Tag: Kosminė spinduliuotė

  • Po 2024-ųjų gegužės audros aplink Žemę pirmąkart užfiksuotos net keturios radiacijos juostos

    Po 2024-ųjų gegužės audros aplink Žemę pirmąkart užfiksuotos net keturios radiacijos juostos

    Po itin stiprios geomagnetinės audros 2024 metų gegužės 11 dieną mokslininkai aplink Žemę užfiksavo neįprastą reiškinį – laikinai susiformavo keturios atskiros elektronų radiacijos juostos.

    Paprastai mūsų planetą supa dvi vadinamosios Van Alleno juostos – vidinė ir išorinė, kuriose „įkalinti“ didelės energijos protonai ir elektronai. Apie šį retą keturių juostų atvejį rašo portalas „ScienceAlert“.

    Van Alleno juostos buvo atrastos dar 1958 metais, kosminės eros pradžioje, ir pavadintos fiziko Jameso Van Alleno vardu. Šios radiacijos „žiedų“ struktūros egzistuoja dėl Žemės magnetinio lauko, kuris sulaiko dalį Saulės audrų ir kosminių spindulių atnešamų dalelių.

    Skirtingai nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, keturių elektronų juostų konfigūracija atsirado ne todėl, kad staiga padaugėjo elektronų, o dėl to, kad dalis jų buvo „iššluota“ elektromagnetinių sąveikų, o tarp juostų susiformavo laikini tarpai.

    Kas nutiko po „Motinos dienos“ audros

    Tyrime, publikuotame žurnale „npj Space Exploration“, aprašoma, kad šį reiškinį pavyko išnagrinėti pasitelkus Energetinių dalelių teleskopą (EPT), esantį Europos kosmoso agentūros palydove PROBA-V.

    Palydovas skrieja Saulės sinchronine poliarine orbita maždaug 820 kilometrų aukštyje, todėl gali rinkti duomenis apie dalelių srautus viršutinėje atmosferos dalyje ir spinduliuotės juostų zonoje.

    Pati 2024 metų gegužės geomagnetinė audra, vadinama „Motinos dienos įvykiu“, buvo stipriausia per maždaug 20 metų. Ji į Žemės aplinką atnešė didelį elektronų srautą, tačiau vėliau prasidėjo procesai, „perbraižę“ juostų struktūrą.

    Mokslininkų teigimu, elektromagnetinės sąveikos išstūmė dalį elektronų iš įprastų zonų ir taip suformavo papildomus „tarpus“ (angl. slots). Dėl šių tarpų radiacijos juostos laikinai „susiskaldė“ į daugiau atskirų juostų.

    Nuo dviejų iki keturių ir atgal

    Aprašytas procesas neįvyko per vieną naktį – kelių juostų struktūra formavosi kelias dienas ar net savaites po audros. Pirmiausia buvo stebimos trys elektronų juostos, o iki 2024 metų birželio susiformavo ir dar niekada anksčiau nepastebėta keturių juostų konfigūracija.

    Vis dėlto reiškinys buvo laikinas: iki 2024 metų rugpjūčio sistema grįžo į įprastą, dviejų juostų būseną. Tai reiškia, kad papildomos juostos gali atsirasti po didelių audrų, bet laikui bėgant dalelių pasiskirstymas vėl stabilizuojasi.

    Tyrėjai primena, kad trijų juostų sistema buvo stebėta ir anksčiau – pavyzdžiui, 2012 metais, o taip pat kelis kartus 2024–2026 metų laikotarpiu po didesnių geomagnetinių audrų. Tačiau keturių elektronų juostų konfigūracija 2024 metais išliko išskirtinė.

    Kodėl tai svarbu palydovams ir astronautams

    Nors radiacijos juostos daugeliui žmonių atrodo kaip tolima kosminė egzotika, jos turi labai praktinę reikšmę kosminei infrastruktūrai. Didelės energijos elektronai ir protonai gali pažeisti kosminių aparatų elektroniką, trikdyti prietaisų darbą ir spartinti saulės baterijų degradaciją.

    Tyrimo autoriai taip pat pabrėžia rizikas žmonėms kosmose: intensyvi spinduliuotė yra vienas pagrindinių veiksnių, ribojančių ilgesnes misijas, nes didina sveikatos problemų tikimybę.

    Pasak mokslininkų, geresnis supratimas, kaip formuojasi ir keičiasi tokios papildomos juostos, padėtų tiksliau prognozuoti kosminės spinduliuotės poveikį ir saugiau planuoti tiek palydovų veiklą, tiek būsimas misijas už Žemės orbitos ribų.