumažinti gydymo efektyvumą“, – sakė vaistininkė.

    Vitaminai ir geležis: kodėl nevalgius gali supykinti?

    Kai kurie vitaminai geriau pasisavinami su maistu, ypač riebaluose tirpūs vitaminai, kuriems įsisavinti reikia riebalų iš raciono. Dėl to vartojant vitaminų kompleksus nevalgius efektas gali būti prastesnis, o daliai žmonių pasireiškia skrandžio dirginimas.

    Geležies papildai neretai sukelia pykinimą, spazmus ar pilvo skausmą, ypač jautresniems žmonėms, todėl kai kada patariama juos vartoti su maistu. Vis dėlto geležies pasisavinimas gali priklausyti ir nuo kitų produktų ar gėrimų, tad individualias rekomendacijas geriausia aptarti su gydytoju.

  • Saulės alergija smogia net trumpam lauke: ko griežtai nedaryti, kad būklė nepablogėtų

    Saulės alergija dažniausiai apibūdinama kaip imuninės sistemos reakcija į ultravioletinius spindulius, kai ant odos staiga atsiranda paraudimas, niežulys, bėrimas ar pūslės. Kai kuriems žmonėms simptomai pasireiškia po kelių minučių, kitiems – po kelių valandų, o diskomfortas gali tęstis kelias dienas.

    Gydytojai pabrėžia, kad viena dažniausių formų yra polimorfinė šviesos dermatozė, o retesniais atvejais pasitaiko saulinė dilgėlinė. Reakciją gali sustiprinti ir tam tikri vaistai ar kosmetikos priemonės, didinančios odos jautrumą šviesai, todėl svarbu įvertinti, kas buvo naudojama prieš einant į saulę.

    Pastebėjus pirmuosius požymius, svarbiausia kuo greičiau pasitraukti iš tiesioginės saulės į pavėsį arba patalpą. Net trumpas buvimas saulėje po bėrimo atsiradimo neretai dar labiau sustiprina uždegimą ir išplečia pažeistas vietas.

    Niežuliui ir karščio pojūčiui mažinti tinka odos vėsinimas: švarus vėsaus vandens kompresas arba vėsi vonia. Kartu rekomenduojama naudoti drėkinamuosius, odos nedirginančius kremus ar losjonus be alkoholio, nes alkoholis gali dar labiau sausinti odą.

    Jei simptomai ryškūs, gali būti skiriami geriamieji antihistamininiai vaistai, o esant didesniam uždegimui – gydytojo parinkti kortikosteroidų kremai. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač jei oda stipriai įkaito ar yra nudegimo požymių.

    Vienas dažniausių klaidų – bandyti „išbūti“ saulėje tikintis, kad reakcija praeis. Toks sprendimas dažnai sukelia priešingą efektą: bėrimas gali plisti, o niežulys ir patinimas sustiprėti.

    Taip pat nerekomenduojama naudoti priemonių su alkoholiu, kvapiklių gausa ar agresyvių veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, rūgščių ar šveitiklių, nes jos papildomai dirgina pažeistą odą. Vietoje to geriau rinktis kuo paprastesnę, jautriai odai skirtą priežiūrą.

    Dar viena rizika – bėrimo kasymas, nes taip lengviau pažeidžiamas odos barjeras ir didėja infekcijos tikimybė. Pūslės, jei jos atsirado, neturėtų būti praduriamos, nes jos saugo gyjančią odą; jei pūslė pratrūko savaime, reikėtų švelniai nuvalyti, dezinfekuoti ir apsaugoti steriliu tvarsčiu.

    Medikai ragina neignoruoti įspėjamųjų ženklų, kai reakcija tampa sisteminė. Jei atsiranda veido ar gerklės tinimas, dusulys, stiprus silpnumas ar svaigimas, būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos, nes tai gali būti sunki alerginė reakcija.