Tag: Kosas

  • Kosą sode džiaugiasi ne visi, bet štai kodėl jo giesmė reiškia gerą ženklą jūsų kiemui

    Kosą sode džiaugiasi ne visi, bet štai kodėl jo giesmė reiškia gerą ženklą jūsų kiemui

    Juodasis strazdas, Lietuvoje geriau žinomas kaip paprastasis juodasis strazdas (Turdus merula), vis dažniau matomas soduose ir kiemuose. Jei ant vejos pastebite juodą paukštį geltonu snapu, tikėtina, kad tai patinas, o patelė paprastai būna rusvesnė ir kuklesnių spalvų.

    Šis paukštis neretai supainiojamas su varnėnu, ypač stebint iš toliau. Vis dėlto varnėnas paprastai yra smulkesnis, trumpesnės uodegos, dažnai laikosi būriais, o jo plunksnos gali blizgėti žalsvais ar violetiniais atspalviais.

    Ką kosas veikia vejoje?

    Koso elgsena ant vejos turi aiškų paaiškinimą: jis klausosi, ar po žeme juda bestuburiai, ir tada staigiai traukia grobį iš dirvos. Todėl dažnai matysite, kaip jis ne tiek vaikšto, kiek būdingai pašokinėja ir sustoja tarsi įsiklausydamas.

    Pavasarį ir vasarą koso raciono pagrindą sudaro gyvūninis maistas: sliekai, vabzdžiai, lervos, smulkūs dirvoje gyvenantys bestuburiai. Dėl to sodininkai jį neretai vertina kaip natūralų pagalbininką, galintį prisidėti prie biologinės pusiausvyros.

    Kada kosas tampa problema?

    Vasaros pabaigoje ir rudenį koso mityba keičiasi, nes lengviau pasiekiamas kaloringas maistas. Tuomet jis ima dažniau domėtis uogomis ir vaisiais, todėl labiausiai nukenčia vyšnios, trešnės, serbentai ar šilauogės.

    Vis dėlto kosai paprastai nėra linkę puldinėti sodų masiškai, nes dažniau laikosi po vieną ar poromis. Didesnę žalą vaismedžiams paprastai daro būriai varnėnų, o koso „nuostoliai“ dažniau apsiriboja keliomis nulesinėtomis uogomis.

    Kaip apsaugoti uogas humaniškai?

    Patikimiausia priemonė nuo uogų ir vaisių lesiojimo yra apsauginiai tinklai, uždengiantys krūmus ar medelius taip, kad paukščiai neprieitų prie derliaus. Svarbu, kad tinklas būtų įtemptas ir pritvirtintas atsakingai, jog paukštis jame neįsipainiotų.

    Blizgantys atbaidikliai ar įvairios judančios dekoracijos dažnai veikia trumpai, nes paukščiai prie jų pripranta. Dalis sodininkų taip pat palieka sode laukinių uogakrūmių ar vaisių, kad paukščiai turėtų alternatyvų maisto šaltinį, tačiau tai ne visuomet užtikrina apsaugą.

    Ornitologai pabrėžia, kad kosas yra natūrali vietos ekosistemos dalis, o jo buvimas dažnai rodo, jog aplinka pakankamai gyvybinga. Jei ryte girdite stiprią, melodinę jo giesmę, tai neretai reiškia, kad šalia yra tinkamų buveinių, maisto ir slėptuvių.

  • Gultų karai pasiekė teismą: vokiečiui už „rankšluosčių rezervacijas“ Graikijoje priteista 986 eurų

    Ilgametis atostogų kurortuose įsišaknijęs reiškinys, vadinamas gultų karais, pirmą kartą ryškiai persikėlė į teismo salę. Vokietijos teismas pripažino, kad atostogos Graikijoje buvo suteiktos su esminiu trūkumu, nes šeima praktiškai negalėjo naudotis gultais prie baseino.

    Byloje minimas neįvardytas Vokietijos turistas su šeima 2024 metais ilsėjosi Koso saloje. Jis teigė, kad kiti viešbučio svečiai dar prieš aušrą „rezervuodavo“ gultus palikdami rankšluosčius, todėl realiai rasti vietą poilsiui tapdavo beveik neįmanoma.

    Vyras teisme aiškino kasdien maždaug 20 minučių ieškodavęs laisvo gulto, nors pats keldavosi apie 6 valandą ryto. Pasak jo, vaikams kartais tekdavo gulėti ant grindų, nes prie baseino nelikdavo laisvų vietų.

    Teismas įvertino kaip paslaugos trūkumą

    Turistas kreipėsi į kelionių organizatorių, argumentuodamas, kad gultų naudojimas buvo faktiškai apribotas, o viešbutyje galiojusi rankšluosčių „rezervavimo“ draudimo tvarka nebuvo užtikrinama. Kelionių organizatorius iš pradžių išmokėjo 350 eurų kompensaciją, tačiau ginčas pasiekė teismą.

    Hanoverio apylinkės teismas nusprendė, kad šeimai priklauso 986,70 euro kompensacija už paketines atostogas, nes paslauga neatitiko pagrįstų lūkesčių. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors kelionių organizatorius pats nevaldo viešbučio, jis privalo užtikrinti, jog apgyvendinimo paslaugų teikimas būtų tinkamas, įskaitant ir „protingą“ gultų bei svečių skaičiaus santykį.

    Byloje nurodyta, kad už kelionės paketą buvo sumokėta 7 186 eurai. Sprendimas išryškino riziką kurortams ir organizatoriams, jei jie toleruoja situacijas, kai bendros erdvės tampa prieinamos tik tiems, kurie užsiima ankstyvu vietų „užėmimu“.

    Kodėl gultų karai stiprėja

    Gultų karai jau ne vienerius metus kelia įtampą populiariuose Europos kurortuose, tačiau pastaraisiais sezonais problema dar labiau išryškėjo dėl augančių turistų srautų ir ribotos infrastruktūros piko metu. Socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai, kuriuose poilsiautojai bėga prie baseinų ar net nakvoja ant gultų, tik dar labiau paskatina tokį elgesį.

    2025 metų vasarą ypač daug dėmesio sulaukė Tenerifėje užfiksuoti epizodai, kai žmonės skubėdavo „užsiimti“ vietas rankšluosčiais vos atsidarius baseino zonai. Kai kuriose Ispanijos vietovėse už gultų „užgrobimą“ buvo pranešama apie galimas baudas, o dalis viešbučių ir kelionių organizatorių buvo priversti peržiūrėti vidaus taisykles.

    Turizmo rinkoje tokios bylos gali tapti precedentu, skatinančiu griežčiau reguliuoti bendrų poilsio zonų naudojimą, aiškiau informuoti klientus ir realiai taikyti taisykles vietoje. Keliautojams tai taip pat signalas, kad esant akivaizdžiam paslaugos neatitikimui verta fiksuoti situaciją ir pirmiausia kreiptis į organizatorių, o prireikus ginti teises ir teisiniu keliu.