CP v2

Tag: Korupcija

  • Maltoje prasidėjo Yorgeno Fenecho teismas: prokuratūra sieja jį su žurnalistės Daphne Caruana Galizia nužudymu

    Maltoje prasidėjo Yorgeno Fenecho teismas: prokuratūra sieja jį su žurnalistės Daphne Caruana Galizia nužudymu

    Maltoje trečiadienį prasidėjo verslininko Yorgeno Fenecho teismas: jis kaltinamas organizavęs tiriamosios žurnalistės Daphne Caruana Galizia nužudymą. 53 metų žurnalistė žuvo, kai netoli namų jos automobilyje sprogo bomba, o byla iki šiol laikoma viena ryškiausių išpuolių prieš spaudos laisvę Europoje.

    D. Caruana Galizia savo tyrimuose nuosekliai kėlė korupcijos klausimus ir viešino ryšius tarp verslo bei politikos elito. Jos nužudymas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o Malta atsidūrė dėmesio centre dėl teisės viršenybės ir valstybės institucijų veikimo.

    „Praėjus devyneriems metams po mano mamos nužudymo, žmogus, kaltinamas užsakęs šį nusikaltimą, stoja prieš teismą“, – sakė žurnalistės sūnus Paulas Caruana Galizia.

    Šeimos advokatas Jasonas Azzopardi patvirtino, kad teismo procesas startavo, o kaltinamasis dalyvavo posėdyje. Prokuratūra teigia, kad verslininkas galėjo siekti pašalinti žurnalistę, kai ši artėjo prie publikacijos, galėjusios pakenkti jo artimos aplinkos reputacijai.

    Byla, sukrėtusi Maltą

    D. Caruana Galizia nužudymas peraugo į politinę krizę ir 2020 metais baigėsi tuometinio ministro pirmininko Josepho Muscato atsistatydinimu. Visuomenėje kilo masiniai protestai, o valdžia buvo kaltinama toleravusi aplinką, kurioje įtakingi asmenys galėjo jaustis nebaudžiami.

    2021 metais paskelbta vieša valstybinė tyrimo išvada nurodė, kad valstybė turi prisiimti dalį atsakomybės dėl susiformavusios nebaudžiamumo atmosferos. Tyrėjai taip pat akcentavo, kad žurnalistė prieš mirtį patyrė politinį spaudimą, viešus išpuolius ir sistemingą menkinimą.

    Kas žinoma apie įtariamuosius

    Y. Fenechas buvo sulaikytas 2019 metais, kai, pareigūnų teigimu, bandė išplaukti iš Maltos savo jachta. Tyrime lūžiu tapo tarpininko parodymai, kai jam buvo pasiūlyta malonė mainais į informaciją apie nusikaltimo organizatorius ir dalyvius.

    Iki šiol penki asmenys nuteisti dėl šio nužudymo: dalis jų pripažinti kaltais dėl sprogmens tiekimo ir atakos įvykdymo. Tarp nuteistųjų yra ir trys vykdytojai, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmes.

    Teismo eiga ir ginčai

    Byloje buvo ir procesinių ginčų: teismas anksčiau atmetė Y. Fenecho prašymą panaikinti jo pirminius parodymus policijai po sulaikymo. Gynyba tvirtino, kad tuomet jis galėjo būti paveiktas narkotinių medžiagų, tačiau ši pozicija neįtikino teismo.

    Procesas atidžiai stebimas tarptautinių organizacijų, vertinančių spaudos laisvės padėtį ir rezonansinių bylų baigtį. Teismo sprendimas gali tapti svarbiu precedentu, parodančiu, ar Malta pajėgi užtikrinti atsakomybę už nusikaltimus, susijusius su aukščiausiais valdžios ir verslo sluoksniais.

  • Sarkozy Libijos bylos apeliacijoje vėl skelbia esąs nekaltas: nuosprendis numatytas lapkritį

    Sarkozy Libijos bylos apeliacijoje vėl skelbia esąs nekaltas: nuosprendis numatytas lapkritį

    Baigiamoji kalba Paryžiuje

    Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy Paryžiaus apeliaciniame teisme paskutinę proceso dieną dar kartą pareiškė nepadaręs nusikaltimų byloje dėl įtariamo Libijos režimo finansavimo jo 2007 metų rinkimų kampanijai. Politikas tvirtino, kad nepažeidė prancūzų pasitikėjimo ir kad byla, jo teigimu, prasidėjo nuo melo.

    Apeliacinė instancija nagrinėja vieną politiškai jautriausių pastarųjų dešimtmečių bylų Prancūzijoje, nes joje keliama prielaida, kad užsienio diktatūra galėjo padėti į valdžią ateiti Prancūzijos vadovui. Tai suteikia procesui ne tik teisinį, bet ir didelį simbolinį svorį šalies politinei sistemai.

    Kokie kaltinimai ir kokios bausmės

    Apeliacijoje prokuratūra siekia, kad Sarkozy būtų pripažintas kaltu dėl korupcijos, neteisėto kampanijos finansavimo ir Libijos viešųjų lėšų pasisavinimo slėpimo. Pirmojoje instancijoje jis buvo nuteistas dėl nusikalstamo susivienijimo, tačiau dalis minėtų kaltinimų tuomet buvo atmesti.

    Teismo posėdžių metu prokurorai Sarkozy įvardijo kaip tariamo susitarimo iniciatorių, taip sugriežtindami poziciją, palyginti su pirmuoju procesu. Tuomet teismas buvo konstatavęs, kad buvęs prezidentas leido savo aplinkai ieškoti kontaktų su Libijos režimu jo vardu, tačiau kai kurie kaltinimai buvo nepatvirtinti dėl teisinės kvalifikacijos niuansų.

    2025 metų rugsėjį Sarkozy buvo skirta penkerių metų bausmė, o tai tapo išskirtiniu atveju modernioje Prancūzijos istorijoje. Jis kurį laiką praleido Paryžiaus La Santé kalėjime, vėliau buvo paleistas taikant teismo priežiūrą, o sprendimą apskundė.

    Prokuratūra apeliaciniame procese prašo griežtesnės bausmės: septynerių metų laisvės atėmimo ir 300 000 eurų baudos. Galutinis apeliacinio teismo sprendimas, kaip skelbiama, turėtų būti paskelbtas lapkričio 30 dieną.

    Kodėl byla tokia jautri

    Ši byla išsiskiria tuo, kad joje kalbama apie galimą užsienio valstybės įtaką demokratiniams rinkimams ir galimą slaptų lėšų kelią į vieną svarbiausių politinių kampanijų Europoje. Net ir be galutinio teismo verdikto, pats įtarimų mastas daro įtaką Prancūzijos vidaus politikos diskusijoms apie skaidrumą ir kampanijų finansavimo kontrolę.

    Kartu su Sarkozy byloje figūruoja ir keli jo artimiausios aplinkos žmonės, įskaitant buvusį administracijos vadovą Claude Guéant, buvusį vidaus reikalų ministrą Brice Hortefeux, tarpininku vadinamą Alexandre Djouhri ir 2007 metų kampanijos iždininką Éric Woerth. Jų atžvilgiu taip pat keliami kaltinimai, susiję su galimais ryšiais ir veiksmais Libijos kryptimi.

    „Ši byla dėl tariamo Libijos finansavimo prasidėjo nuo melo ir sąmokslo, ji turi baigtis tiesa ir skaidrumu“, – sakė Nicolas Sarkozy.

    „Aš niekada neprisipažinsiu dėl to, ko nepadariau“, – pridūrė buvęs Prancūzijos prezidentas.

  • Ukraina aiškina ES: korupcijos tyrimai rodo, kad Kijevas vykdo namų darbus ir institucijos veikia

    Ukraina aiškina ES: korupcijos tyrimai rodo, kad Kijevas vykdo namų darbus ir institucijos veikia

    Korupcijos bylos – signalas Briuseliui

    Ukrainos vicepremjeras europinei integracijai Tarasas Kačka teigia, kad pastaruoju metu suintensyvėję korupcijos tyrimai yra įrodymas, jog šalies teisinė sistema veikia net tęsiantis Rusijos plataus masto karui. Pasak jo, tai yra būtent tai, ko iš Kijevo tikisi Europos Sąjunga, vertindama Ukrainos pasirengimą integracijai.

    Anot Kačkos, korupcijos iškėlimas į viešumą ir tyrimų pažanga rodo ne institucijų silpnumą, o jų gebėjimą dirbti. Jis pabrėžė, kad Ukraina su partneriais nesiekia teisintis ir „namų darbus“ stengiasi atlikti maksimaliai tiksliai.

    „Tai yra būtent tai, ko Europos Sąjunga nori iš mūsų: išvalyti valdžią, atsikratyti korupcijos ir užtikrinti, kad antikorupcinė sistema veiktų, ir ji veikia“, – sakė Tarasas Kačka.

    Didelio masto tyrimai ir skaičiai

    Pastarosiomis savaitėmis Ukrainoje nuskambėjo keli didelio atgarsio sulaukę tyrimai, kurie, pasak pareigūnų, apima ir įtariamą pinigų plovimą per nekilnojamojo turto projektus. Viename iš aptariamų epizodų minimas maždaug 9 000 000 eurų mastas, siejamas su laikotarpiu nuo 2021 iki 2025 metų.

    Kačka nurodė, kad antikorupcinės institucijos didina apimtis: pernai Nacionalinis antikorupcijos biuras pradėjo 737 tyrimus, Specializuota antikorupcinė prokuratūra pateikė 125 kaltinamuosius aktus, o Aukštasis antikorupcinis teismas priėmė 93 nuosprendžius.

    Kaip veikia Ukrainos antikorupcinė sistema

    Ukrainos antikorupcinė architektūra formuota po 2014 metų Euromaidano įvykių, kai valstybė pasirinko spartesnį suartėjimą su Vakarais. 2015 metais įsteigtas Nacionalinis antikorupcijos biuras tiria aukšto lygio korupciją, o Specializuota antikorupcinė prokuratūra prižiūri tyrimus ir palaiko valstybinį kaltinimą.

    Šias bylas nagrinėja Aukštasis antikorupcinis teismas, sukurtas tam, kad jautrūs procesai būtų nagrinėjami specializuotai ir kuo mažiau veikiami politinių interesų. Tokia sistema buvo vienas iš svarbių reikalavimų Ukrainai, siekiant pažangos santykiuose su Europos Sąjunga ir tarptautiniais kreditoriais.

    Įtampa dėl nepriklausomumo ir reputacijos rizika

    Kartu Kačka pripažįsta, kad vieši skandalai neišvengiamai kenkia šalies įvaizdžiui, ypač kai Ukraina prašo ilgalaikės finansinės ir karinės paramos. Vis dėlto, jo teigimu, skaidrumas ir realios bylos yra geresnis signalas partneriams nei bandymas problemas nutylėti.

    Pastaraisiais metais įtampą kėlė ir konfliktai tarp skirtingų valstybės institucijų, įskaitant saugumo struktūrų veiksmus prieš antikorupcinių institucijų pareigūnus. Antikorupcinės agentūros tokiose situacijose kartojo, kad jų nepriklausomumas yra kritiškai svarbus tiek visuomenės pasitikėjimui, tiek Ukrainos keliui į ES.

    Ukrainos derybose su Europos Sąjunga korupcijos prevencija, teisės viršenybė ir institucijų atsparumas išlieka kertiniais kriterijais. Kijevas siunčia žinią, kad net karo sąlygomis siekia ne stabdyti reformas, o įrodyti, kad jos veikia praktikoje.

  • Bulgarija turi naują premjerą: Rumenas Radevas žada kirsti korupcijai ir tartis su Rusija

    Bulgarija turi naują premjerą: Rumenas Radevas žada kirsti korupcijai ir tartis su Rusija

    Balandžio mėnesį Bulgarijoje parlamento rinkimus triuškinamai laimėjęs Rumenas Radevas ketvirtadienį paskirtas naujuoju šalies ministru pirmininku. Jo pergalė laikoma retu stabilumo ženklu Balkanų valstybei, kuri per pastaruosius penkerius metus išgyveno aštuonis rinkimus.

    62 metų buvęs naikintuvo pilotas į rinkimus ėjo su ryškia antikorupcine darbotvarke ir pažadu pertvarkyti, jo teigimu, oligarchinį valstybės valdymo modelį. Dėl kandidatavimo jis šiemet atsistatydino iš prezidento pareigų.

    Radevas taip pat laikomas griežtu Europos Sąjungos kritiku, kampanijoje akcentavusiu poreikį labiau ginti nacionalinius interesus. Viena jautriausių jo programos dalių – pažadas atnaujinti dialogą su Rusija, kai didžioji dalis ES valstybių laikosi griežtesnės laikysenos.

    „Bulgariai savo balsu patvirtino norą turėti stabilias institucijas ir ginti laisvę, demokratiją bei teisingumą“, – sakė Rumenas Radevas, gavęs mandatą formuoti Vyriausybę iš prezidentės Ilianos Iotovos.

    Pirmi darbai: biudžetas ir infliacija

    Naujasis premjeras ketvirtadienį pristatė ir ministrų kabineto sudėtį. Artimiausias politinis testas – parlamento balsavimas dėl Vyriausybės patvirtinimo, numatytas penktadienį.

    Radevo komanda paveldi kelis skubius klausimus: 2026 metų biudžeto parengimą, spartėjančią infliaciją ir ilgai stringančią teismų sistemos reformą. Pastaroji Bulgarijoje dažnai įvardijama kaip kertinė sąlyga, norint sustiprinti valstybės institucijų atsparumą korupcijai.

    ES pinigai – su sąlygomis

    Vienas pragmatiškiausių iššūkių – susigrąžinti pasitikėjimą reformomis, nuo kurių priklauso ir europinis finansavimas. Skelbiama, kad Bulgarija turi įgyvendinti antikorupcinius ir institucinius pokyčius, kad galėtų atlaisvinti beveik 400 000 000 eurų Europos Sąjungos lėšų.

    Šalies politinį foną jau kelerius metus formuoja protestų bangos ir nuolat byrėjusios koalicijos. Po 2021 metais kilusių antikorupcinių demonstracijų krizė gilėjo, o Bulgarija tarptautiniuose reitinguose išlieka viena prasčiausiai vertinamų ES narių pagal korupcijos suvokimą.

    Paskutiniai rinkimai tapo istoriniu lūžiu ir dėl kito fakto: tai pirmas kartas nuo 1997 metų, kai viena politinė jėga Bulgarijoje gavo aiškią parlamento daugumą. Radevo šalininkai tai vadina proga pagaliau užbaigti politinio nestabilumo ciklą, o oponentai įspėja, kad naujo kurso kaina gali būti įtampa santykiuose su ES partneriais.

  • Bulgarijos kova su korupcija: ministras paviešino schemas, o Radevo valdžiai tai pirmas rimtas testas

    Bulgarijos kova su korupcija: ministras paviešino schemas, o Radevo valdžiai tai pirmas rimtas testas

    Bulgarijoje laikinasis žemės ūkio ministras Ivanas Hristanovas per kelis mėnesius pavertė kovą su korupcija viešu procesu: transliavo policijos reidus, grąžino į stalčių nugrimzdusias bylas ir kreipėsi į prokurorus bei ES institucijas. Artėjant valdžios perdavimui naujai Vyriausybei, klausimas tampa paprastas: ar paviešinti įtarimai bus realiai ištirti, ar ir vėl įstrigs sistemoje.

    Šis momentas laikomas pirmuoju rimtu išbandymu Rumenui Radevui, buvusiam prezidentui, kurio politinė jėga rinkimus laimėjo žadėdama ardyti oligarchinį valdymo modelį. Hristanovo surinkti dokumentai ir perduotos medžiagos dabar tampa naujos daugumos patikimumo matu, ypač kai visuomenė tikisi ne demonstracijų, o teismo salę pasiekiančių bylų.

    Viešinami įtarimai ir skaičiai

    Ministras tvirtina fiksavęs atvejus, kai ES lėšomis finansuojamuose konkursuose sąmatos galėjo būti dirbtinai išpūstos keliasdešimt kartų. Pasak jo, kai kurie darbai, kurių reali kaina turėjo siekti kelias dešimtis tūkstančių eurų, dokumentuose galėjo virsti iki maždaug 1 000 000 eurų sąnaudomis.

    Hristanovas taip pat teigė aptikęs situaciją, kai ankstesnis jo pranešimas apie galimą sukčiavimą, susijusį su gyvulių utilizavimu, esą buvo ištrintas iš kelių institucijų registrų. Tokie kaltinimai rodo ne vien atskiras problemas, bet ir galimai koordinuotą bandymą naikinti pėdsakus, jei tai pasitvirtintų tyrimuose.

    „Mano vaidmuo yra dvejopas: vienas kaip ministro, kitas kaip pranešėjo. Iš Vyriausybės mane galima pašalinti, bet pranešėjo vaidmuo gyvuos ir po to“, – sakė Ivanas Hristanovas.

    Silpnoji grandis – prokuratūra

    Bulgarija ES kontekste nuolat minima tarp prasčiausiai korupciją kontroliuojančių valstybių, o kritika dažnai nukreipiama į tai, kaip baigiasi tyrimai. Ekspertai ir pilietinės visuomenės organizacijos ne kartą pabrėžė modelį, kai ikiteisminiai tyrimai vilkinami, bylos nutraukiamos, o iki teismo pasiekia tik nedidelė dalis rezonansinių atvejų.

    Todėl Hristanovo perduotos bylos naujai valdžiai yra ne tik politinė, bet ir institucinė užduotis. Jei prokuratūra nesugebės parodyti realios pažangos, pažadai apie permainas rizikuoja tapti dar viena kampanijos retorika, o visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis toliau silps.

    Simbolinė istorija apie valstybės turtą

    Vienu ryškiausių epizodų tapo istorija apie valstybei priklausantį poilsio kompleksą prie Sofijos, kurio vertę Hristanovas viešai vertino apie 10 000 000 eurų. Pasak jo, ankstesnė administracija buvo sutikusi objektą parduoti su verslo interesais siejamai bendrovei už maždaug 500 000 eurų, nors sandoris dar nebuvo galutinai užbaigtas.

    Ministro teigimu, ministerija sandorį sustabdė ir pasiūlė turtą perduoti švietimo reikmėms, kad jis būtų naudojamas vaikų stovykloms ar edukacijai. Tačiau pirkėjo pusė, kaip skelbta, gali reikalauti maždaug 1 000 000 eurų kompensacijos, o tai reiškia potencialų ilgą ginčą, kuriame spręsis ne tik dėl konkretaus pastato, bet ir dėl principo, kaip valstybė valdo savo turtą.

    Politiniu lygmeniu Radevo stovyklai palanki aplinkybė tapo laikinojo generalinio prokuroro atsistatydinimas iškart po rinkimų. Nors tai pristatoma kaip pokyčių signalas, analitikai perspėja: vienas ryškus sprendimas dar nereiškia sisteminės reformos, jei nebus pakeistos skyrimo procedūros, atsakomybės mechanizmai ir reali kontrolė.

    Artimiausiais mėnesiais Radevo valdžiai teks parodyti, ar antikorupcinė darbotvarkė virs nuosekliu teisėsaugos darbu. Būtent tai lems, ar Hristanovo paviešintos schemos bus tik trumpalaikė politinė audra, ar pradžia ilgesnių pokyčių Bulgarijoje.

  • Kyšis valdininkui: kodėl tai nusikaltimas ir kokios baudos ar laisvės atėmimas gresia

    Kyšis valdininkui: kodėl tai nusikaltimas ir kokios baudos ar laisvės atėmimas gresia

    Pakruojo rajono savivaldybės administracija ragina gyventojus nespręsti kasdienių reikalų siūlant kyšius valstybės ar savivaldybės tarnautojams. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie bandymai ne tik nepadeda, bet ir sukuria papildomų teisinių problemų.

    Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą atsakomybė taikoma abiem pusėms: tiek tam, kas kyšį siūlo ar duoda, tiek tam, kas jo reikalauja ar priima. Teisinėje praktikoje kyšininkavimu laikomas naudos siūlymas, žadėjimas, davimas, priėmimas ar reikalavimas, kai siekiama, kad būtų atliktas neteisėtas veiksmas ar „paspartintas“ sprendimas.

    Kas laikoma kyšiu?

    Kyšiu gali būti laikomi ne tik pinigai, bet ir bet kokia kita turtinė ar neturtinė nauda: dovanos, paslaugos, nuolaidos, apmokėtos pramogos ar kitos „padėkos“, siejamos su tarnautojo sprendimu. Esminis požymis yra tikslas paveikti pareigūno veiksmus ar neveikimą, pažeidžiant nustatytą tvarką.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad rizikingos situacijos dažniausiai kyla tada, kai gyventojai bando „susitarti“ dėl greitesnio aptarnavimo, palankesnio sprendimo, baudos „sutvarkymo“ ar procedūrų apeinant eilę. Tokiais atvejais net ir „simbolinė dovana“ gali būti vertinama kaip neteisėtas atlygis.

    Kokia atsakomybė gresia?

    Už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali grėsti bauda, areštas arba laisvės atėmimas, priklausomai nuo veikos aplinkybių ir padarinių. Praktikoje vertinama, ar kyšis buvo tik siūlomas, ar realiai perduotas, taip pat kokį sprendimą juo siekta paveikti.

    Savivaldybė pabrėžia, kad kyšis nėra išeitis net ir tada, kai situacija atrodo „smulki“ ar „kasdienė“. Tokie veiksmai ilgainiui silpnina pasitikėjimą institucijomis, iškreipia paslaugų teikimo principus ir didina teisinę riziką pačiam gyventojui.

    Kur pranešti apie korupciją?

    Pakruojo rajono savivaldybės administracija teigia netoleruojanti kyšininkavimo ir ragina apie kyšio reikalavimą, paėmimą ar susitarimą dėl kyšio paėmimo pranešti nedelsiant. Esant skubiai situacijai siūloma skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

    Taip pat raginama kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą telefonu 0 5 266 3333. Pranešant svarbu kuo tiksliau nurodyti aplinkybes: kada ir kur įvyko incidentas, kas dalyvavo, kokia nauda buvo siūloma ar reikalauta ir kokiu klausimu.

  • Epsteino šešėlis pasiekė diplomatiją: Norvegija ir Prancūzija pradėjo bendrą tyrimą

    Epsteino šešėlis pasiekė diplomatiją: Norvegija ir Prancūzija pradėjo bendrą tyrimą

    Pradėta bendra tyrėjų komanda

    Norvegijos policija kartu su Prancūzijos pareigūnais pradėjo bendrą tyrimą dėl įtarimų, susijusių su aukšto rango Norvegijos diplomate Mona Juul ir jos vyru Terje Rød-Larsenu. Tyrimas siejamas su galimais korupciniais epizodais ir ryšiais su mirusiu JAV finansininku Jeffrey Epsteinu.

    Norvegijos ekonominių nusikaltimų padalinys Okokrim pranešė, kad su Prancūzija įsteigta bendra tyrimų grupė, vadinama jungtine tyrimo komanda. Toks formatas leidžia greičiau keistis informacija ir koordinuoti veiksmus tarp valstybių.

    Kas tiriama Norvegijoje?

    Norvegijos pareigūnai dar vasario mėnesį paskelbė pradėję aiškintis, ar M. Juul galėjo gauti naudos, susijusios su jos užimamomis pareigomis. Ji anksčiau dirbo Norvegijos užsienio reikalų ministerijoje, vėliau ėjo ambasadorės Jungtinėje Karalystėje pareigas.

    Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad tyrėjai vertina finansinę paramą, kuri esą buvo suteikta porai 2018 metais įsigyjant butą Osle žemesne nei rinkos kaina. Taip pat minimi galimas 2011 metais įvykęs vizitas Epsteino saloje ir apmokėtos slaugos ar pagalbos namuose paslaugos T. Rød-Larsenui.

    Prancūzijos tyrimai ir Epsteino bylos

    Okokrim nurodė, kad bendra komanda apima Norvegijoje vykstantį tyrimą ir konkretų Prancūzijoje tiriamą atvejį, tačiau detalių apie prancūzų tyrimo objektą nepateikė. Prancūzijoje yra pradėta ne viena byla dėl galimų finansinių nusikaltimų, kuriuose figūruoja Epsteino dokumentuose minimi asmenys.

    Tarp minimų pavardžių yra diplomatas Fabrice Aidan, dirbęs Jungtinėse Tautose 2006–2013 metais. Anksčiau jis, kaip skelbta viešojoje erdvėje, buvo T. Rød-Larseno padėjėjas, kai šis dalį laiko ėjo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialiojo pasiuntinio pareigas.

    „Jungtinė tyrimo komanda padarys tarptautinį bendradarbiavimą efektyvesnį: nebereikės kiekvieną kartą rengti naujų oficialių prašymų dėl informacijos“, – sakė vyresnioji prokurorė Marianne Bender.

    Nei kaltės pripažinimo, nei nuosprendžių

    M. Juul ir T. Rød-Larsenas neigia padarę nusikaltimų. Tyrimai šiuo metu yra ikiteisminėje stadijoje, o tai reiškia, kad pareigūnai renka ir vertina duomenis, tačiau jokie teismo sprendimai dar nėra priimti.

    Pora taip pat žinoma dėl vaidmens slaptose Izraelio ir Palestinos derybose, kurios 1990-ųjų pradžioje prisidėjo prie Oslo susitarimų. Šis kontekstas sustiprina bylos rezonansą, nes įtarimai paliečia tarptautinėje politikoje ir diplomatijoje atpažįstamus veikėjus.

    Viešojoje erdvėje taip pat buvo skelbta, kad J. Epsteinas testamente galėjo numatyti palikimą poros vaikams, kurio vertė siekė apie 8 500 000 eurų. Pareigūnai paprastai tokiais atvejais vertina ne tik teisėtumą, bet ir galimą interesų konfliktą, ryšių pobūdį bei aplinkybes, galinčias paaiškinti suteiktas finansines ar kitokias naudas.