CP v2

Tag: Korupcijos tyrimai

  • Vengrijoje sulaikyti du Orbáno eros ministrai: Magyaro antikorupcinė kampanija pereina į naują etapą

    Vengrijoje sulaikyti du Orbáno eros ministrai: Magyaro antikorupcinė kampanija pereina į naują etapą

    Vengrijos prokurorai 2026 metų rugsėjo 29 dieną sulaikė du buvusius ministrus, parlamentui panaikinus jų teisinę neliečiamybę. Abu politikai įtariami korupcija ir piktnaudžiavimu tarnyba, o patys kaltę neigia.

    Šis žingsnis tapo ryškiu signalu, kad ministro pirmininko Péterio Magyaro pradėta kampanija prieš ankstesnės Viktoro Orbáno valdžios laikotarpio piktnaudžiavimus įgauna pagreitį. Premjero aplinkoje ji įvardijama kaip sistemingas bandymas grąžinti atsakomybę už galimą valstybės užvaldymą.

    Sulaikymai po neliečiamybės panaikinimo

    Parlamente daugumą turinti Magyaro vadovaujama Tisza partija tą patį pirmadienio rytą pritarė neliečiamybės panaikinimui dviem buvusiems ministrams. Po šio sprendimo prokurorai pritaikė sulaikymą vykdomuose ikiteisminiuose tyrimuose.

    Vienas buvęs ministras įtariamas gavęs apie 30 000 000 eurų kyšių, susijusių su autobusų viešaisiais pirkimais. Kitas tiriamas dėl maždaug 46 000 000 eurų kultūros lėšų skyrimo, kurį pareigūnai sieja su galimu netiesioginiu politinių kampanijų finansavimu.

    Magyaro pažadas spartinti tyrimus

    Péteris Magyaras, kurio politinė jėga laimėjo rinkimus, ankstesnę valdžią viešai kaltino sukūrus sistemą, leidusią nukreipti viešąsias lėšas su politika susijusiems verslo interesams. Jo rinkimų retorikoje atsakomybės tema buvo viena kertinių, žadant, kad už galimus nusikaltimus teks atsakyti ir aukščiausio lygio pareigūnams.

    „Uždarome dešimtmečius, kai Vengrija galėjo būti laikoma įkaitė organizuotų politinių ir ekonominių nusikalstamų grupių“, – parlamente sakė Péteris Magyaras.

    Po sulaikymų premjeras socialiniuose tinkluose teigė, kad visuomenė pirmą kartą aiškiai pamato lygybę prieš įstatymą. Jis taip pat pabrėžė, kad pradėti veiksmai bus tęsiami sparčiau.

    Opozicijos perspėjimai ir politinės įtampos

    Viktoro Orbáno vadovaujama Fidesz sulaikymus vadina politiškai motyvuotu susidorojimu ir teigia, kad tai esą yra kerštas už pralaimėtus rinkimus. Partijos atstovai viešai gynė sulaikytus buvusius ministrus ir akcentavo, kad toks kursas gali didinti visuomenės susipriešinimą.

    „Savivalė kasdien ieško naujų aukų. Šiandien jie, rytoj tu“, – socialiniuose tinkluose rašė Viktoras Orbánas.

    Įtampos fone parlamentas panaikino neliečiamybę ir pačiam Péteriui Magyarui, prokuratūrai prašant leidimo tęsti tyrimą dėl anksčiau įvykusio incidento. Premjeras kritikavo, kad šis tyrimas vykdomas greta didelės apimties korupcijos bylų, tačiau pareiškė esantis pasirengęs atsakyti teisine tvarka.

    Artimiausi mėnesiai Vengrijoje gali tapti lemiami, nes korupcijos tyrimai jau palietė aukšto rango buvusius pareigūnus, o politinė konkurencija tarp Tisza ir Fidesz persikelia į teismų bei prokuratūros veiksmų vertinimą. Kartu didėja ir tarptautinis dėmesys, ar tyrimai bus vykdomi skaidriai, laikantis teisinės valstybės principų.

  • „Energesman“ smūgis STT: prokuratūra liepė iš naujo narplioti Vilniaus atliekų krizę

    Vilniaus apygardos prokuratūra panaikino Specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė papildomai patikslinti aplinkybes dėl Vilniaus regiono mišrių atliekų tvarkymo perėmimo. Vertinama, ar veikla galėjo būti vykdoma be privalomų leidimų ir ar sprendimai priimti teisėtai.

    Į prokuratūrą kreipėsi Vilniaus mišrių atliekų gamyklos operatorius „Energesman“. Bendrovė prašė įvertinti, ar atliekų tvarkymo grandinėje dalyvaujančios įmonės ir su sprendimais susijusios institucijos galėjo pažeisti Baudžiamąjį kodeksą, kai atliekos tvarkomos neturint taršos leidimų, ir ar nebuvo piktnaudžiauta tarnyba.

    Skunde taip pat kelti klausimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovo bei kitų darbuotojų veiksmų, įskaitant įgaliojimų viršijimą ir galimai padarytą didelę žalą. Prokuratūra nurodė šiuos prašymus nagrinėti kartu, mat jie susiję tais pačiais įvykiais.

    „Surenkame vis daugiau duomenų, kurie rodo, kad mūsų atžvilgiu įvykdyta ciniška reiderystė, atliekų tvarkymas tikslingai perimtas, o gyventojams, aplinkai ir valstybei padaryta didelė žala“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    STT sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą buvo priėmusi Tarnybos vyresnioji specialistė, motyvuodama, kad nenustatyta nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tačiau prokuratūra, išnagrinėjusi „Energesman“ skundą, šį nutarimą panaikino, nurodydama, kad jis gali būti nepagrįstas ir priimtas skubotai, nepakankamai išsiaiškinus reikšmingas aplinkybes.

    Prokuratūra įpareigojo STT papildomai patikrinti ir tai, kaip buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimas. Teigiama, kad dokumentuose galėjo būti remtasi sprendimu, kuris buvo pasirašytas vėliau, nei į jį pradėta atsiremti, o tai kelia klausimų dėl procedūrų teisėtumo ir sprendimų chronologijos.

    „Vilniaus savivaldybė ir VAATC veiksmus koordinavo – VAATC savo dokumentuose citavo Vilniaus ESOC ir centro vadovo sprendimus, kurie dar oficialiai nebuvo priimti“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

    Atliekų tvarkymo sektorius Lietuvoje išlieka padidintos rizikos sritis dėl didelių viešųjų pinigų srautų, skubių sprendimų ekstremalių situacijų metu ir sudėtingų leidimų bei viešųjų pirkimų grandinių. Tokiose situacijose praktikoje itin svarbūs tampa taršos leidimai, veiklos tęstinumas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas tarp operatorių, savivaldybių įmonių ir rangovų.

    Bylos kontekste minima ir tai, kad STT kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau buvo baigusi ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centre. Tyrime fiksuotas mažiausiai 162 000 eurų kyšių perdavimas, kaltinimai pareikšti dviem buvusiems centro darbuotojams, o atskirame epizode vienam buvusiam darbuotojui skirta 101 650 eurų bauda.

    „Energesman“ tvirtina, kad iki galutinių teismų sprendimų atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys išlieka galiojančios. Bendrovė viešai skelbia, kad preliminariai vertinami nuostoliai gali siekti apie 20 000 000 eurų, o suma gali augti ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklos valdymas yra perimtas.

  • Graikijos valdžia stoja į konfliktą su Europos prokuratūra dėl šimtų milijonų eurų žemės ūkio paramos

    Graikijos valdžia stoja į konfliktą su Europos prokuratūra dėl šimtų milijonų eurų žemės ūkio paramos

    Graikijos valdantieji konservatoriai iš Naujosios demokratijos partijos vis atviriau kritikuoja Europos prokuratūrą dėl tyrimo, susijusio su galimu plataus masto sukčiavimu Europos Sąjungos žemės ūkio paramos lėšomis. Tyrimo centre atsidūrė Atėnuose veikianti valstybės institucija OPEKEPE, atsakinga už išmokų administravimą.

    Europos prokuratūrai vadovaujanti Laura Codruța Kövesi viešai atmetė jai metamus kaltinimus ir pabrėžė, kad politinis triukšmas esą nukreipia dėmesį nuo esmės. Pasak jos, pagrindinis klausimas yra tai, kas konkrečiai vyko skirstant paramą ir kas už tai atsakingas.

    Tyrimo esmė ir politinės pasekmės

    Bylos ašis yra įtarimai, kad dalis paramos gavėjų galėjo neteisėtai deklaruoti žemę, kurios nevaldė, arba gauti išmokas už faktiškai neatliktą žemės ūkio veiklą. Tokie atvejai paprastai patenka į ES biudžeto interesų apsaugos sritį, todėl Europos prokuratūra turi mandatą tirti galimus nusikaltimus, susijusius su ES lėšomis.

    Skandalas jau sukėlė politinių pasekmių: Graikijoje iš pareigų pasitraukė keli ministrai ir viceministrai, kurių pavardės ar politinė aplinka siejamos su tyrimu. Graikijos parlamentas taip pat balsavo dėl kai kurių valdančiosios partijos parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimo, kad būtų galima aiškintis jų vaidmenį byloje.

    Aštrėjanti retorika ir grasinimai dėl bendradarbiavimo

    Pastarosiomis dienomis valdančiųjų retorika tapo gerokai agresyvesnė: Europos prokuratūros darbas viešai vadintas prastu, o pati tyrimo kryptis kritikuota kaip neva politiškai motyvuota. Keli politikai akcentavo Graikijos suverenitetą ir leido suprasti, kad ateityje bendradarbiavimo su Europos prokuratūra mastas galėtų būti peržiūrimas.

    Europos prokuratūros vadovė atkreipė dėmesį į praktinius tyrimo iššūkius: ribotus išteklius, didelį dokumentų kiekį ir būtinybę peržiūrėti daug surinktos medžiagos, įskaitant teisėsaugos pokalbių įrašus. Ji teigė siekianti, kad Graikijoje dirbančiai Europos prokuratūros komandai būtų suteikta daugiau pajėgumų, jog tyrimas judėtų greičiau.

    Kas toliau: tyrimo apimtis plečiasi

    Bylos medžiagoje, perduotoje Graikijos parlamentui, minimi galimi politikų ir suinteresuotų asmenų bandymai daryti įtaką paramos skirstymui ar kontrolės griežtumui. Skelbiama, kad parlamentui pateikta dalis apima įtariamus nusikaltimus, susijusius su 2021 metais, o platesnis laikotarpis toliau tiriamas.

    Laura Codruța Kövesi taip pat patvirtino, kad Europos prokuratūra yra gavusi skundų ir dėl galimo ES lėšų panaudojimo pažeidimų sveikatos sektoriuje. Tai reiškia, kad politinė įtampa Graikijoje gali išlikti, ypač jei tyrimai palies daugiau sričių ar aukštesnio rango pareigūnų.

    Premjeras Kyriakosas Mitsotakis viešai laikėsi santūresnės pozicijos nei kai kurie jo partijos kolegos, tačiau kritikavo tai, ką pavadino selektyviais informacijos nutekinimais. Jis ragino tyrimą spartinti ir signalizavo apie siekį keisti teisinį reguliavimą, kad bylos, kuriose figūruoja politiniai asmenys, būtų nagrinėjamos greičiau.